Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-06-12 · Byla Nr. A2.6.-2269-144/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
A2.6.-2269-144/2015
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-01906-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2269-144/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01906-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 124-1 str. 8 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Šilutės r., administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-05-18 apie 23.35 val., A. Š., būdamas neblaivus (nustatytas 1,23 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., 124-1 str. 8 d.

Teismo posėdžio metu A. Š. parodė, kad prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą. Paaiškino, kad minėtą dieną buvo tėvą parsivežęs į Klaipėdą, nes reikėjo vežti į gydymo įstaigą. Jam paskambino tėvas ir kalbėjo nerišliai, jis važiavo pasiimti jo, nes manė, jog jis blogai jaučiasi, kalbėjo nerišliai. Teisę vairuoti jis turi. Dabar pažymėjimas yra paimtas policijoje. Labai gailisi taip pasielgęs. Buvo teistas administracine bauda už neblaivumą. Prašo neatimti vairavimo teisių, nes jos jam reikalingos vežioti šeimos narius, kurie yra neįgalūs. Teisės reikalingos ir dėl darbo. Dirbu tiesiogiai susijusį darbą su vairavimu.

Administracinėn traukiamo asmens advokatas nurodė, kad A. Š. vairavo neblaivus, žinojo, kad paskambinusiam tėvui yra negerai su sveikata. Šeimyninė padėtis – jis vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, šeimos nariai neįgalūs. Tos aplinkybės ir iššaukė tai, kad jis neapgalvojus sėdo prie vairo. Teisinėje praktikoje vienas pagrindinių motyvų yra teisės susijusios su darbu, kuris yra tiesiogiai susijęs su pajamomis. A. Š. atsakingai vertina savo poelgį, išklausė mokymus. Šiuo atveju suprato nederamo neteisėto veiksmo esmę. Suprato, kad šitaip elgtis neteisinga. Jo tėvai ūkininkai, Audrius yra pagrindinis darbininkas, jis vairuoja visas transporto technikas tėvų ūkyje. Prašau atsižvelgti į rašytinius įrodymus ir prašysim, kiek yra galima galimybė, neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Nusižengimą padarė pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2015-05-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-30879994-15, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, paaiškinimas, neblaivumo patikrinimo testo rezultatas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad A. Š. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 16 punktų reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

A. Š. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis. Taip pat atitinka ATPK 124 (1) straipsnio 8 dalies sudėtį - kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, pripažintina, jog tarp aukščiau minėtų A. Š. padarytų pažeidimų yra idealioji sutaptis, kadangi jis viena trunkančia veika tuo pačiu metu padarė du pažeidimus. Nuobaudos skirtinos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (LR ATPK 33 str.2 d. ).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas, pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir net gyvybei. A. Š. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (LR ATPK 30² str.).

LR ATPK 126 str. 1 d. numato sankciją – baudą nuo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti LR ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatyti bausmės tikslai,- nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį teisė pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, pripažino padaręs administracinį pažeidimą, už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, jam tiek šeimos poreikiams tenkinti reikalingos vežioti šeimos narius, kurie yra neįgalūs, tiek tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui yra būtina specialioji teisė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudą švelnesnę, nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai visiškai bus pasiekti paskyrus A. Š. 289 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal LR ATPK 126 str. 1 d. A. Š. skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams.

Už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 8 d., A. Š. skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur dydžio baudą.

Administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą A. Š. skirti 289 Eur dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dviems mėnesiams.

Informuoti A. Š., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė