Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-742-1140/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e1-742-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsniu, galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimu;

7. Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

8. Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimu;

10. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 parų arešto bausme;

13. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

14. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64¹ straipsniu paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

15. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu –30 parų arešto bausme;

16. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 30 parų arešto bausme;

17. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pas A. A. namuose, kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,96 prom. girtumas), sudavė vieną kartą kumščiu į veidą V. V. bei vėliau virtuvėje sudavė du kartus kumščiu jam į nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiam V. V..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo girtas, todėl pirmosios apklausos metu neatsiminė įvykio aplinkybių, o vėliau, padedamas draugų, prisiminė tą dieną ir tos dienos įvykius. Dėl savo elgesio, kad sudavė V. V. įtarime nurodytus smūgius kumščiu, gailisi. Taip pasielgė, nes V. V. jį supykdė. Nors pats taip pat gavo iš jo smūgį, bet dėl to jam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. V. V. jis atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 97–99, 114–116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad S. K. pažįsta jau seniai, bet niekada negalvojo, kad jis išgėręs alkoholio tampa toks agresyvus. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. P. pastūmė A. A. į lovą, o tada S. K., jai sėdinčiai, trenkė vieną kartą delnu į veidą. Kai jis paklausė S. K., kodėl jis taip elgiasi, pastarasis kumščiu trenkė jam į kairį skruostą. Jis iš inercijos sudavė atgal S. K. kumščiu į veidą, pataikė į antakį ir jį prakirto, nes pradėjo bėgti kraujas. S. K. aprimo, abu nuėjo į virtuvę ramiai pakalbėti. Virtuvėje S. K. vėl pradėjo skeryčiotis ir vėl norėjo pulti. Tai pamatę A. R. ir R. P. pripuolė prie jo, ir vienas jį prilaikė už priekio, o kitas iš nugaros, kad jis daugiau nesuduotų S. K. jokių smūgių. Kol jį vaikinai atitraukė nuo S. K., pastarasis sudavė dar kartą du smūgius kumščiu jam tiesiai į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Nustūmė vaikinus, kurie jį ramino, ir išėjo lauk iš A. A. buto. Lauke, paskambinęs pareigūnams, pranešė apie įvykį. Tokie S. K. veiksmai, t. y., suduoti trys smūgiai sukėlė skausmą, bet medikų pagalbos jam nereikėjo. Į medikus papildomai taip pat nesikreipė, jokių vaistų nuo skausmo negėrė ir skausmo ryte nebejuto, tik truputį palietus skruostą juto, kad dar skauda. Dėl patirto sužalojimo ieškinio byloje neteiks. S. K. dar tą pačią naktį jo atsiprašė (b. l. 19–20, 35–38).

Liudytojas R. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo jau tamsu, kai jis vaikščiojo su savo pažįstama mergina po Naujosios Akmenės miestą. Sustojus prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, iš namo laiptinės į lauką išėjo A. R., kažkoks jam nematytas vaikinas iš Šiaulių (jis pats sakė, kad yra iš Šiaulių) ir A. A.. Taip visi stovėjo, kalbėjo ir rūkė. Netrukus prie jų su dviračiu privažiavo S. K.. Kol rūkė, S. K. žodžiu konfliktavo su vaikinu iš Šiaulių. Tas vaikinas iš Šiaulių buvo pasportavęs, o S. K. jis nepatiko ir taip žodis po žodžio jie pykosi. Gal ir būtų buvusios lauke prie laiptinės kokios muštynės tarp jų, bet jis su A. R. neleido, kad konfliktas kiltų. Tada visi nusprendė nueiti pas A. A. į butą atsigerti alaus. Bute buvo jis, A. R., S. K., A. A. ir tas vaikinas iš Šiaulių, jo pažįstama išėjo namo. Kol gėrė alų, jokių konfliktų nebuvo. Paskui kažkas, net nematė kas, netyčia išpylė alaus skardinę, o ji nukrito iš išsipylė ant S. K. kelnių. S. K. supyko, pradėjo aiškintis su tuo šiauliečiu. A. A., padauginusi alkoholio, pradėjo juos kaltinti, kad per juos išsiskyrė su savo vaikinu. Tada jis pastūmė A. A. ant lovos, bet ji nieko nesusitrenkė. Jis taip pasielgė, nes ji labai prie jo kibo, norėjo muštis. Paskui jis bendravo su A. R., kai pamatė, kad S. K. ir tas vaikinas iš Šiaulių konfliktuoja ir to konflikto metu S. K. su savo ranka sudavė tam vaikinui iš Šiaulių vieną smūgį į kaktą. Jis pasakė, kad jie liautųsi, jie tada truputį apsiramino. Vėliau, nežino kokiu metu, bet Sergejus su tuo vaikinu iš Šiaulių susitarė, kad eis į virtuvę pakalbėti. Jiedu nuėjo, o jis, A. R. ir A. A. liko kalbėtis kambaryje. Pasigedę ilgai negrįžtančių S. K. ir to vaikino iš Šiaulių, jis su A. R. nuėjo į virtuvę. Virtuvėje pamatė, kad S. K. praskeltas kairės pusės antakis. Iki išėjimo į virtuvę tiek S. K., tiek tas kitas vaikinas buvo sveiki, nors ir gavo iš S. K. smūgį tas vaikinas iš Šiaulių, bet jam nepaliko jokių žymių nuo sutrenkimo, kraujas nebėgo, o ir tuo metu tas vaikinas S. K. atgal netrenkė, nes, kaip sakė, jie iškart juos apramino, kol dar visi buvo kambaryje. Virtuvėje pamatęs tokį vaizdą, jis iškart pripuolė prie to šiauliečio ir nustūmė paėmęs jį už krūtinės prie sienos. Jis nematė kaip virtuvėje jie susimušė ir kas kam kiek smūgių sudavė, tik kambaryje, kol sėdėjo, išgirdę bildesį nuėjo pažiūrėti, ką jie ten veikia. Po visko, jis iškart tą šiaulietį išstūmė lauk iš A. A. buto ir jis nebegrįžo. Tuomet jie visi nusprendė išeiti iš A. A. buto, nes suprato, kad atvyks policija, o jis pats mažiausiai norėjo turėti reikalų su policija ir būti apklausinėjamas. Lauke juos sustabdė pareigūnai, ir iš kažkur atsirado to šiauliečio brolis ir tas šiaulietis. Pareigūnai nustatė visiems girtumus ir liepė eiti kiekvienam į savo namus (b. l. 41–44).

Liudytoja A. A. parodė, kad ji po vyro mirties yra dideliame sielvarte ir dėl to jau kokius du mėnesius diena iš dienos vartoja alkoholį. Ji negali pasakyti kas įvyko rugsėjo 21 dienos naktį. Pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs S. K., A. R., R. P. ir V. V., tačiau su juo tada pirmą kartą susipažino. Pamena, kad jie visi buvo pas ją namuose ir gėrė, bet kas vyko tarp vaikinų, negali pasakyti, nes buvo girta. Ryte atsibudusi matė, kad namie yra netvarka, bet ji nejuto jokio skausmo ar kokių sužalojimų, kad kas nors ją būtų mušę, todėl niekam pretenzijų neturi. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (b. l. 47–49).

Liudytojas A. R. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. jis lauke susitiko su savo draugu S. K. ir, nusipirkę alkoholio, nuėjo pas A. A.. Namuose buvo jis, S. K., A. A., V., kurio pavardės nežino, ir R. P.. Visi gėrė alų. Išgertuvių metu pradžioje viskas buvo gerai, paskui S. K. pradėjo konfliktuoti su V. Kilo muštynės, jis matė, kaip V. sudavė S. vieną smūgį kumščiu ir praskėlė jam antakį. Paskui jie su R. neleido jiems muštis. Jis nematė, ar S. sudavė kokį nors smūgį V. Jis nieko nežino, kas vyko pas A. virtuvėje, buvo girtas ir pamena tik tai, ką papasakojo. Kas dėl A., gali pasakyti, kad jis jos nestūmė ir S. A. taip pat nestūmė, ir niekas nesudavė jai jokių smūgių, prie A. niekas nelindo ir nieko jai nedarė, muštynės buvo tik tarp V. ir S. (b. l. 52–54).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu neblaivus S. K. (nustatytas 2,96 prom. girtumas) sukėlė fizinį skausmą neblaiviam V. V. (nustatytas 1,01 prom. girtumas), tris kartus trenkė į veido sritį. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 1–3).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, jog priimtas pareiškimas, jame užfiksuoti pirminiai V. V. parodymai, apžiūrėta ir fotografuota laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–26).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini); įvykio vieta buvo dalinai nufotografuota, nes į minėtą butą nebuvo galimybės patekti, buto durų niekas nedarė; bute gyvena A. A. (b. l. 27–28).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 01.45 val. S. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,96 prom. girtumas, nukentėjusiajam V. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. 1.39 val. nustatytas 1,01 prom. girtumas (b. l. 55–58).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. S. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš V. V. (tai yra, kad jis 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pas A. A. namuose, kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą V. V., bei vėliau virtuvėje sudavė du kartus kumščiu jam į nosį, ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam V. V. fizinį skausmą), kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis S. K. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti S. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 117–120).

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 16 kartų, paskirtos arešto bausmės pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamąjį įsakymą (teistas 17 kartą) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nėra atlikęs (nėra pradėjęs vykdyti), teistumas neišnykęs (b. l. 64–83). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Per pastaruosius metus S. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 84–89). Kaltinamasis niekur nedirba, nuo 2020 m. lapkričio 10 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90, 91). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už padarytą smurtinę nusikalstamą veiką 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo maksimalų dydį (terminą) (BK 49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, kuomet prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, ir S. K. skirtina galutinė subendrinta – maksimali 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimais S. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 100–105).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. K. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, ir paskirti S. K. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimais S. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti S. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti S. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė