- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 1N-218-177/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00722-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- V. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas nuteistojo V. S. prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos 246 MGL dydžio baudos pakeitimo areštu arba baudos išieškojimo išdėstymo dalimis. Teismo nutartimi nuteistasis V. S. įpareigotas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos 246 MGL dydžio baudos dalį – 2 000 eurų sumokėti iki 2015 m. spalio 1 d., o likusią baudos dalį sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 11 d.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 246 MGL (9 264 eurų) dydžio bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iš dalies patenkino nuteistojo prašymą ir įpareigojo V. S. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos 246 MGL dydžio baudos dalį – 2 000 eurų sumokėti iki 2015 m. spalio 1 d., o likusią baudos dalį sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 11 d.
Apygardos teismas padarė išvadą, kad dėl byloje esančiais duomenimis patvirtintos prastos V. S. sveikatos būklės nėra galimybės paskirtos bausmės pakeisti areštu. Teismas įvertino tai, jog ikiteisminio tyrimo metu iš V. S. buvo paimta daugiau nei 30 000 litų, kurie vėliau jam sugrąžinti, bei teismo posėdžio metu nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jis gali sumokėti dalį baudos – 2 000 eurų, ir nutarė, kad V. S. turi galimybių sumokėti jam paskirtą baudą, nustačius ilgesnį jos sumokėjimo terminą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S., skųsdamas priimtą nutartį, skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą ir jį nuteisti lygtinai, nes yra senyvo amžiaus, neturi galimybės sumokėti tokią didelę baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatytos nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo taisyklės. Jame nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 6, 7 dalių nuostatos numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Analogiška nuostata dėl baudos pakeitimo areštu įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnyje.
Įvertinus baudžiamojo proceso paskirtį, prioritetas teiktinas savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, kai teismo nuosprendis vykdomas nuteistojo laisva valia pagal nuosprendyje nustatytą tvarką. Kai nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, teismo sprendimas vykdomas pagal priverstinio vykdymo taisykles. Bet kuriuo atveju įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti nedelsiant vykdomas.
Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažinęs V. S. kaltu ir paskyręs bausmę – baudą, nenustatė kito jos sumokėjimo termino, todėl nuteistasis privalėjo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, iš dalies patenkinęs nuteistojo V. S. prašymą, skundžiama 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau nuteistasis, nesutikdamas su ta nutartimi, skunde prašė iš esmės keisti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Būtina pastebėti, jog reali galimybė išieškoti baudą nustatinėjama nuosprendžio vykdymo stadijoje, kai nuosprendį dėl priverstinio baudos išieškojimo vykdantis antstolis privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą. Antstoliui nustačius, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą arba vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismui pateikiamas išieškojimo negalimumo aktas bei antstolio prašymas pakeisti nuteistajam skirtą bausmę kita bausme, t. y. viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).
Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo nesutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog V. S. paskirtą bausmę – baudą pakeisti areštu nėra galimybės dėl prastos nuteistojo sveikatos būklės. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo areštu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpis skundžiama nutartimi nustatytas iki 2016 m. birželio 11 d., taigi byloje nėra pagrindo svarstyti, kad nuteistasis V. S. neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą arba vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių ją išieškoti. Nuteistojo pateikti duomenys apie jo bei sutuoktinės gaunamas pajamas (3 t., 88–90 b. l.) nėra pakankami spręsti apie realią V. S. turtinę padėtį, juo labiau kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas V. S. prašymas pakeisti baudą į areštą arba ją išieškoti dalimis, pats nuteistasis pareiškė galintis sumokėti 2 000 eurų.
Nuteistasis V. S. skunde prašė pakeisti jam paskirtą bausmę (baudą) ir jį nuteisti lygtinai. Galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato „lygtinio nuteisimo“ instituto. Iš nuteistojo skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis V. S. prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme.
Nuteistojo skundo turinys leidžia spręsti, kad jis siekia pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka, paskirtą bausmę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokia situacija negalima ir bausmės rūšies parinkimo klausimas negali būti sprendžiamas iš naujo, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies klausimo nagrinėjimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę. Taigi šioje proceso stadijoje su bausmės rūšimi susiję klausimai nenagrinėjami.
Be to, BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, individualizavimo proceso dalis. Aptariamu atveju išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas pripažino V. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje, tačiau, nors BK 253 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo skunde nurodytą, kad jis yra senyvo amžiaus (gim. 1951 m.), nustatė esant pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis teismas turi diskreciją nustatyti bausmės rūšį, jos dydį, todėl nuosprendžio vykdymo stadijoje nuteistojo prašymas pakeisti bausmės rūšį ir atidėti jos vykdymą negali būti sprendžiamas, nes tai pakeistų įsiteisėjusio nuosprendžio esmę. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.