Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdančios individualią veiklą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog G. B. 2018 m. sausio 2 d. 02.06 val., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 1 m. amžiaus vaikas paliktas vienas, o jo mama šalia esančiame bute vartoja alkoholinius gėrimus ir neprižiūri savo vaiko.

Teismo posėdyje G. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), gyvena jos sūnaus A. B. buvusi sugyventinė L. G. su vienerių metų vaiku. Vaikas yra jos anūkas – sūnaus A. sūnus. Sūnus A. B. su L. G. 2018 metų sausio mėnesį jau kartu nebegyveno. A. B. 2018 m. sausio 1 d. nuvyko pas L. G. aplankyti savo sūnaus. Naktį apie 2 val. jai paskambino L. G. kaimynė I. P. ir pasakė, kad L. G. girtauja pas kaimynę, o vaikas paliktas vienas bute verkia. Ji bandė paskambinti savo sūnui A. B., bet su juo susisiekti nepavyko, todėl išsigando, nes L. G. anksčiau jos sūnų yra sužalojusi. Kadangi buvo naktis, pas L. G. nevažiavo, o paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad bute yra paliktas vienas vaikas, o jo mama yra kitame bute, kuriame girtaujama. Kad L. G. yra girta, ji nesakė. Po to jai pavyko prisiskambinti savo sūnui, kuris pasakė, kad buvo su savo sūnumi bute, o L. G. buvo išėjusi pas kaimynę, naktį vaikas prabudo, pradėjo verkti, jis išėjo ieškoti L. G., kad ji eitų namo, jam su L. G. grįžtant į butą atvyko policijos pareigūnai. Sūnui A. B. gyvenant su L. G. jie pykdavosi, mušdavosi. Kai jie susimušdavo, jai ne kartą yra tekę vykti pasiimti anūko. Skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, ji buvo įsitikinusi, kad anūkas ir galimai jos sūnus yra nesaugūs, kad jiems reikalinga pagalba. Tikslo suklaidinti policijos pareigūnus neturėjo.

Apklausta teisme liudytoja L. G. parodė, jog 2018 m. sausio 2 d. naktį buvo namuose – (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir A. B.. Kaimynei R. L. grįžus į namus iš darbo nuėjo pas ją atsigerti arbatos. Vaikas tuo metu miegojo. Pas kaimynę negirtavo. Atvykus policijos pareigūnams, buvo namuose, vaikas miegojo. Ir ji, ir A. B. buvo blaivūs. Policijos pareigūnai girtumo netikrino. Kaimynė I. P. yra G. B. draugė. I. P. bando jas sukiršinti, apkalba, skambinėja naktimis, pasakoja netiesą.

Liudytojas A. B. teisme parodė, jog 2018 m. sausio 1 d. vakare nuvažiavo pas buvusią sugyventinę L. G. aplankyti sūnaus, nuvežė maisto. L. G. išėjo pas kaimynę R. L. ir ten girtavo su savo meilužiu. Naktį jis ėjo kviesti L. G. pareiti į namus, tačiau ši nėjo. Tuo metu vaikas buvo paliktas namuose. Jam atrodo, jog dar buvo ir L. G. sesers sūnus, kuriam 8 – 9 metai. Pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai, išėjo iš R. L. buto. Paskui jį išėjo ir L. G.. Su policijos pareigūnais susitiko ir kalbėjosi koridoriuje. Policijos pareigūnai girtumo netikrino, jam susidarė įspūdis, kad vienas iš policijos pareigūnų pažįstamas su L. G., dėl to ir netikrino girtumo. Sūnus tuo metu miegojo kambaryje, lovoje. Policijos pareigūnai išvyko, pas kaimynę nėjo. I. P. gyvena gretimame kambaryje su R. L., jai gerai girdisi, kas vyksta pas R. L.. Kai buvo nuėjęs pas R. L. kviesti L. G. eiti į namus, telefoną buvo palikęs kambaryje, kur buvo vaikas. Vėliau matė mamos G. B. praleistus skambučius. Tą naktį jis pats buvo išgėręs tik vieną kokteilį, o L. G. buvo akivaizdžiai neblaivi.

Liudytoja I. P. parodė, jog apie 20 metų pažįsta G. B., taip pat pažįsta jos sūnų A. B. ir jo sugyventinę L. G.. Gyvena (duomenys neskelbtini) name. Tai yra bendrabutis. Jos kambario durys yra priešais kambario, kuriame gyvena L. G., duris. L. G. anksčiau dažnai girtaudavo savo namuose, paskutiniuoju metu jos neblaivios nebemato, tačiau ji dažnai būna R. L. kambaryje, kuris yra šalia jos (I. P.) kambario. R. L. kambaryje dažnai girtaujama, triukšmaujama. L. G. dėl vaiko nepriežiūros buvo dažnai kviečiama policija, todėl ji negali visų įvykių prisiminti. Prisimena vieną įvykį, kai L. G. buvo R. L. kambaryje, ten buvo girtaujama, o vaikas buvo paliktas namuose. Vaikas verkė, todėl ji įėjo į kambarį. Pamatė vaiką nenurengtą gulintį ant lovos, jis laikė pieno buteliuką ir verkė. Motinos kambaryje nebuvo. Išėjusi iš kambario pamatė grįžtančią R. L., kuriai pasakė, kad L. G. pasakytų, jog vaikas verkia. Policijos nekvietė. Ar tą kartą skambino G. B., neprisimena. Su G. B. susiskambina dažnai, tačiau ar yra skambinusi naktį neprisimena.

Liudytojas E. K. parodė, jog 2018 m. sausio 2 d. naktį vyko pagal pranešimą, jog namuose paliktas vienas vaikas, o motina girtauja, į (duomenys neskelbtini) namą. Jam atrodo, jog vyko du ar trys policijos pareigūnai. Nuvykus nurodytu adresu, įėjus į bendro naudojimo koridorių pamatė praviras buto duris, koridoriuje sutiko vaiko tėvą ir motiną, kuri, jam atrodo, buvo išėjusi iš kambario, kurio durys buvo praviros. Užėjus į kambarį pamatė miegantį lovoje vaiką. Vaikas buvo prižiūrėtas, tėvai buvo blaivūs, todėl nusprendė, kad pranešimas buvo melagingas. Ar nustatinėjo vaiko tėvams girtumą, neprisimena. Su pranešėja nesusiekė ir nebendravo. Prisimena, jog buvo naktis, vaiko tėvai buvo ne su naktiniais rūbais, apsirengę viršutiniais drabužiais.

Liudytojas R. J. teisme parodė, jog neprisimena, ar 2018 m. sausio 2 d. naktį vyko į (duomenys neskelbtini) namą, ir jokių įvykio aplinkybių negali paaiškinti.

Liudytojas D. J. teisme parodė, jog 2018 m. sausio 2 d. nakties įvykių neprisimena. (duomenys neskelbtini) gyvenančios L. G. nepažįsta. Paprastai esant pranešimui, kad girtaujama, neprižiūrimi vaikai, nuvykus į įvykio vietą tikrinamas tėvų girtumas. Kodėl nebuvo patikrintas L. G. ir A. B. girtumas, paaiškinti negali.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2018 m. sausio 2 d. rašytame tarnybiniame pranešime dėl galimai melagingo pareigūnų iškvietimo nurodyta, kad 2018-01-02 patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities VPK OVS vyriausiaisiais patruliais D. J. ir R. J., apie 02.49 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas (C kategorijos) pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) bute yra vienas 1 m. vaikas, o šalia esančiame bute vaiko mama vartoja alkoholį ir neprižiūri savo vaiko. Pranešėja neprisistatė. Apie 03.07 val. nuvykus minėtu adresu 11 buto duris atidarė L. G.. Užėjus į kambarį lovoje miegojo L. G. vaikas V. B., taip pat namie buvo vyras A. B.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai blaivūs. Vaikas prižiūrėtas, namai tvarkingi. L. G. paaiškinus aplinkybes, dėl ko atvyko policijos pareigūnai, ji teigė, kad dažnai jai policiją kviečia kaimynė, nes tarp jų seniai vyksta konfliktas dėl darbo reikalų ir policija kviečiama jau nebe pirmą kartą. Įvertinę visas aplinkybes, nustatė, kad pranešėja melagingai iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 4).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus tyrėjos E. P. 2018-01-05 rašytame tarnybiniame pranešime dėl informacijos tikrinimo nurodyta, kad vykdant užduotį buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė L. G.. Paklausus, kas jos manymu galėjo kviesti policijos pareigūnus 2018-01-02 apie 2.00 val., L. G. nurodė 34 buto savininkę I. P.. Pabeldus į 34 buto duris, jas atidarė I. P.. Klausiant moters, ar ji kvietė policijos pareigūnus 2018-01-02 apie 2.00 val., moteris nurodė, kad būdama savo bute girdėjo triukšmą koridoriuje, tačiau dėl to neskambino ir nekvietė policijos pareigūnų. (b. l. 5).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-01-18 rašte Nr. 41D(K)-102 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2018-01-02 2.02 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas neprisistačiusio asmens pranešimas dėl pareigūnų kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (b. l. 21).

Kompaktinėje plokštelėje esančiame garso įraše, pateiktame bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, užfiksuotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra vienerių metų vaikas, vaiko mama girtauja kitame bute, pranešėja nurodo, kad nežino, kuriame bute girtaujama, jai apie paliktą vaiką pranešė kaimynė, kuri jai sakė, kad girdisi triukšmas. (b. l. 22).

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-17 įsakymo Nr. A-65 matyti, jog L. G. ir A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (b. l. 31).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2018-01-30 rašte Nr. 40-9-3602-(1.19) nurodyta, jog 2017-08-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. B. sužalojimo, kurį padarė neblaivi sugyventinė L. G.; 2017-11-30 buvo gautas G. B. pranešimas dėl konflikto su L. G. dėl anūko priežiūros; 2017-11-27 G. B. iškvietė policiją dėl netinkamos anūko priežiūros, atvykus L. G. nustatytas 0,58 promilių girtumas; 2017-12-10 23.23 val. L. G. pranešė apie konfliktą su buvusiu sugyventiniu A. B., kuris norėjo paimti vaiką, nurodydamas, kad vaikui blogos sąlygos gyventi su mama. (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra G. B. kaltės dėl jai inkriminuojamo nusižengimo įrodymų.

G. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialių tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, turint tikslą suklaidinti specialiąsias tarnybas.

G. B., apklausta teisme, nurodė, jog kviesdama policijos pareigūnus buvo įsitikinusi, kad jos mažamečiui anūkui V. B. būtina skubi pagalba, nes paskambinusi sūnaus buvusios sugyventinės L. G. kaimynė I. P. jai pasakė, kad vaikas yra paliktas vienas namuose, o vaiko mama L. G. yra kitame bute, kuriame girtaujama. Šiuos parodymus patvirtina teisme duoti liudytojos I. P. parodymai, jog nors datos neprisimena, tačiau buvo atvejis, kai L. G. buvo R. L. bute, o jos sūnus V. B. buvo paliktas vienas namuose, buvo neprižiūrėtas, verkė. Liudytojas A. B. teisme taip pat patvirtino, jog 2018 m. sausio 2 d. naktį L. G. buvo palikusi vaiką namuose, o pati buvo išėjusi pas R. L., kur girtavo, naktį, pamačius atvykusius policijos pareigūnus, grįžo į namus, su policijos pareigūnais kalbėjosi koridoriuje. Tai iš dalies patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. G., kuri nurodė, jog 2018 m. sausio 2 d. naktį, grįžus iš darbo R. L., buvo nuėjusi pas ją atsigerti arbatos. Liudytojas E. K. teisme nurodė, jog naktį atvykus pagal iškvietimą vaiko tėvai nemiegojo, buto durys buvo praviros, kas taip pat patvirtina, jog mažametis vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jo poilsiui. Pateikti teismui dokumentai patvirtina, jog L. G. yra smurtavusi prieš A. B., šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 31, 32). Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog G. B., skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jos anūko V. B. L. G. tinkamai neprižiūri, todėl jam gali grėsti pavojus. Policijos pareigūnai, atvykę pagal G. B. pranešimą, apsiribojo tik pokalbiu, mažamečio vaiko tėvų girtumo netikrino, nesiaiškino, ar kitame bute buvo girtaujama, nesiaiškino, kur iki policijos pareigūnų atvykimo buvo vaiko tėvai, su pranešėja nesusisiekė ir nebendravo. Todėl paneigti G. B., liudytojų I. P., A. B. parodymų apie netinkamą L. G. elgesį, nėra galimybių. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog nėra įrodyta, kad G. B. žinomai melagingai, žinodama, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima ir nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 493 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.