- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-922-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus duona“
- Advokatai
- Gitana Gudaitė, Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ir atsakovo UAB „Vilniaus duona“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio priteisimo pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus duona“ ir dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal atsakovo UAB „Vilniaus duona“ priešieškinį ieškovei R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo UAB „Vilniaus duona“, nutraukimą DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu neteisėtu, panaikinti atsakovo generalinės direktorės 2008-06-25 ir 2008-08-04 įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, priteisti jai iš atsakovo 3900 Lt sumažintą darbo užmokestį (po 1950 Lt už birželio - liepos mėn.), 53619,84 Lt išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-08-27 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ji pas atsakovą dirbo nuo 1985-07-08. Pagal paskutinę darbo sutartį, 2002-10-15 sudarytą tarp jos ir atsakovo, ji dirbo Vilniaus padalinyje iki 2005-10-24 pamainos technologe, 2005-10-25 – 2006-02-28 – gamybos vadove, nuo 2006-03-01- kepyklos vadove, o 2007-01-01 buvo paskirta dirbti Panevėžio padalinyje gamybos vadove. Nuo 2008-01-10 ji dirbo Panevėžio padalinio vadove. 2008-06-10 jai buvo įteiktas tarnybinis pranešimas ir reikalavimas pasiaiškinti dėl pareigybės nuostatų 6.1 p. pažeidimo, o 2008-06-25 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Kadangi ji nesutiko pereiti dirbti Vilniuje į Ekspedicijos skyrių, 2008-07-30 jai buvo įteiktas antrasis tarnybinis pranešimas ir reikalavimas pasiaiškinti dėl netinkamo pareigų vykdymo, o 2008-08-27 atsakovo generalinės direktorės įsakymu, pasirašytu 2008-08-04, ji buvo atleista iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Atsakovo paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, nepagrįsta, neteisinga, skirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo, t. y. drausminė nuobauda paskirta vadovaujantis ne to darbo, kurį dirbo ji, pareigybės aprašymu ir ne už tų pareigų, iš kurių ji buvo atleista, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Atsakovas skyrė drausminę nuobaudą nesant drausminės atsakomybės sąlygų, reikalaudamas pasiaiškinti tik formaliai vykdė savo pareigą, nes jai skirtas terminas pasiaiškinti buvo tik 1 diena (penktadienis), ji nepateikė pasiaiškinimo, nes buvo nedarbinga, tačiau atsakovas atleido ją iš darbo į tai neatsižvelgęs, neišsiaiškinęs visų aplinkybių. Ji visą laiką dirbo dorai, sąžiningai, laikėsi darbo drausmės, todėl atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, panaikino pareigybę, jos atleidimą iš darbo planavo iš anksto.
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovės R. V. 22141,08 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė 2008-08-27 buvo atleista iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, kadangi ieškovė nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigas bei savo veiksmais padarė įmonei 605 262,76 Lt žalos. Dėl to, vadovaujantis DK 254 str., iš ieškovės priteistina 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimas. Darbo sutartis sudaryta su ieškove yra pakankama sąlyga materialinei atsakomybei pagal darbo teisę atsirasti ir yra visos sąlygos ieškovės materialinei atsakomybei kilti. Pagal produkcijos perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžį planą ieškovė, kaip darbdavio atstovė, buvo atsakinga už savalaikį ir tinkamą produktų perkėlimą, personalo apmokymą, tačiau perkėlus produkciją paaiškėjo, kad tam nebuvo tinkamai pasiruošta: darbuotojai nebuvo paruošti tinkamai dirbti, užsakymai nebuvo vykdomi. Dėl to įmonė turėjo mokėti baudas. Ieškovė nesilaikė lokaliniuose įmonės aktuose įtvirtintų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir apdairiai. Tokiu būdu pasireiškė ieškovės neteisėta veika, dėl kurios įmonei buvo padaryta žala, t. y. neįvykdyti įsipareigojimai prekybos centrams, buvo sustabdytas „Bočių“ duonos kepimas, prekybos centrai pareiškė pretenzijas dėl trūkstamos produkcijos ir baudų už 213 683,76 Lt, be to, įmonė negavo 391 579 Lt pajamų. Padaryta įmonei žala yra itin didelė, nes greta materialinių nuostolių buvo padaryta ir neturtinė žala, pablogėjo įmonės reputacija, konkurencingumas, geras įmonės vardas. Tarp ieškovės neteisėtos veikos ir kilusios žalos yra tiesioginis ir besąlyginis priežastinis ryšys, nes žala kilo dėl to, kad ieškovė neparuošė Panevėžio padalinio produktų gamybos perkėlimui, neapmokė darbuotojų, ne iki galo paruošė technologiją, tačiau garantavo, kad produkcijos perkėlimui iš Vilniaus į Panevėžį yra pasiruošta. Įvertinus aplinkybes matyti, kad ieškovės kaltė pasireiškė žalingu (perdėtu) pasitikėjimu bei atsargumo stoka, ieškovė nesiėmė jokių priemonių stabilizuoti susidariusią situaciją netgi matydama, kad negalima užtikrinti nustatytu laiku ir kokybiško produkcijos perkėlimo ir perkeltų produktų gamybos.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, t. y. teismas pripažino darbo sutarties su ieškove R. V. nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, panaikino atsakovo UAB „Vilniaus duona“ generalinės direktorės įsakymus 2008-06-25 Nr. 94P ir 2008-08-04 Nr. 107P dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovei ir laikė, jog darbo santykiai nutrūko pagal DK 129 str.‚ priteisė ieškovei iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 14760,72 Lt išeitinę išmoką, 59131,8 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 4320 Lt už advokato paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 73892,52 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2008-01-10 dirbo UAB „Vilniaus duona“ Panevėžio padalinio vadove, jos pareigų funkcijų atlikimas buvo tapatinamas su Panevėžio gamybos vadovo pareigybės aprašymu, nes atskiro Panevėžio padalinio vadovo pareigybės aprašymo įmonėje nebuvo, ieškovei buvo nustatyta 6500 Lt mėnesinė alga ir skatinamoji išmoka pagal įmonės lokalinius teisės aktus. Atsakovas 2008-06-25 paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą - papeikimą - pagal DK 237 str.1 d. 2 p. vystymo direktoriaus 2008-06-10 tarnybinio pranešimo pagrindu, t. y. už tai, kad į prekybos tinklus pateko „Optima“ duonos kepalėlis su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. Ieškovė iš darbo buvo atleista atsakovo 2008-08-04 įsakymu Nr. 107P pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., įsakyme nurodytas atleidimo pagrindas 2008-07-30 gamybos direktoriaus tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo nuostatų 6.1 p., t. y. neužtikrino planavimo bei gamybos efektyvumo, užduočių vykdymo pagal produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą planą, nors buvo atsakinga produktų perkėlimą, tačiau perkėlimui nebuvo tinkamai pasiruošta, dėl to nebuvo vykdomi bendrovės įsipareigojimai savo klientams, už netinkamą įsipareigojimų vykdymą bendrovė turėjo sumokėti baudas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad duonos produktas, patekęs į rinką su įkeptu duonos „skuduru“ yra darbo brokas, už kurį ieškovei gali kilti atsakomybė, tačiau atsakovas neįrodė, jog šis įvykis jam sukėlė kokių nors pasekmių, šį įvykį galima priskirti prie gamybos rizikos produkcijos perkėlimo į Panevėžį laikotarpiu. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis DK 238 str., teismas padarė išvadą, kad ieškovei 2008-06-25 skirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra neadekvačiai per griežta, todėl naikintina. Teismas, išanalizavęs gamybos vadovės pareigybės aprašymą, vidaus grupės susirinkimų protokolus, administracijos protokolus, nustatė, kad visa žmonių grupė, kurioje buvo ir ieškovė, rūpinosi produkcijos perkėlimu į Panevėžį, gamybos ir technologijos gerinimu, t. y. už produktų perkėlimą į Panevėžį buvo daug atsakingų asmenų. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų buvusi asmeniškai atsakinga už šį procesą. Teismas, spręsdamas ieškovės atsakomybės klausimą, nustatė, kad atsakovo administracija produkcijos perkėlimo laiku 2008 m. birželio – liepos mėn. elgėsi pakankamai nerūpestingai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės darbo drausmės pažeidimo fakto, nes jis, kaip darbdavys, neapibrėžtai susitarė su ieškove dėl ieškovės darbo funkcijų, todėl ieškovė savo darbo funkcijas atliko taip, kaip suprato. Teismas nevertino į bylą pateiktų elektroninio susirašinėjimo laiškų, kadangi sprendė, jog jie nėra rašytiniai įrodymai pagal CPK 177 str. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nesutiko būti perkelta į kitą skyrių, kad atsakovas panaikino ieškovės pareigybę, teismas konstatavo, jog darbo sutartis nutrūko DK 129 str. pagrindu. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti jai 3900 Lt sumažintą darbo užmokestį, kadangi ieškovė neįrodė, jog priedas prie atlyginimo jai buvo sumažintas dėl paskirtos drausminės nuobaudos, lokaliniuose atsakovo aktuose nebuvo nustatyta, kad priedas prie atlyginimo yra privalomas. Teismas nustatė, kad ieškovės nepertraukiamas darbo stažas atsakovo įmonėje buvo nuo 2002-10-15 iki 2008-08-27, todėl vadovaudamasis DK 140 str. 1 d. 2 p., priteisė ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kadangi atsakovas neįrodė DK 246 str. nurodytų sąlygų ieškovės atsakomybei kilti, t. y. neįrodė, jog ieškovė asmeniškai būtų buvusi atsakinga už produktų perkėlimo procesą, o ne visa vystymo grupė, baudos atsakovui buvo skirtos ieškovės atostogų laiku, kai Panevėžio padaliniui vadovavo kiti asmenys.
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl 3900 Lt sumažinto darbo užmokesčio priteisimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – priteisti jai iš atsakovo 3900 Lt sumažinto darbo užmokesčio, pakeisti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinė pravaikštos laiką priteisimo ir šią sprendimo dalį papildyti – priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu, ištaisyti sprendime padarytą aritmetinę klaidą ir priteisti jai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 29521,44 Lt išeitinę išmoką. Nurodo, kad teismas netinkamai nurodė priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį jai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis, nurodė netinkamą darbo santykių nutrūkimo pagrindą, padarė aritmetinę klaidą sprendime, nepagrįstai netenkino prašymo priteisti 3900 Lt sumažintą darbo užmokestį. Teismas netinkamai taikė imperatyvias DK 297 str. nuostatas, todėl nepagrįstai nepriteisė jai priklausančio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepagrįstai nenurodė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Teismas teisingai pripažino, kad nuobaudos jai buvo paskirtos nepagrįstai, tačiau atsisakydamas priteisti 3900 Lt sumažintą darbo užmokestį, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad 2008-06-10 ir 2008-07-30 tarnybiniuose pranešimuose jai buvo siūloma sumažinti skatinamąją išmoką, į lokalinius atsakovo teisės aktus, reglamentuojančius skatinamąsias išmokas. Pripažinus drausmines nuobaudas neteisėtomis, neteisėtas tampa ir skatinamosios išmokos sumažinimas. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl ieškovės darbo stažo atsakovo įmonėje yra padaryta akivaizdi aritmetinė klaida, t. y. ieškovės nepertraukiamas stažas yra ne 35, bet 70 mėnesių, teismas pripažino šią klaidą, tačiau atsisakė ją ištaisyti pagal CPK 276 str.
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes:
1. Teismas, vertindamas pirmosios drausminės nuobaudos – papeikimo – teisėtumą, neteisingai ir nepagrįstai ieškovės pareigų pažeidimą vertino kaip gamybos broką ir nuobaudą pripažino per griežta, nes jis neįrodė, jog įvykis su įkeptu į duoną „skuduru“ sukėlė pasekmes. Teismas neteisingai aiškino DK 234, 238 str., nes ieškovė, būdama gamybos, o vėliau padalinio vadovė, turėdama ypatingą teisinį statusą, netinkamai vykdė savo pareigas, aplaidžiai, nerūpestingai atliko darbines funkcijas, todėl pažeidė darbo drausmę, pareigybės aprašymo nuostatų 6.1 p. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovui buvo pareikštas UAB „Maxima“ žodinis skundas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pažeidė pareigą užtikrinti produkcijos kokybę. Be to, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad panašus įvykis su ieškove jau buvo įvykęs 2007-10-25. Jis sąžiningai ir rūpestingai ištyrė ieškovės darbo drausmę, ieškovė nepateikė jokio pasiaiškinimo dėl tarnybinio pranešimo, 2008-06-25 paskirtos nuobaudos neginčijo, todėl teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovė savo kaltę pripažino. Atsakovas pagrįstai skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą, ši nuobauda nebuvo per griežta, t. y. vidutinio sunkumo nuobauda už vidutinį darbo drausmės pažeidimą, nes dėl ieškovės veiksmų nukentėjo jo reputacija, konkurencingumas rinkoje, geras vardas.
2. Teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovei skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – neteisėta, nes neįrodytas ieškovės darbo drausmė pažeidimas, ieškovė asmeniškai nebuvo atsakinga už duonos produktų perkėlimo proceso organizavimą, perkėlimui reikiamo darbuotojų skaičių ir darbuotojų apmokymą. Ši teismo išvada yra neteisinga, kadangi ieškovės atsakomybė turi būti kildinama iš vadovo veiklos vertinimo ataskaitos 4.1, 4.2 p., 2008-03-13 produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžį plano, įsipareigojimų, prisiimtų 2008-01-09, 2008-02-13, 2008-03-13, gamybinių susirinkimų metu, 2008-04-30, 2008-06-19, 2008-07-02 gamybos posėdžių metu, 2008-03-13 tiesioginio ieškovės vadovo Ollio Lavikos (Olli Lavika) nurodymo, 2008-05-10, 2008-02-29 kokybės dienose prisiimtų įsipareigojimų, elektroninio susirašinėjimo laiškų, liudytojų parodymų, ieškovės, kaip vadovės, teisinio statuso. Ieškovės darbo funkcijos po 2008-01-10, pavaldumas iš esmės nepasikeitė, t. y. ieškovė toliau faktiškai vykdė gamybos vadovo funkcijas, pareigų pavadinimas keitėsi tik dėl to, kad ieškovė pageidavo grįžti į Vilnių. Ieškovė, būdama atsakinga už produktų gamybos perkėlimą, darbuotojų parengimą, teikė atsakovui klaidingus duomenis, kad produktų perkėlimui yra pasiruošta, darbuotų netrūksta, jie apmokyti dirbti, nėra jokios rizikos perkelti produkciją, būtent dėl ieškovės klaidingų duomenų produkcija įmonės generalinės direktorės įsakymais buvo perkelta. Teismas neteisingai vertino, jog šios neigiamos bendrovei pasekmės atsirado ieškovei atostogaujant, nes priežastys yra netinkamas ieškovės pareigų vykdymas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė veikė kaip darbdavio atstovas Panevėžio padalinyje, t. y. tarp ieškovės ir jo buvo susiklostę įstatyminio atstovavimo teisiniai santykiai, ieškovė priklausė įmonės administracijai. Teismas nenurodydamas jokių argumentų vadovavosi išimtinai liudytojos V. Murnikovos parodymais, o ne atsakovo paaiškinimais, teiktais įrodymais, todėl sprendimas yra nevisapusiškas ir neobjektyvus. Dėl tokių ieškovės veiksmų nebuvo pilnai įvykdomi užsakymai: nepagaminta 178,4 t produkcijos, jis negavo 391 579 Lt pajamų, sumokėjo 213 683,76 Lt baudų, todėl įmonės pasitikėjimas ieškove pagrįstai krito. Dėl to atsakovas pagrįstai ieškovei laikydamasis DK nustatytos tvarkos skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
3. Teismas, spręsdamas ieškovės materialinės atsakomybės klausimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės atsakomybės sąlygas, nurodydamas, kad ieškovė nebuvo vienasmeniškai atsakinga už savalaikį produktų perkėlimą, žala kilo ieškovei atostogaujant. Ieškovė nesilaikė lokaliniuose aktuose įtvirtintų pareigų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir apdairiai, padarė neturtinę žalą įmonei, todėl egzistuoja visos sąlygos ieškovės materialinei atsakomybei kilti.
4. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino elektroninio šalių susirašinėjimo, nepagrįstai jų nepripažino rašytiniais įrodymais pagal CPK 177 str. sampratą. Tokia teismo išvada pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat yra nepagrįsti. Teismas teisingai nustatė, kad su ieškove buvo susitarta dėl 6500 Lt dydžio mėnesinės algos, tačiau darbo sutartyje šalys nesusitarė dėl privalomo skatinamosios išmokos mokėjimo, todėl pagrįstai nepriteisė ieškovei 3900 Lt. Kadangi pagal įstatymus ir atsakovo vietinius aktus skatinamosios išmokos skiriamos už labai gerą bei nepriekaištingą darbą, o ieškovė neįrodė, kad ji 2008 m. birželio – liepos mėn. dirbo nepriekaištingai, savo veiksmais įmonei padarė žalą, todėl atsakovas pagrįstai nemokėjo ieškovei skatinamosios išmokos.
Ieškovė R. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, dėl kurios yra paduotas atsakovo apeliacinis skundas, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto pateikti motyvai neturi jokios esminės reikšmės sprendimo teisėtumui. Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su 2008-06-25 įsakymu jai paskirta drausmine nuobauda, pagrįstai šią nuobaudą panaikino, o apeliantas neturi teisės reikalauti atsakomybės iš jos pagal gamybos vadovo pareigybės aprašymą. Ji nežinojo, kad jai galiojo gamybos vadovo pareigybės aprašymas, todėl šie atsakovo argumentai atmestini. Atsakovo argumentai dėl įkepto „skuduro“ į duonos kepalėlį yra prieštaringi, nes tik apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pretenziją iš UAB „Maxima“ gavo žodžiu, o tai, jog buvo pagrindas jai skirti papeikimą, apeliantas įrodinėja 2007 m. spalio mėn. pažeidimu. Todėl nesant užfiksuoto darbo drausmės pažeidimo ar dokumentų, įrodančių buvusias pasekmes, susijusias su 2008-06-09 pažeidimais Panevėžio padalinyje, nebuvo pagrindo skirti jai drausminę nuobaudą. Teismas įvertino įrodymų, o ne atskirų jo dalių, visumą, kaip norėtų atsakovas, todėl teisingai ir pagrįstai pripažino neteisėta 2008-08-04 įsakymu jai paskirtą antrąją drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas visiškai pagrįstai nevertino elektroninio susirašinėjimo laiškų, nes jie tik fragmentiškai atspindi buvusią situaciją. Atsakovas pateikė teismui daugybę neišverstų ir nepasirašytų dokumentų, todėl nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą ir jo teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra absoliučiai nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino reikiamo darbuotojų skaičiaus, jų tinkamo apmokymo, jau yra paneigti byloje surinktais įrodymais, ji nėra atsakinga už savo tiesioginio vadovo priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Visi produktai suplanuotu laiku buvo perkelti ir kepami, todėl atsakovo teiginiai, kad dėl jos kaltės 2008 m. liepos mėn. buvo nepagamintas reikiamas kiekis produkcijos, yra nepagrįsti. Be to, apeliantas įrodinėdamas, kad jis nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, visiškai nevertina tos aplinkybės, kad skyrė jai tik 1 dieną (penktadienį) pateikti pasiaiškinimą, visos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas siekė ją atleisti iš darbo. Kadangi padaryti pažeidimą nebuvo sąlygų ir nėra priežastinio tarp ieškovės veiklos ir paskirtų baudų atsakovui, teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Apeliacinio skundo argumentai dėl jos pareigų ir vykdytų darbų nepatvirtina, jog ji yra kalta, nes atsakovas ne pagal ieškovės pareigas nustatė pažeidimus, bet pagal pažeidimus įvardijo ieškovės pareigas. Be to, jos atleidimą iš darbo nulėmė ne pažeidimai, o susiklosčiusi situacija, t. y. nelikus jos darbo vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas UAB „Vilniaus duona“ nepagrįstai ir neteisėtai ieškovei R. V. paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, 2008-08-27 nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, netenkino priešieškinio dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtu darbo sutarties nutraukimą, netinkamai taikė DK 297 str. 4 d. nuostatas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nustatė, jog atsakovas ieškovei paskyrė per griežtą nuobaudą – papeikimą 2008-06-25 įsakymu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, remiasi ir byloje pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga, nepripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentų, kad elektroninio susirašinėjimo medžiaga nėra įrodymai, nes iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad buvo bendraujama elektroniniais laiškais, nėra duomenų, kad atsakovo pateikti elektroniniai laiškai yra suklastoti, kad juose pateikta neteisinga informacija (CPK 177, 185 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. V. ir atsakovas UAB „Vilniaus duona“ 2002-10-15 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti į duonos padalinį pamainos technologe. Ieškovė dirbo Vilniaus padalinyje, nuo 2007-01-01 darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti Panevėžio padalinio gamybos vadove, o nuo 2008-01-10 -Panevėžio padalinio vadove. 2008-01-10 darbo sutarties pakeitime nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 6500 Lt mėnesinę algą ir skatinamąją išmoką, nustatytą lokaliniuose teisės aktuose. Pagal bylos duomenis ieškovė buvo susipažinusi su Panevėžio gamybos padalinio gamybos vadovo pareigybės aprašymu. Ieškovė, pradėjusi dirbti Panevėžio padalinio vadove, su pareigybės aprašymu nebuvo supažindinta. Atsakovo generalinės direktorės 2008-06-25 įsakymu Nr. 94P ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, remiantis Gamybos padalinio vystymo direktoriaus O. L. 2008-06-10 tarnybinio pranešimo pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo 6.1 p. nuostatas, t. y. netinkamai vykdė pareigą efektyviai įgyvendinti gamybos tikslus, atsižvelgiant į kokybės reikalavimus, neužtikrino produktų kokybės bei saugumo: 2008-06-09 buvo gautas pirkėjo UAB „Maxima“ skundas dėl duonos „Optima linija“ patekimo į rinką su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. 2008-08-04 atsakovo generalinės direktorės įsakymu Nr. 107P ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., remiantis gamybos direktoriaus R. G. tarnybiniu pranešimu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovė pažeidė pareigybės aprašymo 6.1 p. nuostatas, t. y. netinkamai vykdė pareigą efektyviai įgyvendinti gamybos tikslus, neužtikrino planavimo bei gamybos efektyvumo bei užduočių vykdymo: pagal produktų perkėlimo iš Vilniaus į Panevėžio kepyklą planą ji buvo atsakinga už tinkamą ir savalaikį produktų perkėlimą bei savo vadovaujamo personalo apmokymą įsisavinant naujų šiai kepyklai produktų gamybos ypatybes. Tačiau perkėlus atskirų produktų gamybą į Panevėžio kepyklą, paaiškėjo, kad perkėlimui nebuvo tinkamai pasiruošta, nustatyta, kad darbuotojai nėra tinkamai parengti dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, „kas sąlygoja bendrovės įsipareigojimų savo klientams netinkamą vykdymą bei baudas bendrovei už tų įsipareigojimų neįvykdymą“. Tarnybiniame pranešime ir įsakyme, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nėra nurodyta konkreti pažeidimo padarymo data. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad ieškovė buvo atsakinga už savalaikį ir kokybišką produktų gamybos perkėlimą, todėl turėjo imtis efektyvių priemonių, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, būdama padalinio vadove ji privalėjo įvertinti galimą riziką, ir jei perkėlimui nebuvo pasiruošta, apie tai privalėjo informuoti vadovybę, bet ji užtikrino vadovybę, kad produktų perkėlimui pasirengta visiškai, tokiu būdu pateikė apgaulingus duomenis, suklaidino vadovybę. Vadovaujantis ieškovės rašytiniu patvirtinimu, kad perkėlimui pasirengta visiškai ir net nėra menkiausios rizikos perkėlimui, buvo sustabdyta produktų gamyba Vilniuje ir 2008-03-27, 2008-06-20 generalinės direktorės įsakymais produktai buvo perkelti į Panevėžį. Argumentus atsakovas grindė 2008-06-17 elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2008-08-27, nes ieškovė nuo 2008-08-04 iki 2008-08-26 sirgo.
Ieškovė R. V. šioje byloje ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu neteisėtu, panaikinti atsakovo generalinės direktorės 2008-06-25 ir 2008-08-04 įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ginčijo drausminių nuobaudų pagrįstumą ir teisėtumą, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, tačiau nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.
Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 str. Darbuotojo pareigos gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, taip pat lokaliniuose teisės aktuose. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ byloje pateikė įrodymus, kad 2008-06-09 buvo gautas žodinis UAB „Maxima“, kuri prekiauja atsakovo duonos gaminiais, skundas, jog buvo patiektas „Optimos linijos“ duonos kepalėlis su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. Tai patvirtino liudytojas A. S. (T. 2, b. l. 109). Byloje buvo pateikta kepalėlio nuotrauka. Ieškovė, ginčydama jai paskirtą drausminę nuobaudą už šį įvykį, ieškinyje tik nurodė, kad 2008-06-10 jai buvo įteiktas tarnybinis pranešimas ir reikalavimas pasiaiškinti dėl pareigybės aprašymo nuostatų 6.1 p. pažeidimo, ir ji, dirbdama padalinio vadove, nustebo, jog jai surašytas tarnybinis pranešimas vadovaujantis gamybos vadovo pareigybės aprašymu (T. 1, b. l. 1-5). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji prikepusios duonos nematė, kad jai paskirta drausminė nuobauda be jos pasiaiškinimo, padalinyje buvo techninių nesklandumų, prikepęs kepaliukas yra praktiškai neįžiūrimas (T. 2, b. l. 99). Minėtas duonos kepalėlis buvo iškeptas iki 2008-06-09, kai ieškovė dirbo Panevėžio padalinio vadove. Padalinio vadovas yra ne tik darbuotojas pagal sutartį, bet ir teritorinio skyriaus vadovas, kuriam pavesta atstovauti įmonės interesams padalinio teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-658/2006). Toks vadovaujantis asmuo turi ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas, bet užtikrinti tinkamą darbo organizavimą, kad nebūtų tiekiama netinkamos kokybės duona. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo atsakinga už iškeptos duonos kokybę, tačiau atsižvelgęs į tai, kad įvykis nesukėlė pasekmių, kad šį atvejį galima priskirti prie gamybos rizikos, konstatavo, jog ieškovei paskirta neadekvati drausminė nuobauda, t. y. per griežta. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai buvo gaminama minėta duona, buvo techniniai gedimai, kad šis gamybos brokas yra susijęs su produkcijos perkėlimu iš Vilniaus į Panevėžį. Tai paneigia atsakovo pateikti įrodymai, susiję su 2007-10-25 įvykiu, kai taip pat buvo pagaminta ir į rinką išleista duona „Optima linija“ su prikepusiu kildinimo spintos lopšeliu. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad darbuotojams buvo skiriamos drausminės nuobaudos, pati ieškovė nurodė, kad darbuotojams turi būti sumažinti priedai, darbuotojai informuoti apie esamą situaciją, buvo atrinkti visų formų apvalkalai su laisvesne guma. Pati ieškovė nurodė, kad jai buvo atsiųstas 2008-06-10 tarnybinis pranešimas ir ji taip pat gavo raštą dėl pasiaiškinimo pateikimo, ji atsakiusi, kad tarnybinio nepriima (T. 2, b. l. 99). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, tačiau ji nepateikė pasiaiškinimo, byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė būtų norėjusi apžiūrėti duonos kepalėlį, tačiau atsakovas nesudarė tokių galimybių. Pagal DK 238 str. drausminę nuobaudą parenka darbdavys, todėl daryti išvadą, kad už minėtą pažeidimą buvo parinkta per griežta nuobauda, nėra pagrindo. Iš atsakovo teiktų įrodymų matyti, kad buvo įvertintas ankstesnis ieškovės darbas, o tai numato DK 238 str.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas ieškovei 2008-06-25 pagrįstai ir teisėtai paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovo generalinės direktorės 2008-06-25 įsakymas Nr. 94P, panaikintina, ieškovės reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestinas.
Tam, kad ieškovei atsakovas būtų galėjęs taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., ieškovė turėjo nusižengti darbo drausmei, galiojant 2008-06-25 paskirtai drausminei nuobaudai. DK 136 str. 3 d. 1 p. esmė – užtikrinti darbo drausmę ne tik bendrosios, bet ir individualiosios darbo drausmės pažeidimų prevencijos priemonėmis. Drausminės nuobaudos, kitos nei atleidimas iš darbo, paskirtis - drausminti nusižengusį darbuotoją, skatinti jį paklusti darbovietės darbo drausmei, sąžiningai atlikti savo darbines funkcijas. Tai pasiekiama DK 136 str. 3 d. 1 p. numačius įspėjimą galiojančią drausminę nuobaudą turinčiam darbuotojui, kad pasikartojus darbo drausmės pažeidimui, jis gali būti atleistas iš darbo. Šiame įstatyme nurodyti darbo drausmės pažeidimai pripažįstami sudarančiais pakankamą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ne tik dėl darbo drausmės pažeidimų pasikartojimo (paprastos pažeidimų sumos). Ši teisės norma darbdavio galimybę atleisti darbuotoją iš darbo sieja su naujo darbo drausmės pažeidimo įvykdymu tik po to, kai už ankstesnį darbo drausmės pažeidimą yra realiai pritaikyta drausminė nuobauda. Iš šioje nagrinėjamoje byloje atsakovų nurodytų aplinkybių dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo darytina išvada, kad atsakovas negalėjo skirti drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., nes pagal atsakovo nurodytas aplinkybes ieškovė jo nurodomą pažeidimą padarė iki 2008-06-25, tik pažeidimas paaiškėjo po 2008-06-25. Atsakovas byloje konkrečiai nenurodė jokių ieškovės netinkamai atliktų ar neatliktų darbinių funkcijų po 2008-06-25 ir iki ieškovės atostogų pradžios (2008-07-09), t. y. padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovei galėjo būti skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Vien dėl to konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai 2008-08-04 ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, netenkintinas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai dėl atsakovo generalinės direktorės 2008-08-04 įsakymo panaikinimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pat darytina išvada, kad ieškovė nepadarė atsakovo nurodyto darbo drausmės pažeidimo, už kurį buvo atleista iš darbo, ir nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, būdama atsakinga už duonos gaminių gamybos proceso perkėlimo organizavimą, darbuotojų parengimą, klaidingai informavusi atsakovą, kad pasiruošta produktų gamybos perkėlimui, atsakovui padarė žalą, kurią privalo atlyginti pagal DK 245-246, 254 str.
Kaip jau buvo minėta, ieškovė R. V. nuo 2007-01-01 dirbo Panevėžio padalinio gamybos vadove, o nuo 2008-01-10 – Panevėžio padalinio vadove. Ieškovė buvo supažindinta su Panevėžio padalinio gamybos vadovės pareigybės aprašymu, tačiau nebuvo supažindinta su padalinio vadovės pareigybės aprašymu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei pradėjus dirbti padalinio vadove nebuvo kito asmens, kuris dirbtų gamybos vadovu. Tik 2008-05-06 S. A. pradėjo dirbti gamybos vadove. Ieškovė nurodė, kad ji iki 2008-05-06 dirbo ir gamybos vadove, dirbdama padalinio vadove priiminėjo žmones į darbą, vykdė visą kontrolę, vieną mėnesį mokė S. A., jai padėdavo (T. 2, b. l. 101-102). Taigi ieškovė buvo teritorinio skyriaus vadovu, kuris atstovavo įmonės interesams įmonės padalinio teritorijoje. Panevėžio padalinio gamybos vadovo pareigybės aprašymo 6.1 p. numatyta funkcija (pareiga) - efektyvus gamybos tikslų įgyvendinimas, atsižvelgiant į kokybės reikalavimus; planuoti ir vadovauti skyrių darbui, užtikrinti užduočių vykdymą. Pareigybės aprašyme nėra numatyta, kad ieškovės darbo funkcija buvo duonos gaminių gamybos proceso iš Vilniaus į Panevėžį perkėlimo organizavimas, darbuotojų parengimas, kad ji atsakinga už šį procesą. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė dalyvavo šiame procese, tačiau ne ji buvo atsakinga už šio gamybos proceso perkėlimą ir ne ji turėjo priimti sprendimą ar pateikti išvadą, kada galima perkelti gamybos procesą. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad produktų gamybos perkėlimas iš vieno padalinio į kitą yra sudėtingas procesas ir jam būtina iš anksto ruoštis, apmokant esamus darbuotojus, tinkamai parengiant gamybos įrangą, technologinį procesą, suplanuojant konkrečių produktų perkėlimo datas, vykdant bandomuosius produktų kepimus naujais įrengimais ir kt. (T. 1, b. l. 47).
Atsakovo UAB „Vilniaus duona“ pateiktoje 2007-03-15 vadovo veiklos vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės būsimo laikotarpio veiklos tikslai: produktų perkėlimas iš Vilniaus, organizacinis vystymas, įskaitant naujo Panevėžio kepyklos vadovo apmokymą (T. 1, b. l 58-64). 2007-12-17 atsakovo valdymo grupės susirinkimo Nr. 30 protokolo išraše yra nurodyti projektai (T. 1, b. l. 216-219). Šie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovei buvo pavesta perkelti duonos gaminių gamybą iš Vilniaus į Panevėžį, ji buvo atsakinga už sudėtingą produktų gamybos perkėlimą iš Vilniaus, kad ji privalėjo apmokyti darbuotojus. Tam, kad būtų įvykdytas perkėlimas, dirbo vidaus projektų grupė (O. L., M. L., I. Š., S. Š., G. S., R. K., A. L. ir kt.), sprendimus priiminėjo valdymo grupė. Tai patvirtina pateikti vidaus projektų grupės susirinkimų 2008-03-13 2008-01-09, 2008-02-13, 2008-05-07, 2008-05-14, 2008-06-18 protokolų išrašai (T. 1, b. l. 82-86, 98 -118). Tik vienai ieškovei buvo pavedami tam tikri atskiri darbai (pvz.: patikrinti realų grūdų ataušinimo laiką iki reikiamos temperatūros po virimo neišpilant jų iš talpos, išsiaiškinti, ar reikės grūdų virimo talpų išvertėjo, sukurti bendrą „Močiutės“ duonos gamybos planą su tešlų, kubilų, formų, konteinerių ir kepimo našumo, pasiūlyti galimus variantus kepti „Bočių“ duoną, vasaros metu fasuoti „Močiutės“ duoną su pirštinėmis). Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad S. Š. siuntė ieškovei laišką, kuriame nurodė, kad O. L. prašo jos (S. Š.) ir ieškovės paaiškinimo apie perkėlimo planą (T. 1, b. l. 121). Atsakovo generalinė direktorė 2008-06-17 klausė S. Š. ir ieškovės dėl rizikos viską perkeliant vienu metu. Iš ieškovės atsakymo matyti, kad ji nurodė, jog darbai ir darbuotojų mokymai vyksta pagal planą, jei įžvelgs nors menkiausią riziką, datą „koreguosime“, 2008-06-17 rizikos nėra (T. 1, b. l. 123). Iš šio elektroninio susirašinėjimo akivaizdu, kad ne ieškovė buvo atsakinga už produktų perkėlimą, ji nepateikė galutinės informacijos ir išvados, kad produktus galima perkelti, tik nurodė, kad 2008-06-17 rizikos nėra. 2008-06-20 įsakymais dėl „Vilniaus“ ir „Bočių“, šviesios duonos „Saulėgrąža“ ir duonos „Rugelis“ gamybos perkėlimo parengė Produkto vystymo ir kokybės direktorė S. Š. (T. 1, 190-191). Iš byloje pateikto 2007-12-17 atsakovo valdymo grupės, kurioje nedalyvavo ieškovė, susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad ši grupė tvirtino projektus (T. 1, b. l. 216-219). Byloje buvo pateiktos lentelės, kuriose nurodytos užduotys (T. 1, b. l. 89-92), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad su šiomis užduotimis buvo supažindinta ieškovė. Be to, iš šių užduočių matyti, kad ieškovė nebuvo viena atsakinga už gamybos perkėlimą, t. y. nurodoma, kad atsakinga ieškovė, SS (pagal pavardžių iššifravimą galėtų būti S. Š.), O. L., G. S.
„Bočių“ duonos gamyba buvo perkelta 2008-06-27, nuo 2008-06-28 turėjo būti pradėta duonos realizacija (T. 1, b. l. 190). Nuo 2008-07-21 iki 2008-09-21 buvo sustabdytas „Bočių“ duonos tiekimas. UAB „Maxima“ 2008-07-31 pranešė dėl 24300 Lt baudos sumokėjimo, atsakovas baudą sumokėjo 2008-08-13, 2008-07-29 pranešė dėl 100 000 Lt baudos sumokėjimo, 2008-07-30 pranešė dėl 100 000 Lt baudos sumokėjimo, atsakovas šias baudas sumokėjo 2008-08-07. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ sumokėjo 4000 Lt už sutarties sąlygų nevykdymą. Taip pat sumokėjo baudas UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“. Iš atsakovo pateiktų dokumentų apie nepatiektą duoną ir mokamas baudas matyti, kad pirkėjams nebuvo patiekta ne tik „Vilniaus“, „Bočių“, „Rugelio“ duona, bet ir kitos seniau kepamos duonos: „Kvietelis“, „Agota“, „Palanga“ (T. 1, b. l. 237-241). Atsakovo argumentai, kad už produktų perkėlimą iš Vilniaus į Panevėžį buvo atsakinga ieškovė, kad remiantis jos nurodymu generalinė direktorė priėmė įsakymą 2008-06-20 dėl duonų gamybos perkėlimo ir 2008-06-27, 2008-06-30 buvo perkelta paskutiniųjų produktų gamyba, kad dėl ieškovės kaltės buvo sustabdytas „Bočių“ duonos tiekimas, atsakovas už nepatiektą produkciją sumokėjo baudas, nepripažintini pagrįstais.
Ieškovė R. V. nurodė, kad darbuotojų skaičius buvo tinkamas, atsižvelgiant į biudžetą, pagal biudžetą buvo numatyti 125 darbuotojai, o ji turėjo 137. Kai persikėlė visų duonų gamyba į Panevėžį, pradėjo dirbti naujas gamybos vadovas R. G., kuris atvykęs į Panevėžį pasakė, kad viskas yra gerai ir ji turi eiti atostogų. Ieškovė nurodė, kad ji nenorėjo eiti atostogų, tačiau buvo „išvaryta“ nuo 2008-07-09 iki 2008-07-24. Antrąją atostogų dieną jai paskambino ir pasakė, kad įvyko didelis techninis gedimas, ji atvykusi pamatė, kad žmonės pakeisti, padidintos apimtys, padidinti krosnių parametrai (T. 2, b. l. 100). Taip pat ieškovė nurodė, kad ji organizuodavo mokymus, žmonės buvo apmokyti ir jie galėjo dirbti, o padidinus krosnių parametrus, žmonės pradėjo išeidinėti iš darbo. Byloje buvo pateikti darbininkų mokymų registracijos žurnalas (T. 2, b. l. 80-83). R. G., apklaustas liudytoju, parodė, kad žmonės buvo neparuošti, sprendimas dėl perkėlimo buvo padarytas ankstyvas ir nelaiku, gamybiniai nesklandumai atsitiko dėl R. V. priimtų sprendimų: duonos perkėlimo, kepti duoną ne ant to technologinio vieneto, nuo 2008-06-27 iki 2008-07-07 situacija blogėjo, ieškovė nevykdė pareigų ir todėl nutarė jis ją atleisti (T. 2, b. l. 106-109). Taip pat liudytojas parodė, kad leido ieškovei išeiti atostogų. Liudytoja S. A. parodė, kad liepos mėnesį užsakymai nebuvo įvykdyti dėl to, kad žmonės buvo neapmokyti, technologija neparuošta, nebuvo paruoštas gamybos procesas (T. 2, b. l. 109-111). Liudytoja V. M., dirbusi technologe, parodė, kad ji dalyvavo perkėlime, pasikeitė sistema, kai naujas direktorius R. G. pradėjo vadovauti gamybai kitaip, negu visada, buvo greitinami procesai, norėjo efektyvumo, trumpino kepimą keliomis minutėmis, buvo nemažai broko, reikėjo daugiau žmonių, blogai iškeptą duoną maldavo ir dėdavo atgal į tešlą (T. 2, b. l. 128-129). Taip pat liudytoja parodė, kad „Bočių“ duona buvo kepta 2 linijoje, nepriklauso nuo žmonių skaičiaus, kiek iškepsi kepaliukų, viską lemia krosnies našumas, gamyba vyko normaliai, liepos mėnesį įvyko „Vinklerio“ gedimas“. Atėjus R. G. įvyko daug permainų vienu metu, trūko kubilų, pagreitino formavimą ir sutrumpino kepimo laiką. Gedimų žurnale yra nurodyta apie „Vinklerio“ gedimus (T. 2, b. l. 145-146). Aukščiau nurodyti įrodymai tvirtina, kad gamyba sutriko dėl technologinių priežasčių, dėl aplinkybių, susijusių su įrengimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos V. M. parodymais, nes ši liudytoja paaiškino technologinius procesus, ji dalyvavo gamybos perkėlime, atsakovas šios liudytojos parodymų nepaneigė. Atsakovas byloje taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji į darbą buvo priėmusi pakankamai darbuotojų pagal turimą biudžetą, kad buvo suorganizavusi šių darbuotojų apmokymą. S. A. parodė, kad darbuotojų skaičius buvo patvirtintas ir suderintas su tiesioginiu ieškovės vadovu, liepos mėnesį darbuotojų skaičius išaugo, padalinio vadovas negali „paimti“ žmonių tiek, kiek nori (T. 2, b. l. 110). Liudytoja D. B., kuri buvo pamainos vadovė, parodė, kad jos pamainoje žmonių netrūko, bet žmonės nebuvo pakankamai kvalifikuoti, pirmąjį apmokymą vykdė technologai, o tuo metu mokymams vadovavo S. Š. (T. 2, b. l. 112). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė pati turėjo darbuotojus apmokyti, kad ji buvo atsakinga už technologinius procesus, už įrengimų reguliavimą. Atsakovo atstovė nurodė, kad už technologinį procesą buvo atsakinga Kokybės ir produktų vystymo direktorė (T. 2, b. l. 104). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad perkėlus duonų gamybą liepos mėnesio pradžioje nebuvo atsakovo nurodomų problemų. Tai įrodo ir tas faktas, kad ieškovė buvo išleista atostogų nuo 2008-07-09 pagal jos 2008-07-04 rašytą pareiškimą, nereiškiant jai jokių pretenzijų. Ieškovės atostogų metu už gamybą ir produkcijos tiekimą buvo atsakingi kiti asmenys, t. y. S. A., R. G. Tai, kad 2008 m. liepos mėnesio pradžioje nebuvo atsakovo nurodomų problemų, dėl kurių vėliau buvo sustabdytas duonos tiekimas, tvirtina 2008-07-02 susirinkimo protokolo išrašas, kuriame nurodoma, kad labai daug produktų perkelta iš 3 kepyklos į Panevėžį, todėl reikia truputį laiko, jog gamyba nusistovėtų, silpniausia vieta – produkcijos pakavimas (produkcija iškepama, bet nespėjama suraikyti) (T. 1, b. l. 119-120). 2008-08-04 atsakovo valdymo grupės susirinkimo protokole nurodyta, kad S. A. ėmėsi visų reikalingų veiksmų situacijai Panevėžio gamybos padalinyje stabilizuoti: priėmė į darbą papildomų žmonių, apmokė juos ir išvystė technologinį procesą, siekdama parengti žmones ir įrangą perkeltų produktų pramoninei gamybai (T. 1, b. l. 211-212). 2008-07-14 protokolo išraše nurodyta, kad situacija Panevėžyje yra labai bloga dėl neparengto technologinio proceso, gamyboje dirbančių žmonių trūkumo, mokymų, kaip gaminti perkeltus produktus pramoniniu būdu, trūkumo (T. 1, b. l. 214-215). Taigi ir šie duomenys patvirtina, jog buvo problemos dėl technologinio proceso, dėl įrangos, todėl daryti išvadą, kad už atsakovo nurodytą nepatiektą duoną ir jo sumokėtas baudas yra atsakinga ieškovė, jog tarp atsakovo nurodomų netinkamai ieškovės atliktų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Atsakovas UAB „Vilniaus duona“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės veiksmai, t. y. rašytinio paaiškinimo nepateikimas, darbdaviui reikalaujant, patvirtina, kad ieškovė sutiko, jog padarė darbo drausmės pažeidimą ir yra kalta. Įvertinus byloje aplinkybes, susijusias su darbdavio reikalavimu pateikti paaiškinimą, nuobaudos skyrimą ieškovei nepateikus paaiškinimo, darytina išvada, kad atsakovas be pagrindo drausminę nuobaudą skyrė be ieškovės paaiškinimo. DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Byloje buvo pateiktas atsakovo 2008-07-30 reikalavimas, kuriame nurodoma, kad reikalaujama pateikti pasiaiškinimą iki 2008-08-01 ieškovės darbo dienos (pamainos) pabaigos (T. 1, b. l. 16). Taigi ieškovei iš esmės buvo nustatytos dvi dienos tam, kad ieškovė galėtų pasiaiškinti, 2008-08-04 ieškovė susirgo. Įvertinus nurodytą pažeidimą, pažeidimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei buvo nurodytas neprotingas terminas pasiaiškinti. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda, nesudarius galimybių tinkamai pasiaiškinti. Pasiaiškinimo nepateikimas negali būti traktuojamas kaip kaltės pripažinimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai 2008-08-04 buvo paskirta drausminė nuobauda, kad atsakovė privalo atlyginti 22141,08 Lt žalą.
Ieškovė R. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3900 Lt sumažintą darbo užmokestį (po 1950 Lt už birželio - liepos mėn.), nurodydama, kad jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už padarytus darbo drausmės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes pagal bylos duomenis darbo sutartimi buvo sutarta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 6500 Lt. Taip pat buvo numatyta skatinamoji išmoka, kuri darbdavio skiriama, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: pareigų (atliekamo darbo) reikšmingumą įmonės galutiniams rezultatams, pareigų (atliekamo darbo) sudėtingumą ir atsakomybės laipsnį, kiekvieno darbuotojo sugebėjimų ir atitikimo jo pareigoms (darbui) keliamiems reikalavimams įvertinimą, kiekvieno darbuotojo atitinkamo mėnesio darbo kiekį ir kokybę, įmonės veiklos rezultatus (T. 2, b. l. 150). Konkretus skatinamosios išmokos dydis kiekvienam darbuotojui mokamas kiekvieną mėnesį, jeigu darbuotojas nepažeidė pareigybės aprašymo nuostatų, technologinių instrukcijų, produkto saugos, darbų saugos ir higienos bei ISO standartų reikalavimų, kitų įmonės vidaus norminių aktų, vykdė tiesioginio vadovo nurodymus ir savo veiksmais nepadarė žalos įmonės turtui bei prestižui. Ieškovė nurodė, kad jai konkrečiai nebuvo išmokėta skatinamoji išmoka, kuri yra darbo užmokestis, už birželio ir liepos mėnesius dėl to, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimus, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Byloje nėra įrodymų, kokio dydžio darbuotojams buvo paskaičiuotos skatinamosios išmokos ir kad darbdavys priėmė sprendimą ieškovei nemokėti skatinamosios išmokos, kaip darbo užmokesčio. To nepagrindžia tai, kad tarnybiniuose pranešimuose (T. 1, b. l. 15, 18) buvo nurodytas siūlymas sumažinti skatinamąją vieno mėnesio išmoką 1950 Lt. Be to, ieškovei birželio mėnesį buvo skirta drausminė nuobauda, liepos mėnesį ieškovė atostogavo. DK 233 str. suteikia teisę darbdaviui skatinti darbuotojus. Dėl to netenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas, susijęs su skatinamosios išmokos priteisimu.
Pripažintini pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, ieškovės negalima grąžinti į pirmesnį darbą, neteisingai taikė DK 297 str., t. y. neteisingai nurodė, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 129 str., nustatė priteistiną atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimą reglamentuoja DK 297 str. Šio įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal šio įstatymo 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Kitų darbuotojo teisių gynimo būdų, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, įstatymai nenumato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 297 str. 3 ir 4 d. aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; ir kt.), yra nurodęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 str. 3 ir 4 d. nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007, konstatuota, kad DK 297 str. 3, 4 d. nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Ieškovė R. V. ieškiniu neprašė taikyti DK 297 str. 3 d. numatyto teisių gynimo būdo, pagal bylos duomenis jos darbo vieta yra panaikinta, todėl taikytinas DK 297 str. 4 d. numatytas darbuotojo teisių gynimo būdas, t. y. pripažintinas darbo sutarties nutraukimas neteisėtu, priteistina ieškovei DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo, laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovė pagal byloje pateiktą darbo sutartį dirbo nuo 2002-10-15, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, ieškovei priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str.1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 7380,36 Lt, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 355,68 Lt (T. 1, b. l. 258), pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nurodant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (2009-10-29), priteistina ieškovei iš atsakovo 29521,44 Lt išeitinė išmoka ir 104 036,40 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-08-27 iki 2009-10-29 (įskaitytinai), 5 proc. metinės palūkanos nuo 133 557,84 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi apeliaciniai skundai iš dalies patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Įvertinus ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, tai, kad atmestas priešieškinis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismo priteista 4320 Lt už advokatės pagalbą suma sumažintina iki 3500 Lt (CPK 98 str.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 2216,70 Lt suma padidintina iki 3671,16 Lt. Įvertinus patenkintų apeliacinių skundų dalis, tai, kad šalims atstovavo advokatai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovei atstovavo ta pati advokatė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 1500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus duona“ generalinės direktorės 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 107P, pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vilniaus duona“ ir R. V., 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu. Nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (2009 m. spalio 29 d.). Priteisti R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Vilniaus duona“ (į.k. 125374462) 29521,44 Lt išeitinę išmoką ir 104 036,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. spalio 29 d. (įskaitytinai), 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo 133 557,84 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.
Atmesti ieškovės R. V. reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl UAB „Vilniaus duona“ generalinės direktorės 2008 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 94P panaikinimo.
Priteisti iš UAB „Vilniaus duona“ (į.k. 125374462) į valstybės biudžetą 3671,16 Lt žyminio mokesčio.“
Priteisti R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Vilniaus duona“ (į.k. 125374462) 1500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.