Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77859073-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. A. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77859073-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau-ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 10 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė į(iš)važiuoti į kiemą (o), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 150.10 punkto reikalavimus.

2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas N. A. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77859073-16 panaikinimo. Skunde N. A. nurodo, kad įvykio aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai, nebuvo atsižvelgta į jo pateiktas nuotraukas, paaiškinimus, byla išnagrinėta nesivadovaujant realiomis aplinkybėmis, todėl prašo panaikinti paskirtą baudą. (b. l. 3-4).

Teismo posėdžio metu N. A. parodė, kad nelabai supranta savo pažeidimo esmės, nes duomenys, pateikti tarnybiniuose pranešimuose neatitinka tikrovės. Pažeidimo protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 9 d. Tą dieną jam paskambino policijos pareigūnė N. J. ir pasakė, kad yra paskutinė diena, kada jis turi atvykti į policiją. Jam nuvykus į policijos komisariatą, nebuvo išaiškinta kokį pažeidimą jis padarė. Bet po mėnesio jis sulaukė skambučio iš savivaldybės. Jam nuvykus, jis buvo informuotas, kad turi sumokėti 14 eurų baudą ir viskas. Nors su tuo jis nesutiko, bet protokolą pasirašė. Jis taip pat dalyvavo nutarimo priėmime 2016 m. lapkričio 17 d. Pažymėjo, kad pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose duomenys neatitinka tikrovės, nes nurodyta, kad jo automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir trukdė eismui. Nurodė, kad jo automobilis stovėjo prie jo namo, kitoje gatvės pusėje ir tikrai netrukdė eismui. Pažymėjo, kad protokole ir nutarime nurodyta, kad jo automobilis trukdė įvažiuoti į kiemą, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jo automobilis trukdė eismui. Nurodė, kad tokiu būdu nutarime yra akivaizdus įvykio aplinkybių klaidingas vertinimas. Policijos pareigūnai skirtingai nustato ir vertina įvykio aplinkybes, todėl jis nesuprato savo pažeidimo esmės. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytos pretenzijos neatitinka pažeidimo nurodyto nutarime. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad buvo užtvertas įvažiavimas į kiemą, tačiau nuotraukose matyti, kad įvažiavimas neužstatytas, tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Pažymėjo, kad jei būtų užtvertas įvažiavimas ar jo automobilis būtų kliudęs eismui, tai policijos pareigūnai privalėjo pašalinti kliūtį, o tai nebuvo padaryta, tai taip pat patvirtina, kad eismui nebuvo kliudoma ir įvažiavimas nebuvo užstatytas. Patikslino, kad pamatęs policijos pareigūnus, jis pats išėjo į gatvę. Jam pasakė, kad automobilis trukdo eismui ir stovi per arti ištisinės linijos. Jis nesuprato, kokį pažeidimą padarė. Nurodė, kad po nuotraukomis parašyta teisingai, kad jo automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y., prie namo, kuriame jis gyvena 17 metų, o (duomenys neskelbtini) gyvena E. L.. Nurodė, kad jis su E. L. nekonfliktuoja, nėra nusiteikęs prieš jį. Nurodė, kad E. L. provokuodavo jį, bet jis nereaguodavo į tai. Pažymėjo, kad nuotraukoje užfiksuotas E. L. automobilis, pastatytas prie jo tvoros. Nurodo, kad tą dieną E. L. pirmas pastatė automobilį. Kai jis grįžo namo, E. L. automobilis jau stovėjo. Į savo kiemą automobilio nestatė, nes neužilgo reikėjo vėl išvažiuoti. Pažymėjo, kad jo vairavimo stažas yra 40 metų. Yra susipažinęs su kelių eismo taisyklėmis, todėl nesupranta pažeidimo, nes jo automobilis eismui netrukdė. Prašo panaikinti nutarimą kaip nepagristą.

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas skundas iš kaimyno, kad automobilis užstoja pravažiavimą.

Nuvykus į įvykio vietą, surado automobilio savininką ir paprašė jo perstatyti automobilį į aikštelę, bet jis atsisakė atlaisvinti kelio važiuojamąją dalį, nors aikštelė yra šalia. Nurodė, kad nebuvo galima pravažiuoti su tarnybiniu automobiliu, nes stovi elektros skydinė, o pats pravažiavimas labai siauras. Neprisimena, ar jų kas prašė išmatuoti kelią, bet nurodė, kad išmatuoti kelio ir automobilio pločio nėra būtina, tiesiog žiūrima pagal faktinę situacija. Paaiškino, kad vietoje konstatavo, jog nėra galimybės pravažiuoti, bet automobilio savininkas su tuo nesutiko. Automobilis buvo pastatytas prie kiemo, prie išvažiavimo ir trukdė pravažiuoti. Pirminė informacija buvo gauta, kad automobilis stovi prie (duomenys neskelbtini) namo. Atvažiavę į vietą patikslino adresą ir nustatė, kad nėra galimybės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Paaiškino, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta pirminė informacija, kurią pateikia skambinęs pranešėjas.

Liudytojas policijos pareigūnas G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog yra užstatytas automobilis. Atvykus į vietą, stovėjo automobilis prie namo. Nustatė savininką, prašė jo išeiti į lauką ir patraukti automobilį, nes šalia buvo stovėjimo vieta, plotas žvyrine danga kur buvo galimybė patraukti automobilį. Asmuo nesutiko ir sakė, kad jokio pažeidimo nėra. Jie patys bandė pravažiuoti tarnybiniu automobiliu, bet nepavyko, nes pravažiavimas buvo per siauras. Pranešimas buvo gautas iš kaimyno. Neprisimena, ar kaimynas buvo išėjęs. Nurodė, kad nėra privaloma matuoti automobilio ir kelio pločio. Jeigu automobilis trukdo pravažiuoti, tai jau yra pažeidimas. Pažymėjo, kad nuotraukoje atrodo, kad gal yra tarpas pakankamas, bet pravažiuoti nebuvo galimybės. Nurodė, kad į kaimyno kiemą gal ir įmanoma būtų įvažiuoti, bet išvažiuoti ne. Patikslino, kad pažeidimas yra, nes automobilis trukdo eismui. Nurodė, kad policijos tarnybinis automobilis nėra platus ir negalėjo pravažiuoti, tai specialaus transporto automobilis tikrai nepravažiuotų. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo adreso –(duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tai tikriausiai rašybos klaida.

Liudytojas E. L. parodė, kad su N. A. santykiai yra konfliktiški, nes kaimynai nuolat stato automobilius ant gatvės. Parodė, kad tą dieną kvietė policijos pareigūnus net kelis kartus, nes buvo pastatytas automobilis ir nebuvo įmanoma pravažiuoti. Policijos pareigūnus kvietė paskambinęs pagalbos numeriu 112. Jo paklausė, kur jis gyvena, jis pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o pilietis gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad automobilis stovėjo prie jo įvažiavimo į kiemą, todėl jam nepavyko įvažiuoti. Pažymėjo, kad tą dieną kaimyno automobilis stovėjo visą dieną. Nurodė, kad jis negalėjo pateikti į savo kiemą, turėjo važiuoti iš kitos pusės, kad patektų į savo kiemą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad N. A. nubaustas pagal ATPK, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK PĮĮTĮ) (Nr. XII-1869 patvirtintas 2015-06-25), 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuotas pagal ANK ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Kadangi ANK už N. A. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numato griežtesnę nuobaudą, todėl pagal ANK neperkvalifikuojamas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d.), todėl N. A. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 124¹ straipsnio 4 dalį, todėl N. A. skundas nagrinėjamas pagal ATPK nustatytas taisykles.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba pažeidžiant važiavimo tvarką gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

KET 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį N. A. buvo pradėta, nes jis 2016 m. rugsėjo 10 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko transporto priemonę KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė į(iš)važiuoti į kiemą (o), taip pažeisdamas KET 150.10 punkto reikalavimus. 2016 m. lapkričio 17 d. priimtas nutarimas, kuriuo N. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio bauda. N. A., nesutikdamas su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

2016 m. lapkričio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime nurodyta, kad N. A. 2016 m. rugsėjo 10 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė į(iš)važiuoti į kiemą (o), taip pažeisdamas KET 150.10 punkto reikalavimus (b. l. 7-8, 9). 2016 m. lapkričio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole yra N. A. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad su minėtu pažeidimu nesutinka, nes kai jis grįžo namo, prie namo tvoros stovėjo kaimyno automobilis, todėl jis automobilį pastatė prie savo sklypo tvoros ir mano, kad nieko nepažeidė. (b. l. 7-8). Policijos pareigūnų D. K. ir G. A. 2016 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas prie kiemo ir trukdo eismui, pasak, pranešėjo, automobilis statomas piktybiškai. Nuvykę į vietą, pastebėjo stovintį automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovėjo ten, kur sustojusi transporto priemonė užstoja ir kliudo kitiems vairuotojams transporto priemonių eismui, kadangi jiems su tarnybiniu automobiliu NISSAN NAVARA nepavyko pravažiuoti, t. y. automobilio KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus. Automobilis KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nufotografuotas tarnybiniu fotoaparatu. Taip pat buvo priėjęs pranešėjas E. L., kuris dėl minėto pažeidimo parašė pareiškimą. (b. l. 10, 11).

Nustatyta, kad policijos pareigūnų D. K. ir G. A. 2016 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad N. A. nurodyta automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdė eismui, patys policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu NISSAN NAVARA negalėjo pravažiuoti pro automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Policijos pareigūnai įvykio vietą užfiksavo fotonuotraukose, kuriose matyti, kad pro automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuoti galima, t. y. tarpas yra pakankamas (b. l. 12), vadinasi N. A. veiksmuose nėra pažeidimo, nes jo automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismui netrukdė. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime nurodyta, kad N. A. automobiliu KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ne prie (duomenys neskelbtini) namo, o prie (duomenys neskelbtini) namo, įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą neužstatytas (b.l. 12, 17), todėl teiginys, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą yra visiškai nepagrįstas. Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. buvo nenuoseklus duodamas parodymus, nes iš pradžių teigė, kad jis negalėjo įvažiuoti į savo kiemą, vėliau teigė, kad įvažiuoti gali, bet tada turi važiuoti iš kitos pusės. Teismo posėdžio metu E. L. neslėpė, kad santykiai su kaimynu N. A. yra konfliktiški, todėl jo parodymai vertintini kritiškai. Be to, policijos pareigūnai D. K. ir G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pranešimas buvo apie tai, kad automobilis trukdo eismui, negalima pravažiuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismui netrukdė ir taip pat matyti, kad automobiliu KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą nebuvo užstatytas, šie faktai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 12, 14, 15, 17).

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kadangi pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje gali būti padarytas keliomis alternatyviomis veikomis, šiuo atveju, pagal administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodytą pažeidimo esmę - pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje objektyvusis požymis yra – sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, kas atitinka KET 150.10 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad „<...sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams trukdytų įvažiuoti <.... (išvažiuoti) į kiemą (-o), <....>“, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš pat pradžių N. A. teigė, kad savo automobilį jis grįžęs namo pasistatė prie savo namo ((duomenys neskelbtini)), į kiemą nevažiavo, nes netrukus turėjo vėl išvažiuoti, neigė užstatęs pravažiavimą, nurodė, kad jo automobilis stovėjo taip, kad netrukdė nei pro jį pravažiuoti, nei kaimynui įvažiuoti (išvažiuoti) iš priešais esančio kiemo. N. A. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios įvykio metu darytos fotonuotraukos bei iš dalies - liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas N. A. buvo surašytas ir jis nubaustas administracine nuobauda už tai, kad jo automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdė į(iš)važiuoti į kiemą (o) (nors nenurodyta konkrečiai į kokį kiemą, bet pagal bylos aplinkybes laikytina, kad į kiemą esantį (duomenys neskelbtini)), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad „automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ten kur sustojusi transporto priemonė užstoja ir kliudo kitiems vairuotojams transporto priemonių eismui“ (b.l. 10, 11), t.y. administracinio teisės pažeidimo nutarime ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta skirtinga pažeidimo esmė. Be to, tiek iš bylos medžiagos matyti, tiek ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo (prie N. A. gyvenamosios vietos) ir netrukdė nei į(iš)važiuoti į (duomenys neskelbtini) kiemą, nei pravažiuoti pro jį, taip pat iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad priešais (duomenys neskelbtini) namą yra kitas pravažiavimas, per kurį galima įvažiuoti, šį faktą patvirtino ir pats (duomenys neskelbtini) namo gyventojas liudytojas E. L..

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada, kad N. A. padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu N. A. pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį 28 eurų dydžio bauda nubaustas nepagrįstai, nes neįrodyta, kad N. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl N. A. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77859073-16 panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. (N. A.) skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77859073-16, kuriuo N. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą N. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.