Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1294-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2A-1294-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00241-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
E. B., J. B.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1294-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00241-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1;128.16.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-498-598/2013 pagal pareiškėjų J. B. ir E. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą 1991 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad pareiškėjai susituokė 1991 m. rugsėjo 21 d., santuokoje gimė du vaikai: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo momentu yra pilnametis, ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo momentu yra nepilnametė. Pareiškėjai nors ir gyvena kartu, tačiau netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. B. ir J. T. (B.) nutraukė; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokinę pavardę „B.“, pareiškėjui - „B.“. Teismas taip pat patvirtino sutartį, sudarytą tarp E. B. ir J. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

„Mes, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), asmens tapatybė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-09-03, ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), asmens tapatybė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-02-13, norėdami nutraukti mūsų santuoką, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso reikalavimus, sudarėme šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo:

1.1. Santuokoje susilaukėme dviejų vaikų, iš jų nepilnametė dukra - K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta, abiejų šalių susitarimu, nustatoma su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1.2. Šalys sutaria, kad dukters K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime dalyvaus abu tėvai. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę be apribojimų, tačiau iš anksto suderinęs su vaiko motina vaiko lankymo laiką, vietą bei lankymo trukmę, vaiką lankyti ir jį auklėti.

1.3. Šalys susitaria, kad dukters K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), buvimas su vieno iš tėvų poilsio, švenčių dienomis ir vaikų mokymosi atostogų laikotarpiu yra nustatomas suderinus su vaiko motinos ir vaiko tėvo pageidavimais ir atsižvelgiant į vaiko norus bei interesus. Konkrečios datos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Vaikas, vaiko tėvų sutartu laiku, yra pasiimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

1.4. Šalys sutaria, kad jei vaiko tėvas ar vaikų motina planuoja išvykti su vaiku laikinai gyventi į užsienio valstybę, privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą raštu, nurodant išvykimo trukmę ir vietą bei gauti rašytinį sutikimą. Nesutikimo atveju tiek vaikų tėvas, tiek vaikų motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti.

2. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Šalys susitaria, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti dukters K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) iki jos pilnametystės, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. vasario 1 d. bei šias lėšas uzufrukto teise paveda tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai J. B., pervedant jas į J. B. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke iki einamojo mėnesio 20 dienos.

3. Dėl turto padalijimo.

3.1. Santuokos metu E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria, kad po šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo butas pereina į J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninę nuosavybę.

3.2. Šalys susitaria, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausančią dalį.

3.3. Šalys susitaria, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kompensaciją per penkis metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į E. B. banko sąskaitą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (išmokos apskaičiuojamos pagal formulę: 15000 Lt : 60 mėnesių) arba sumokant grynais pinigais, pasirašant patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą.

3.4. Santuokos metu E. B. yra sudaręs UAB „Ūkio banko lizingas“ kreditorinį įsipareigojimą, UAB „Ūkio banko lizingas“ su kredito limitu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 3209,82 Lt kreditas balkono langams įstiklinti. Šalys susitaria, kad ir toliau pagal UAB „Ūkio banko lizingas“ kreditorinį įsipareigojimą vykdys E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

3.5. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai valdomos piniginės lėšos lieka šalių asmenine nuosavybe.

3.6. Šalys sutinka, kad šia sutartimi nėra dalijami sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, taip pat sutuoktinių asmeninės turtinės teisės, susijusios tik su vienos iš sutarties šalių asmeniu, kurios lieka atitinkamai vienos iš sutarties šalių nuosavybė.

4. Kitos nuostatos.

4.1. Abu esame veiksnūs, darbingi ir sveiki, po santuokos nutraukimo dėl tarpusavio materialinio išlaikymo pretenzijų vienas kitam neturėsime.

4.2. Po santuokos nutraukimo vyras pasiliks „B.“ pavardę, o žmona pasiliks „B.“ pavardę.

4.3. Patvirtiname, kad šią sutartį perskaitėme, sutarties turinį supratome ir laisva valia prisiimame sutartyje nurodytus įsipareigojimus.“

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. B. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

1. Teismo sprendimas pažeidžia apelianto turtines teises. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė išsamiai neišstudijavęs jos turinio, netikėdamas, kad sutuoktinė gali jį apgauti. Šalys tarėsi dėl vienokių sutarties sąlygų, o sutartyje buvo surašytos visai kitokios.

2. Apeliantas sutinka, kad šalių santuokos išsaugoti neįmanoma, sutinka dėl to, kad ji nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, tačiau išlaikymas iš apelianto priteistas per didelis. Apelianto materialinė padėtis nėra tokia gera, kad aš vaiko išlaikymui galėtų skirti po 500 Lt per mėnesį. Vaiko išlaikymui gali skirti per mėnesį ne daugiau 350-400 Lt.

3. Neteisingai padalintas santuokos metu įgytas turtas. Reali buto rinkos vertė yra apie 70 000-80 000 Lt. J. B. niekur nedirba ir negauna pajamų, todėl ji apeliantui sumokėti kompensacijos už jai atitenkantį visą butą niekada negalės. Apelianto nuomone, padalinus butą kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį buto, buvo galima butą iškeisti į du mažesnio ploto butus.

Prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo susitarta, kad visas kilnojamasis turtas bus pasidalintas geruoju. Tačiau į santuokos metu įgyto dalintino turto sąrašą visiškai neįtrauktas kilnojamasis turtas: baldai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys.

4. Apeliantas liko apgautas dėl kredito grąžinimo. Už gautą kreditą buvo įstiklintas balkonas, tačiau butas teismo sprendimu atiteko J. B., o apeliantas vienas turi grąžinti kreditą. Apelianto nuomone, kreditą turėtų grąžinti J. B., nes jai atiteko už kreditą nupirktas turtas arba kreditas kreditoriui turėtų būti grąžinamas solidariai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja J. B. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jos turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantas pats sutiko su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi ir neprieštaravo jos sąlygoms, tarp jų ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei turto padalijimo ir jo vertės. Teismas išsamiai išnagrinėjo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai taikė CPK 538-541 straipsnių ir CK 3.51-3.54 straipsnių reikalavimus, išsprendė visus klausimus ir nepaliko jokių neaiškumų, nustatė šalių tikrąją valią. Be to, būtent apelianto teisininkai ruošė dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, apeliacinį skundą pareiškėjui taip pat ruošė advokatas. Todėl apelianto teiginiai, kad jis sutartį, kurią jam parengė jo teisininkai, pasirašė neišstudijavęs, nepasikonsultavęs su advokatu yra melagingi, nesąžiningi ir nelogiški.

2. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog šalių pateiktoje sutartyje sąlygos dėl išlaikymo priteisimo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, nes orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o taip pat į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1-2 d.). Be to, apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog jo materialinė padėtis bloga, taip pat nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos nuomone, apeliantas gali dukrai mokėti 500 Lt išlaikymą, nes jis dirba dviejose darbovietėse, t.y. UAB „Budrus sakalas“ ir pas ūkininką G. K.. Be to, apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir garažas, esantis Jonavoje, Lietavos g. Kitas svarbus aspektas nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra tas, kad dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su pareiškėja, o tai reiškia, kad jai tenka didesnė dukters išlaikymo našta nei apeliantui.

3. Apelianto nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas nekilnojamojo turto įvertinimu nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, ir nėra pagrindas pripažinti, kad dalintino turto vertė teismo nustatyta neteisingai. Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad J. B. niekada negalės sumokėti apeliantui kompensacijos už jai atitenkantį butą. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė kokius kilnojamuosius daiktus apeliantas išsikraustydamas pasiims ir dėl to jokių nesutarimų nekilo. Su apeliantu sutarė, kad jam neatiteks tik nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti būtini kilnojamieji daiktai. Jokio nepadalinto turto, kuris pasak apelianto liko nepadalintas ir nuslėptas, nėra, nes santuokos metu šalys įgijo tik baldus ir buitinę techniką.

4. Šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsižvelgdamos į kreditoriaus šioje byloje pateiktą atsakymą dėl kredito grąžinimo po santuokos nutraukimo, susitarė, kad likusią kredito dalį kreditoriui grąžins apeliantas, todėl apelianto teiginys esą jis yra apgautas dėl kredito grąžinimo yra neteisingas ir nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 str.). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Taigi šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Skundžiamu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai sutarė santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku klausimais, taip pat išspręstas kreditoriaus reikalavimo patenkinimo klausimas. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus apie santuokoje įgyto turto padalinimą, apelianto prisiimtą įsipareigojimą teikti nepilnametės dukters K. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, prisiimtą kreditorinį įsipareigojimą. Apeliantas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žinojo apie jam teksiančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, o pareiškėjai, susitardami dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę įvertino.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Minėtos nuostatos taikomas nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos, ar ypatingosios teisenos tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui (apeliantui) išsiuntus ieškinį su priedais, jis buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą J. B. ieškinį, tačiau nustatytu terminu teisme buvo gautas ne atsakovo atsiliepimas, o pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurie, kaip nurodo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą, buvo parengti apelianto iniciatyva. Pažymėtina, kad pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo apeliantui buvo išsiųstas 2013-02-05, prašymas tęsti bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme buvo gautas 2013-02-20, 2013-03-07 teismo posėdis buvo atidėtas sudarius šalims galimybę patikslinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o teismo posėdis, kuriame buvo tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvyko 2013-03-14, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko išsamiai išstudijuoti pateiktos teismui tvirtinti jo pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Apeliantas sutartį pasirašė laisva valia, įvertinęs savo galimybes dėl teiktino išlaikymo dydžio, kuris atitinka teismų praktikoje rekomenduojamą išlaikymo dydį. Nors apeliantas teigia, kad jis negali teikti nustatyto 500 Lt dydžio išlaikymo, tačiau nepateikia jokių duomenų šiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti, o taip pat neginčija ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų detalių ir išsamių skaičiavimų dėl vaikui per mėnesį būtinų 994,62 Lt išlaidų sumos. Apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius, o ne deklaruoti savo geranoriškumą ir rūpinimąsi vaiku, mokant jam pačiam priimtiną 350-400 Lt sumą.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai padalinto santuokos metu įgyto turto. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, teismas nenustatinėja sutuoktinio bendro turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos; sutuoktiniai tarpusavio susitarimu pasidalina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai joje nurodė realiai egzistuojanti santuokos metu įgytą bendrą turtą bei susitarė dėl jo padalijimo (Sutarties 3 d.), teismas tokią sutartį patvirtino, remdamasis pačių pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, o abejoti pareiškėjų sąžiningumu teismas neturėjo pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad į dalintino turto sąrašą nebuvo įtraukti baldai, buitinė technika bei namų apyvokos reikmenys, tačiau jis nenurodo konkrečių (pavadinimas, kiekis ir kt. identifikuojantys duomenys) realiai egzistuojančių likusių nepadalintų tarp sutuoktinių namų apyvokos daiktų. Apelianto argumentai, kad santuokos metu įgyto buto rinkos vertė yra gerokai didesnė nei 30 900 Lt, kad reali buto vertė yra 70 000-80 000 Lt, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, Registrų centro duomenimis, ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, galiojanti nuo 2013-01-01, yra 30 900 Lt (b. l. 10-13). Šią buto vertę pareiškėjai ir nurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kita vertus, apeliantui, teigiančiam, kad teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tenka pareiga įrodyti, kad yra priešingai, t. y. kad pareiškėjų nurodyto dalintino turto vertė gerokai didesnė, kad J. B. negalės sumokėti jam kompensacijos už atitinkantį butą, kad buvo nuslėpti ir liko nepadalinti namų apyvokos daiktai, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat buvo išspręstas prievolės, atsiradusios 2008 m. gegužės 23 d. Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią buvo suteiktas 3209,82 Lt kreditas balkono langams įstiklinti, įvykdymo klausimas. Pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantas prisiėmė sau prievolę atsiskaityti su kreditoriumi (Sutarties 3.4 p.). Tokia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga iš esmės neprieštaravo CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Gavęs šalių prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nutraukti santuoką bendru sutikimu kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ neprieštaravo pareiškėjų sudarytos 2013-03-07 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 p. numatytam įsipareigojimų UAB Ūkio banko lizingui vykdymui (b. l.85). Nors apeliantas teigia, kad kreditą turėtų grąžinti J. B., nes jai atiteko butas, kurio balkonas buvo įstiklintas už gautą kreditą, tačiau tokia sąlyga nebuvo įrašyta į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei derinama su kreditoriumi. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais teismas galėtų remtis, konstatuodamas aplinkybes, kad pareiškėjai buvo sutarę dėl visai kitokių sąlygų, nei jos surašytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 178 str.). Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis (CPK 12 str., 178 str.) aplinkybes, įrodyti turi ta šalis, kuri jas teigia.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto E. B. pareiškėjai J. B. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1200,00 Lt (b. l. 101-103, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, išsamiai ir kvalifikuotai parengtą atsiliepimą bei jo parengimui sugaištą laiką, kai advokatė nedalyvavo pirmosios instancijos teisme, Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo maksimalų dydį (1500,00 Lt), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Albina Rimdeikaitė