Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir J. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja J. Š. atsiliepimo į J. Š. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų J. Š. ir J. Š. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta jų 2024 m. birželio 20 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nustatyta, kad pareiškėjai J. Š. ir J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti tarp pareiškėjų 2024 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

10. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2024 m. rugsėjo 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų J. Š. ir J. Š. pareiškimą, t. y. nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išsprendė klausimą dėl pavardžių po santuokos nutraukimo; taip pat patvirtino tarp pareiškėjų 2024 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys, be kita ko, aptarė savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą, teikiamo jiems išlaikymo bei bendravimo su vaikais klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su turtinėmis / neturtinėmis šalių teisėmis ir pareigomis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas (pareiškėjas) J. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. priimtu sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau nurodo, jog po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, o būtent – šalių nepilnametei dukrai U. Š., kurios gyvenamoji vieta skundžiamu sprendimu nustatyta su jos motina, atsisakius gyventi su motina ir išreiškus norą gyventi su tėvu (apeliantu), toks sprendimas, koks jis yra priimtas 2024 m. rugsėjo 4 d. (dar nesant atsiradusioms naujoms aplinkybėms) prieštarauja nepilnametės šalių dukros interesams, todėl turi būti panaikintas.

12. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.51 straipsnio 1dalyje nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija, nagrinėjant tokias bylas, yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, nes sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą.

13. Šiuo atveju iš apeliacinio skundo turinio ir apelianto kartu su juo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad teismo sprendimo, į kurį įtrauktas šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys, įsiteisėjimo laikotarpiu pasikeitė reikšmingos faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su šalių dukters U. Š. gyvenamąja vieta, bendravimo su vaiku tvarka bei vaiko išlaikymu, kadangi nors dukters gyvenamoji vieta pareiškėjų susitarimu nustatyta su užsienyje faktiškai gyvenančia motina – pareiškėja J. Š., tačiau kaip nurodė pareiškėjas (apeliantas) ir kaip neprieštaravo pareiškėja J. Š., šiuo metu dukra U. Š. faktiškai jau kelis mėnesius gyvena su tėvu J. Š. Lietuvoje, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad ji nuo 2024-09-01 lanko ir mokosi (duomenys neskelbtini), jai VšĮ (duomenys neskelbtini) priežiūros centre teikiamos medicinos paslaugos.

14. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant bei taikant CK 3.53 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šalys turi teisę pakeisti sutarties turinį dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; vėliau turi būti prašoma keisti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo šalys galbūt faktiškai pakeitė teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl vieno šalių vaiko (U. Š.) gyvenamosios vietos nustatymo, todėl darytina išvada, kad sudaryta, tačiau neįsiteisėjusi sutartis nebeatitiko faktinės situacijos ir pažeidė sutuoktinių bei jų nepilnamečio vaiko interesus, ir šios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti papildomai ištirtos.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu teismas gali tik tada, kuomet sutuoktiniai susitaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju matyti, ir ginčo dėl to nėra, jog kreipiantis į teismą 2024 m. rugpjūčio 6 d. su pareiškimu abu sutuoktiniai buvo susitarę tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir dėl teisinių pasekmių po santuokos nutraukimo (tame tarpe buvo aptarti ir klausimai, susiję su abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, teikiamu išlaikymu vaikams, bendravimo su vaikais), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugsėjo 4 d. priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiąsias ir procesines teisės normas tuo metu egzistavusios situacijos prasme. Kita vertus, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jam dar neįsiteisėjus, atsiradus ir paaiškėjus naujoms teisiškai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms – šalių nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi ir šiuo metu faktiškai gyvena su tėvu (apeliantu) bei mokosi Lietuvoje, bet ne su motina, su kuria skundžiamu sprendimu nustatyta jos gyvenamoji vieta, - kurios šiuo atveju negali būti teismo ignoruojamos, ir kurioms esant pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos (dėl dukros gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo) objektyviai negalės būti įgyvendintos, atsirado pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų pareiškėjams pasiūlyti, o pastarieji turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto J. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.