- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-380-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00184-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnė 2018 m. liepos 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą E. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2018 m. balandžio 10 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties garažų masyvu Nr. (duomenys neskelbtini), E. R., norėdamas išvengti patikrinimo, nepakluso teisėtiems Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. B. reikalavimams ir jį (M. B.), norintį patikrinti, ar garaže nėra uždraustų daiktų, tyčia pastūmė, tuo sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą, t. y. pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam statutiniam valstybės tarnautojui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta prieš E. R. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nutraukta, nesant jo padarytoje veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas A. Mikalauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutartį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, neįvertino E. R. charakterizuojančios medžiagos. Teismo posėdyje E. R. nurodytos įvykio aplinkybės, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis, neleisdamas dviem vyrams, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnams, atvykusiems prie garažų, apsirengusiems civiliais rūbais ir neprisistačiusiems, be jokio teisinio pagrindo apžiūrėti savo garažo patalpų, su vienu iš jų susistumdė, norėdamas uždaryti savo garažo duris, kad tyčia prieš pareigūną M. B. smurto nevartojo, o tik su juo susistumdė, laikytinos neteisingomis, melagingomis. Netiesa, kad M. B. ir Ž. B., kaip policijos pareigūnų, E. R. nepažinojo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos pareigūnai ne vieną kartą yra susidūrę ir bendravę su E. R. policijos komisariate dėl kitų E. R. padarytų administracinių nusižengimų. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai M. B. ir Ž. B. parodė, kad, atvykę prie minėtų garažų ir sutikę E. R., jam iš karto prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodė tarnybinius pažymėjimus. M. B. priėjus prie atvirų garažo durų, E. R. pradėjo jį stumdyti, tempti nuo garažo. Įspėjus E. R., kad jo, kaip policijos pareigūno, vykdančio tarnybines pareigas, nestumdytų, E. R. į pastabas nereagavo ir toliau pareigūną stumdė ir tampė, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Tuomet policijos pareigūnai E. R. paguldė ant žemės, užlaužę rankas uždėjo antrankius ir iškvietė policijos pareigūnų ekipažą, kurie atvykę apžiūrėjo E. R. atidarytus garažus ir automobilius. Tai, kad M. B. nesikreipė į gydymo įstaigą dėl fizinio skausmo sukėlimo, nereiškia, jog fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pareigūnas tvirtina, kad pajuto fizinį skausmą petyje ir gydėsi namuose. E. R. pateiktos įvykio aplinkybės, motyvai apeliaciniame skunde įvertinti kaip jo gynybinė pozicija, bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog po aptariamo įvykio E. R. buvo pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos: 2018 m. balandžio 10 d., po 17 val., E. R., būdamas savo garaže, adresu (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, dėl to Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų priimtu nutarimu E. R. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda; 2018 m. balandžio 10 d., apie 17.15 val., E. R. savo garaže (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), plastikinėse talpyklose laikė naftos produktus – 45 1 benzino (dvi plastikinės talpos po 25 1, kuriose supilta po 22,5 1 benzino) – ir patikrinimo metu nepateikė benzino įsigijimo dokumentų, dėl to Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų priimtu nutarimu E. R. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 400 Eur bauda.
Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, E. R. duotiems parodymams. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar E. R. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių visumos.
Nagrinėjamu atveju E. R. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad, norėdamas išvengti patikrinimo, nepakluso teisėtiems Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. B. reikalavimams ir jį (M. B.), norintį patikrinti, ar garaže nėra uždraustų daiktų, tyčia pastūmė, tuo sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą, t. y. pasipriešino savo įgaliojimus vykdančiam statutiniam valstybės tarnautojui.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Būtina pažymėti, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės 2018 m. birželio 28 d. nutarime, kuriuo nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos šiai bylai, konstatuota, kad E. R. atsisakymas įleisti pareigūnus M. B. ir Ž. B. į garažą, M. B. stūmimas nuo garažo durų, net ir perspėjus to nedaryti, neleidimas patekti vidun neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. R. sąmoningai siekė pavartoti fizinį smurtą prieš pareigūną M. B., be to, nenustatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas pavartojus fizinį smurtą. Pats M. B. nenurodė apie patirtą skausmą, o Ž. B. teigė, kad jam žala nepadaryta. Taigi pareigūno M. B. pastūmimas, nesukėlęs fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo, nenustačius kitų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių, laikytas nesiekiančiu baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo (b. l. 4– 5). Taigi nagrinėjamu atveju būtina atsakyti į klausimą, ar E. R. apskritai turėjo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Be to, Policijos įstatyme nenumatyta, kad policijos pareigūnas, tiek įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, tiek tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, remdamasis vien tik prielaidomis apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, turi teisę įeiti į patalpas be savininko leidimo.
Policijos pareigūnai M. B. ir Ž. B. prie garažų atvyko neturėdami konkrečios tarnybinės užduoties, nepradėję administracinės teisenos ar ikiteisminio tyrimo E. R., o atsitiktinai pastebėję prie atvirų garažo durų stovintį automobilį be valstybinių numerių. Minėti policijos pareigūnai, pamatę prie garažų E. R., su kuriuo jie anksčiau buvo susidūrę, vykdydami tarnybines pareigas ir tirdami šio asmens administracinius nusižengimus, turėjo tikslą ir siekį atlikti E. R. garažo patalpų apžiūrą, ką patvirtina ir jų aktyvūs veiksmai, t. y. priartėjimas prie įėjimo į garažą, kurio durys buvo praviros, ir vizualus jo patalpų apžiūrėjimas be patalpų savininko leidimo. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į visas aptartas reikšmingas įvykio vertinimui faktines aplinkybes, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarime pateiktu vertinimu, jog vien faktas, kad policijos pareigūnai M. B. ir Ž. B., vykdydami tarnybines pareigas, anksčiau buvo susidūrę su E. R., tirdami šio asmens administracinius nusižengimus, savaime nesuponuoja išvados, kad buvo būtina tikrinti garažo patalpas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra laikoma draudžiamų laikyti daiktų, nepradėjus administracinės teisenos ar ikiteisminio tyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. R. ir policijos pareigūnų paaiškinimai, duoti teisme, iš esmės sutampa. E. R. neneigė, kad neleido M. B. ir Ž. B. įeiti į garažo patalpas, tuo labiau kad policijos pareigūnai vėliau vis dėlto pateko į garažo patalpas, o po įvykio pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos E. R. savaime nesudaro pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn už policijos pareigūnų neteisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Akivaizdu, jog E. R. nesiekė trukdyti pareigūnams operatyviai vykdyti savo funkcijų, t. y. E. R. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės: savo veiksmais E. R. nesiekė nevykdyti policijos pareigūnų nurodymų ar trukdyti jiems atlikti (vykdyti) savo funkcijas, tačiau siekė neleisti pareigūnams, neturintiems teisėto pagrindo, patekti į jam nuosavybės teise priklausančias garažo patalpas. Apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, jog, nepriklausomai nuo to, ar E. R. atpažino policijos pareigūnus M. B. ir Ž. B., kadangi yra tekę susidurti dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, E. R. galėjo neįsileisti pareigūnų į garažo patalpas, jeigu jie elgėsi neteisėtai, t. y. siekė patekti į garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., remdamiesi vien tik prielaidomis, nepagrįstais įtarimais, išankstiniu nusistatymu, o ne pradėję administracinio nusižengimo teiseną ar atlikdami ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnų patekimas į garažo patalpas būtų teisėtas tuo atveju, jeigu jie turėtų pagrįstų duomenų, kad tokiais veiksmais yra būtina užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, tačiau nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai M. B. ir Ž. B. tokių objektyvių duomenų neturėjo ir rėmėsi vien prielaidomis.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, darytina išvada, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.