Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-05-23 · Administracinė byla Nr. I1-3907-289/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
I1-3907-289/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00196-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3907-289/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00196-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. vasario 23 d. buvo gautas pareiškėjo J. V. skundas (b. l. 1-2), kuriuo prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 1000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas J. V. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 54, 55, 57-58). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 53).

Šalies argumentai

Savo skunde (b. l. 1-2) pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, kamerose nebuvo dūmų detektorių, nebuvo džiovyklių rūbams džiovinti, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2021-07-26 iki 2021-08-30, nuo 2021-11-04 iki 2022-01-27, nuo 2022-01-31 iki 2022-02-06 priteisti 1000 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu, sutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 54, 51).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 45-51) nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai nuo 2021-07-26 iki 2022-02-06 (skundžiamu aktualiu laikotarpiu) buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 4 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,06 kv. m. iki 17,60 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atsakovas nurodo, kad nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte (konkrečių kamerų atskyrimas matomas iš San. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 bei pateikiamų nuotraukų). Iš nuotraukų, be kita ko, matyti, kad kamerose Nr. 70, 96, 99, 100 san. mazgų įėjimai atskirti ilgomis, tvarkingomis užuolaidomis, o kitose kamerose – durimis. Pažymėjo, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės. Pažymėjo, kad pagal naujausią LVAT praktiką, san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020). Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas. Nors pareiškėjas teigia, kad užuolaidos netvarkingos, tai neatitinka realybės. Iš nuotraukų matyti, kad užuolaidos tvarkingos, uždengiančios visą įėjimo į san. mazgą plotą. Be to, pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į ŠTI administraciją nei karto nesikreipė (esant asmenų prašymams dėl galimai netinkamo inventoriaus ir t.t., šis yra įvertinamas, ir, esant pagrindui, atnaujinamas, sutvarkomas). Taip pat nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tupimų tualetų įrengimo. Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato. Pažymėjo, kad LVAT naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu san. mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio san. mazgo įrengimo kamerose Nr. 76 ir Nr. 99, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pažymėjo ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu. Minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų taisyklių ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl mechaninės oro ventiliacijos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal HN134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, tačiau aktualiu laikotarpiu kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, netikrintos. Atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022-01-05 pažymos Nr. 62-6 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kameroje Nr. 100, 96. Iš Resocializacijos skyriaus 2022-03-02 pažymos Nr. 61-472 priedų matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI kreipėsi su skundu dėl galimai per žemos oro temperatūros ir dėl netvarkingų langų. Pareiškėjui 2022-02-01 pateiktas atsakymas Nr. 17-140, iš kurio matyti, kad aktualiu laikotarpiu buvo išmatuotas gretimos kameros oro temperatūra, pažeidimų nenustatyta (pridedamas 2021-12-30 NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-1230. Tai leido pagrįstai konstatuoti, kad ir kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūra buvo tinkama. Taip pat nurodo, kad reaguojant į pareiškėjo prašymą įdėti antrą stiklą, jis nedelsiant buvo įdėtas, tai patvirtina 2022-01-04 Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. 20-21 matomas įrašas, kad langas užsandarintas 2021-01-05. Apibendrinus matyti, kad kameros yra nuolat prižiūrimos ir pagal galimybes atnaujinamos. Dėl dūmų detektorių paaiškino, kad reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI pastatuose nėra taikomas, kadangi Šiaulių TI pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų kategorijai, o specialiųjų pastatų kategorijai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 punktas). Tai reiškia, kad priešgaisriniai reikalavimai statinio patalpoms turi būti nustatyti minėtai pastatų paskirčiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintu Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (toliau – BPST) 1 punkte yra nurodyta, kad BPST nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. BPST 88.5. punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai gyvenamosiose patalpose privalo įrengti autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius), išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Iš šio reglamentavimo matyti, kad autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius) privaloma įrengti gyvenamosios paskirties patalpose, tuo tarpu Šiaulių TI patalpoms, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtoms specialiosios paskirties statiniams, BPST 88.5 punkto nuostata netaikoma. Kartu nurodo, kad vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-360 bei 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintomis Gaisrinės saugos taisyklėmis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ne rečiau kaip kartą per metus atliekama gesintuvų, priešgaisrinių čiaupų ir rankovių techninė priežiūra, o esant poreikiui įsigyjamas, atnaujinamas trūkstamas inventorius. Taip pat parengti ir įstaigoje iškabinti evakavimo planai, kas tris metus organizuojami darbuotojų gaisrinės saugos mokymai. Taip pat atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI yra patvirtinti: Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas, Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija, taip pat sudaryta Ekstremalių situacijų operacijų centro grupė ir kt. Visa tai įrodo įstaigos tinkamą pasiruošimą ne tik užkardyti galimus ekstremalius įvykius, bet ir tinkamus veiksmus tokiems įvykiams įvykus. Dėl džiovyklių nurodė, kad jokie teisės aktai teisės turėti džiovyklę nenumato, kaip nenumato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigos ją įrengti, todėl toks pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, tačiau tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Be to, siekiant kuo palankesnių galimybių rūpintis švara, Šiaulių TI sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis. Ginčo dėl galimybės gauti išskalbtus rūbus šioje byloje nėra. Visa tai įvertinus konstatuotina, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis, džiovinti ar gauti išdžiovintus tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis. Papildomai pažymime, kad kai kuriose kamerose nutiestos virvės rūbams džiauti, be to, skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. V. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, kamerose nebuvo dūmų detektorių, nebuvo džiovyklių rūbams džiovinti.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Žemesnės instancijos teismas

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia nagrinėjamą aktualų kalinimo laikotarpį nuo 2021-07-26 iki 2021-08-30, nuo 2021-11-04 iki 2022-01-27, nuo 2022-01-31 iki 2022-02-06. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2022-03-02 pažymos Nr. 60-4891 „Dėl J. V.“ (b. l. 25-28), pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2021-07-26 iki 2021-08-30, nuo 2021-11-04 iki 2022-01-27, nuo 2022-01-31 iki 2022-02-06. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 19, 70, 76, 96, 99, 100, 107, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 4 asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 4,06 kv. m iki 17,62 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktų 2022-03-02 pažymos Nr. 60-4891 bei San.mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 (b. l. 34-35) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

Teismas įvertina tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose ir sanitarinių mazgų

Nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 15 punktas nurodo, jog natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais.

Žemesnės instancijos teismas

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Atsakovas savo atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas savo atsiliepime taip pat pažymėjo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte (konkrečių kamerų atskyrimas matomas iš San. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 bei pateikiamų nuotraukų). Iš nuotraukų, be kita ko, matyti, kad kamerose Nr. 70, 96, 99, 100 san. mazgų įėjimai atskirti ilgomis, tvarkingomis užuolaidomis, o kitose kamerose – durimis. Pažymėjo, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės. Pažymėjo, kad pagal naujausią LVAT praktiką, san mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020). San. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą ir tai patvirtina EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas. Nors pareiškėjas teigia, kad užuolaidos netvarkingos, tai neatitinka realybės. Iš nuotraukų matyti, kad užuolaidos tvarkingos, uždengiančios visą įėjimo į san. mazgą plotą. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų užuolaidų į ŠTI administraciją nei karto nesikreipė (esant asmenų prašymams dėl galimai netinkamo inventoriaus ir t.t., šis yra įvertinamas, ir, esant pagrindui, atnaujinamas, sutvarkomas). Taip pat nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tupimų tualetų įrengimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato. Pažymėjo, kad LVAT naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Nuo 2020-12-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui ši nuostata netaikoma, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Pagal naujausią ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.). Taigi, įvertinusi minėtas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

Konstatuotina, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Dėl dūmų detektorių

Atsakovas savo atsiliepime pagrįstai nurodė, kad reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI pastatuose nėra taikomas, kadangi Šiaulių TI pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų kategorijai, o specialiųjų pastatų kategorijai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 punktas). Tai reiškia, kad priešgaisriniai reikalavimai statinio patalpoms turi būti nustatyti minėtai pastatų paskirčiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintu Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir BPST) 1 punkte yra nurodyta, kad BPST nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. BPST 88.5. punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai gyvenamosiose patalpose privalo įrengti autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius), išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Iš šio reglamentavimo matyti, kad autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius) privaloma įrengti gyvenamosios paskirties patalpose, tuo tarpu Šiaulių TI patalpoms, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtoms specialiosios paskirties statiniams, BPST 88.5 punkto nuostata netaikoma. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-360 bei 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintomis Gaisrinės saugos taisyklėmis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ne rečiau kaip kartą per metus atliekama gesintuvų, priešgaisrinių čiaupų ir rankovių techninė priežiūra, o esant poreikiui įsigyjamas, atnaujinamas trūkstamas inventorius. Taip pat parengti ir įstaigoje iškabinti evakavimo planai, kas tris metus organizuojami darbuotojų gaisrinės saugos mokymai. Šiaulių TI yra patvirtinti Darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas, Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija, taip pat sudaryta Ekstremalių situacijų operacijų centro grupė ir kt. Visa tai įrodo įstaigos tinkamą pasiruošimą ne tik užkardyti galimus ekstremalius įvykius, bet ir tinkamus veiksmus tokiems įvykiams įvykus.

Dėl džiovyklių

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad teisės aktai teisės turėti džiovyklę nenumato, kaip nenumato ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigos ją įrengti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Be to, siekiant kuo palankesnių galimybių rūpintis švara, Šiaulių TI sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis. Ginčo dėl galimybės gauti išskalbtus rūbus šioje byloje nėra. Šiaulių TI suteikia galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis, džiovinti ar gauti išdžiovintus tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Kai kuriose kamerose nutiestos virvės rūbams džiauti, be to, skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų.

Konstatuotina, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Susipažinus su pareiškėjo J. V. asmens sveikatos istorijos Nr. 19 (b. l. 12-18, 63-64) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius