Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – turto pripažinimo asmenine nuosavybe – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, atsiradus teisinei galimybei įgyti nuosavybėn žemę, G. A. išsipirko ½ dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. V. A. prie šios žemės pirkimo niekuo neprisidėjo, nes tuo metu jau daug metų su šeima jokių ryšių nepalaikė.

Nekilnojamojo turto registre ½ dalis medinio gyvenamojo namo su priestatu, po ½ dalį dviejų ūkinių pastatų ir ½ dalis kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra registruoti G. A. vardu. G. A. visą laiką, iki mirties, laikė savo vienintele šio turto savininke, nes turto pirkimo metu jų santuoka jau buvo faktiškai iširusi, su V. A. jie kartu negyveno, reikalų bendrai netvarkė, V. A. prie turto pirkimo niekaip neprisidėjo, pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos jos vienos ir nekilnojamojo turto registre tik ji įrašyta turto savininke.

Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam siųsti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Savo pozicijos raštu dėl pareiškime išdėstytų faktų jis nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti turtą - ½ dalį 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį tame sklype esančių gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų bei kiemo statinių, asmenine jos senelės G. A. nuosavybe. Taigi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl aukščiau nurodyto ½ žemės sklypo bei ½ dalies tame sklype esančių statinių, teisinio režimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos senelė G. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina pažyma apie asmens duomenis bei pareiškimas dėl palikimo priėmimo. G. A. (iki santuokos K.) ir V. A. susituokė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina sutuoktuvių liudijimas. Jiems gyvenant kartu gimė du vaikai – sūnūs, S. A. (pareiškėjos tėvas), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini) (patvirtina gimimo liudijimai). S. A. mirė – (duomenys neskelbtini), J. A. mirė (duomenys neskelbtini) (patvirtina mirties liudijimai). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens, V. A. duomenis, matyti, jog duomenų apie šio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ar asmens mirtį nėra. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato 2020-09-02 raštu patvirtinama, kad V. A. paskutinė gyvenamoji vieta nežinoma, registruose apie tai duomenų nėra, taip pat nėra duomenų ir apie jo mirties datą. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos raštu „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinama, kad seniūnija apie V. A. A. duomenų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinių pastatų, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso G. A. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tai yra ji yra nurodyta šio turto savininke. Byloje pateikta ir pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 1984-08-30 Varėnos rajono valstybinėje notarinėje kontoroje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad G. A. iš E. D. nusipirko ½ dalį medinio gyvenamojo namo su priestatu, po ½ dalį dviejų medinių ūkinių pastatų, bei ½ dalį kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo įkainojimo aktu, patvirtintu 1992-08-27 Varėnos miesto valdybos vadovo J. K., patvirtinama, kad G. A. parduoto 0,0650 ha žemės sklypo, esančio V(duomenys neskelbtini), kaina yra 1026 rubliai. Pridėti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už žemės sklypą iš G. A. nebalansinės sąskaitos 1992-08-10 buvo nurašyti 1026,00 rubliai bei už dokumentų įforminimą ji tą pačią dieną sumokėjo 250,00 rublių Žemėtvarkos tarnybai ir 300,00 rublių valstybinio mokesčio. Byloje pateikta 1996-10-09 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pirkėja G. A. nusipirko 0,0650 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas sklypas parduotas už 10,26 litų (investiciniais čekiais). Byloje pateikti ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), Namų knygos įrašai kurie patvirtina, kad asmuo, atsakingas už šios knygos vedimą bei įregistravimą name nuo 1985 m. yra G. A.. Šiame name įregistruoti asmenys: G. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini). Šie namų knygos įrašai patvirtina, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), šiame gyvenamajame name niekada registruotas nebuvo.

Aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, kad V. A. G. A. sudarytuose turto pirkimo sandoriuose nedalyvavo, prie jų pirkimo niekaip neprisidėjo, turtu niekada nesinaudojo ir dabar nesinaudoja. Pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos jos vienos ir nekilnojamojo turto registre tik ji įrašyta turto savininke. Byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovas gyveno kartu, dalyvavo turto pirkimo sandoriuose, ar už įsigytą turtą būtų mokėjęs.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ½ dalis 0,13 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis dviejų ūkinių pastatų, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgyta G. A. asmeninėn nuosavybėn, tik ji dalyvavo sandorių sudaryme, jos vienos (ne sutuoktinio) asmeninės lėšos buvo panaudotos šiam turtui pirkti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Iš įrodymų matyti, jog G. A. visada manė, kad ½ dalį 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį tame sklype esančių gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų bei kiemo statinių, yra jos asmeninė nuosavybė, nes turto pirkimo metu jos (G. A.) ir V. A. santuoka jau buvo faktiškai iširusi, su V. A. jie kartu negyveno, reikalų bendrai netvarkė, šį turtą ji įgijo už asmenines lėšas, atsakovas prie įsigijimo neprisidėjo, jos įgytame name (½ dalis) niekada negyveno, tik ji registruota turto savininke. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei tai pagrindžia ir Gyventojų registro duomenys, kurie patvirtina, jog apie atsakovą jokių žinių nėra.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Šiuo atveju ginčo, dėl ½ dalį 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį tame sklype esančių gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų bei kiemo statinių teisinio režimo, nėra, suinteresuotas asmuo savo pozicijos nepateikė, neatsiliepė į pareiškėjos pareiškimą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta ir atitinkamai tenkinamas pareiškėjos prašymas, tai yra – pripažintina, kad ½ dalis 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiai G. A. asmeninės nuosavybės teise (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88, 3.89 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiai G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.