- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-201-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., K. D.
- Pareiškėjas
- K. K.
- Advokatai
- Marius Devyžis, Renata Narbutienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10381-52/2008 pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K. , K. D. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. 2007 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo tėvo Aloyzo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. birželio 13 d., mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20329-451/2007 K. K. pareiškimą patenkino ir atnaujino jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. birželio 13 d., mirties.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr. 2-20329-451/2007 atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir į minėtos bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė E. K. .
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškime nurodė, kad 2007 m. birželio 13 d. mirė A. A. K. . Mirusysis buvo K. K. bei E. K. tėvas. Po A. A. K. mirties liko jam priklausiąs turtas. Kadangi pareiškėjas palikimo atsiradimo metu gyveno Australijoje bei tuo metu laikė baigiamuosius aukštojo mokslo egzaminus „The University of Adelaide“, jis tik 2007 m. lapkričio mėn., per įgaliotą asmenį, pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau palikimo atsiradimo vietos notaras atsisakė priimti K. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kaip pateiktą praleidus LR CK 5.50 str. 3 d. numatytą 3 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuolat gyvena ne Lietuvos Respublikoje, palikimo atsiradimo metu buvo labai užimtas, bei į tai, kad terminą palikimui priimti praleido nežymiai, pareiškėjas prašė atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo Aloyzo A. K. mirties priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi K. K. 2007 m. lapkričio 20 d. pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo Aloyzo A. K. mirties - 2007-06-13, priimti, taip pat priteisė iš pareiškėjo 12,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad K. K. reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas - terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad K. K. žinojo apie po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą, taip pat apie tai, kad jam būtina išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Tačiau civilinės bylos medžiaga nustatė, kad tuo metu jis buvo labai užimtas, t. y. siekė užbaigti aukštojo mokslo studijas „The University of Adelaide“ bei įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kuris tokio amžiaus (25 m.) asmeniui, tik pradedančiam savo savarankišką gyvenimą bei profesinę karjerą, turi ypatingai didelę svarbą ir reikšmę. Todėl minėtą aplinkybę, individualiu K. K. atveju, teismas laikė svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Taip pat teismas pažymėjo, kad praleisto termino trukmė (du mėnesiai nuo termino palikimui priimti pabaigos) nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Be to, svarbia aplinkybe teismas laikė ir tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į po A. A. K. mirties likusį turtą dar nėra niekam išduotas (b. l. 36).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens E. K. atstovė advokatė Renata Narbutienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turėjo tinkamai įvertinti objektyvias aplinkybes, kurios nebuvo priklausomos nuo pareiškėjo valios ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant K. K. elgesį, buvo būtina atsižvelgti į tai, kad pastarasis nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas ir savo teises įgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai. Pareiškėjas, žinodamas apie tėvo mirtį bei apie palikimo atsiradimą, ir norėdamas jį priimti, turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius, tačiau per šį terminą nerealizavo savo teisės ir neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, nukreiptų turtui paveldėti. Be to, nepertraukiamas buvimas užsienio valstybėje neatima galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, todėl ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti svarbią termino praleidimo aplinkybę.
2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas egzaminų metu atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus priimti palikimą, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, tačiau nepasibaigus egzaminų laikymui: įgaliojimas, kuriuo buvo pavesta įgaliotiniui L. P. ir A. P. vesti paveldėjimo bylą, buvo patvirtintas konsulate baigiamųjų egzaminų laikymo metu (2007-10-17). Taigi, pareiškėjas baigiamųjų egzaminų metu pasirūpino įgaliojimu, kai laikas tarp egzaminų buvo gana trumpas, tačiau teisės priimti palikimą po tėvo mirties nerealizavo laikotarpiu tarp pirmojo (2007-06-21) ir antrojo egzamino (2007-09-25), tarp kurių buvo daugiau nei trijų mėnesių pertrauka. Iš Adelaidės (kur gyvena pareiškėjas) į Melburną (kur yra konsulas, turintis teisę atlikti notarinius veiksmus) galima patekti pasinaudojant lėktuvų skrydžių paslaugomis, todėl kelionė į Melburną užtruktų apie 1 val. 15 min. Be to, palikimo priėmimui pareiškėjas baigiamųjų egzaminų metu turėjo laiko ir galimybės nuvykti į konsulatą dėl įgaliojimo patvirtinimo, tačiau teismas nesiaiškino ir neaptarė tos aplinkybės, kodėl pareiškėjas tokių veiksmų neatliko palikimo priėmimo laikotarpiu, t. y. nuo 2007-06-13 iki 2007-09-13. Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjui į konsulinę įstaigą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą ar į vietos notarą dėl įgaliojimo patvirtinimo, reiškia, kad pareiškėjas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas turėjo galimybę pats ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.
3. K. K. pareiškime nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, prieštaraujančios vėlesniems jo raštiškiems paaiškinimams. Pareiškėjo atstovai civilinėje byloje Nr. 2-20329-451/2007 teigė, jog pareiškėjas buvo grįžęs į tėvo laidotuves, jį palaidojo, vėliau dar kartą buvo atvykęs į Lietuvą, lankėsi pas notarą, tačiau nuolat gyvendamas užsienyje neturėjo galimybės priimti palikimo, dėl ko prašė pratęsti terminą palikimui priimti. Atnaujinus bylą paaiškėjo, kad įpėdinis ne tik, kad tėvo nelaidojo, bet ir nebuvo atvykęs į laidotuves, o palikimo priėmimo pratęsimo termino būtinumą motyvavo nauja aplinkybe - baigiamųjų egzaminų laikymu ir gyvenimu užsienio valstybėje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens K. D. atstovas advokatas Marius Devyžis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, suinteresuotas asmuo E. K. to taip pat neginčijo, jog pareiškėjas tėvo mirties metu ir per palikimo priėmimo terminą nustatytą CK 5.50 str. 3 d., t. y. laikotarpiu nuo 2007-06-13 iki 2007-09-13, nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje. Paskutinį kartą Lietuvoje pareiškėjas lankėsi prieš tėvo mirtį, todėl vien ši aplinkybė yra pakankama pripažinti, jog pareiškėjas, gyvendamas užsienyje, negalėjo tinkamai pasinaudoti sąlyginai trumpu įstatymo nustatytu terminu palikimui priimti. Pareiškėjui neturint savo asmeninių lėšų ir turint didelius skolinius įsipareigojimus bankui dėl mokamų studijų, buvo faktiškai neįmanoma iš minėtos valstybės atvykti į Lietuvą nedelsiant ir kreiptis joje į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas, atstatydamas pareiškėjui terminą palikimui priimti, tinkamai įvertino visas aplinkybes, lėmusias tai, jog pareiškėjas nespėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas laikotarpiu nuo tėvo mirties iki termino palikimui priimti pasibaigimo (2007-09-12) mokėsi Adelaidės universiteto Australijoje dieniniame skyriuje ir privalėjo ruoštis bei laikyti baigiamuosius egzaminus, rengti baigiamąjį darbą bei lankyti intensyviai vykstančias paskaitas universitete. Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje pateikti dokumentai iš Adelaidės universiteto. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė ne tik į tai, kad pareiškėjas palikimo priėmimo laikotarpiu laikė egzaminus, bet į bendrą jo užimtumą universiteto baigimo laikotarpiu. Be to, pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo tik 25 metų amžiaus, todėl aplinkybė, jog jis siekė užbaigti studijas universitete ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, turėjo jam ypatingai didelę svarbą ir reikšmę, kaip padedančiam savarankišką gyvenimą bei profesinę karjerą. Pareiškėjas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog laikotarpyje tarp egzaminų pareiškėjas galėjo imtis veiksmų palikimui priimti. Nurodo, kad palikimo priėmimo termino laikotarpiu jis nedirbo ir neturėjo pajamų (išskyrus socialinę pašalpą), todėl neturėjo finansinių galimybių atvykti nei į Lietuvą nei į už 800 kilometrų esantį Melburną ir pats atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Dirbti ir gauti pastovias pajamas pareiškėjas pradėjo tik po universiteto baigimo, t. y. 2008 m. vasario mėnesį, o studijų metu buvo paėmęs paskolą studijoms finansuoti. Bylos medžiagos nustatyta, jog A. A. K. mirties metu ir per visą palikimo priėmimo terminą Australijoje veikė trys garbės konsulatai - Adelaidėje, Melburne ir Sidnėjuje. Atstumai iki Lietuvos Respublikos konsulatų, galinčių atlikti ir notarines funkcijas, yra dideli, todėl iki jų nuvykti taip pat, kaip ir parvykti į Lietuvą buvo reikalingos nemažos laiko ir pinigų sąnaudos, tuo tarpu pareiškėjas tokių sąnaudų patirti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Lietuvos Respublikos garbės konsulatas veikė ir visiškai netoli pareiškėjo gyvenamosios vietos, t. y. Adelaidėje. Tačiau šio konsulato konsulė J. V. neturėjo teisės atlikti jokių notarinių veiksmų (tai patvirtina LR URM 2008-08-04 raštas), t. y. minėtame konsulate nebuvo galima atlikti jokių veiksmų, galinčių turėti teisinę reikšmę palikimo priėmimo atveju, todėl minėto konsulato buvimas Adelaidėje nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad praleido terminą palikimui priimti labai trumpą laiko tarpą, t.y. mažiau nei 2 mėnesius. Pagal situaciją jis maksimaliai galimus teisinius veiksmus atliko dar anksčiau, t.y. 2007 m. spalio pabaigoje kreipėsi į konsulę dėl įgaliojimo L. P. ir A. P. patvirtinimo. Tokiu būdu jis jau ėmėsi veiksmų palikimui priimti.
Šalies argumentai
2. Apeliantė teigdama, jog pareiškėjas neva neišreiškė noro priimti palikimo, nutyli, jog pati praėjus įstatymo numatytam terminui palikimui priimti savo veiksmais išreiškė sutikimą, kad pareiškėjas palikimą priimtų pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. E. K. atstovė į bylą pateikė 2008-07-31 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-08-338, kuriuo buvo konstatuotos faktinės aplinkybės - elektroninių laiškų turinys, o susirašinėjimas vyko 2007-10-11, t. y. praėjus beveik mėnesiui po termino priimti palikimą pasibaigimo. Iš laiško turinio akivaizdu, jog susirašinėjama buvo būtent palikimo priėmimo klausimais. Iniciatore buvo E. K. , kuri ragino pareiškėją net ir pasibaigus palikimo priėmimo terminui priimti palikimą, tuo tikslu ji aiškino palikimo priėmimo tvarką, siuntė pareiškimo dėl palikimo šabloną. Iš tokių E. K. veiksmų akivaizdu, jog ji jau po termino palikimui priimti pasibaigimo ne tik sutiko su tuo, jog pareiškėjas priimtų palikimą po termino pasibaigimo, bet ir pati įvairiomis formomis ir būdais skatino pareiškėją palikimą priimti. Pareiškėjo nuomone, nurodyti E. K. veiksmai galėjo būti pakankami konstatuoti, jog buvo CK 5.57 str. 1 d. nurodytas kitų palikimą priėmusių asmenų sutikimas, ar bent jau teigti, jog tokie E. K. veiksmai tiesiogiai prisidėjo ir prie termino palikimui priimti praleidimo laikotarpio ilgio, nes leido pareiškėjui pagrįstai tikėti, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl to, jog pareiškėjas kreipsis dėl palikimo priėmimo nežymiai parleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Be to, kaip matosi iš byloje esančio E. K. 2007-08-20 pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ji į minėtą pareiškimą kaip kitą paveldėtoją įrašydama ir K. K. patvirtino, jog ji sutinka, kad K. K. paveldėtų kartu su ja įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu E. K. išreiškė sutikimą, jog K. K. priimtų palikimą net ir pasibaigus jo terminui, todėl neatnaujinti termino nebuvo pagrindo.
3. Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog byloje pareiškėjo buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios aplinkybės dėl tariamo pareiškėjo grįžimo į Lietuvą palaidoti tėvo A. A. K. . Dar bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog duomenys dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje yra netikslūs bei neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas tėvo mirties momentu ir palikimo priėmimo momentu buvo Australijoje. Be to, teismas nesivadovavo aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, todėl jos neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Palikėjui nesudarius testamento, atsiradusio jo palikimo paveldėtojais tampa asmenys pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atlikti bent vieną iš šių aktyvių veiksmų: faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Neatlikus veiksmų per šį terminą, laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo. Nurodytą terminą, kuris nėra naikinamasis, teismas gali atnaujinti (pratęsti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Termino praleidimo priežastis pagrindžiančias aplinkybes turi nurodyti ir jų svarbą įrodyti palikimą siekiantis priimti įpėdinis. Priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį. Be to, klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismas taip pat turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste
Byloje nustatyta, kad 2007-06-13 mirus A. A. K. atsirado jo palikimas. Pareiškėjas K. K. ir suinteresuotas asmuo E. K. yra mirusiojo vaikai bei pirmos eilės įpėdiniai. E. K. 2007-08-20 pareiškimu per Lietuvos Respublikos ambasadą Briuselyje išreiškė valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą (b.l.31-32). Pareiškėjas K. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po 2007-06-13 palikimo atsiradimo šio palikimo nepriėmė ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškime nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes apie tai, kad tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimo priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus, pareiškėjo Lietuvos Respublikoje nebuvo, nes pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje, ir tuo metu jis buvo labai užimtas, t. y. siekė užbaigti aukštojo mokslo studijas „The Unicersity of Adelaide“. Byloje pateiktas Adelaidės universiteto egzaminų tvarkaraštis (b.l. 55-60) patvirtina, kad pareiškėjas 2007-06-21, 2007-09-25, 2007-11-07 laikė baigiamuosius egzaminus. Teismas, laikydamas pareiškėjo mokymąsi Adelaidės universitete kaip svarbia priežastimi, dėl ko jis praleido terminą palikimui priimti, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir vertino visų aplinkybių visumą. Būtent, kad pareiškėjas palikimo priėmimo metu ne tik laikė tris egzaminus, tarp kurių buvo gan didelis laiko tarpas, kaip kad nurodė apeliantės atstovė atskirajame skunde, bet įvertino ir bendrą pareiškėjo užimtumą universiteto baigimo laikotarpiu – pasiruošimas egzaminams, baigiamasis darbas ir pan. Šiuo atveju taip pat turi reikšmės, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug (du mėnesiai nuo termino palikimui priimti pabaigos), taip pat tai, kad pareiškėjo negalima apkaltinti nerūpestingumu, dėl kurio jis prarastų teisę paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį. Baigęs 2007 m. II semestro egzaminų sesiją, pareiškėjas iškart, t. y. 2007-11-20, per įgaliotą asmenį, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo (b.l. 3).
Taip pat pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas Nr. 13-08-338 (b.l. 80-85), kuriame užfiksuotas pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens E. K. elektroninių laiškų turinys, patvirtina, kad pareiškėjas neketino atsisakyti palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, o suinteresuotas asmuo ne tik pati įvairiais būdais skatino pareiškėją priimti palikimą, bet ir sutiko su tuo, kad pareiškėjas priimtų palikimą. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad E. K. minėtame 2007-08-20 pareiškime dėl palikimo priėmimo kaip kitą paveldėtoją įrašė ir K. K. . Todėl tokie suinteresuoto asmens veiksmai pripažintini kaip CK 5.57 straipsnio pirmoje dalyje nurodytas kitų palikimą priėmusių asmenų sutikimas palikimui priimti net ir pasibaigus terminui.
Nepaneigia teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių bei svarbių priežasčių, ir apeliantės atstovės atskirajame skunde nurodytas motyvas, jog nepertraukiamas buvimas užsienio valstybėje nėra pagrindas konstatuoti svarbia termino praleidimo aplinkybe, nes tai neatima galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, esančias toje užsienio valstybėje. Kaip patvirtina byloje pateikta LR Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2008-08-04 pažyma Nr. (25.8.11)-22-11203 (b.l. 93), per visą palikimo priėmimo terminą Australijoje veikė trys Lietuvos Respublikos garbės konsulatai šiuose miestuose: Adelaidėje, Melburne ir Sidėjuje. Tačiau teisė atlikti notarinius veiksmus buvo suteikta tik generaliniam konsului p. A. Ž. , kurio rezidavimo vieta yra Melburne, nutolusiam nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos beveik 800 km atstumu. Veikusiame Lietuvos Respublikos garbės konsulate Adelaidėje, t. y. pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, konsulei J. V. įgaliojimai atlikti notarinius veiksmus nebuvo suteikti. Taigi akivaizdu, jog dėl didelių atstumų iki Lietuvos Respublikos konsulatų, galinčių atlikti ir notarinius veiksmus, taip pat dėl nemažų laiko ir piniginių lėšų sąnaudų, pareiškėjui, paėmusiam paskolą studijoms finansuoti ir neturinčiam asmeninių lėšų (b.l. 62-69), laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių.
Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo E. K. (CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, juose nurodyti pažeidimai neturėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdama į konkrečiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens elgesį, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, pagrįstai vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išnagrinėjo klausimą visų bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai atnaujino pareiškėjui praleistą terminą palikimui po tėvo A. A. K. mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.