Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos (toliau – ir VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkarda, Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria V. L. (V. L.) skundas patenkintas iš dalies. 2020 m. rugsėjo 8 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR N-738-2020 pakeistas ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalį, V. L. administracinė nuobauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį neskirta bei administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. L. atžvilgiu pagal ANK 538 straipsnį, nutraukta, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2020 m. rugpjūčio 14 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos specialistas Aleksandras Tolstošejevas surašė V. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 37307-ANR P-818-2020 pagal ANK 538 straipsnį, 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. (11 dienų) neteisėtai atvyko ir yra Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, 2020 m. birželio 10 d. pakeitimas Nr. 588, užsieniečiams, besinaudojantiems beviziu režimu, draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, netaikė privalomosios 14 dienų izoliacijos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-1463 „Dėl COVID-19 paveiktų šalių sąrašo patvirtinimo (2020 m. rugpjūčio 7 d. Nr. V- 1818 redakcija) 2 punkto reikalavimus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo Nr. XI-2206, 23 straipsnio 8 punktą bei administraciniu nurodymu pasiūlė V. L. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti paskirtą galutinę administracinę nuobaudą - 250 Eur baudą.

2. V. L. iki nustatyto termino nesumokėjus mokėjimo nurodyme pasiūlytos 250 Eur baudos, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos vado pavaduotojo Vaido Klimeikos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR N-738-2020, V. L. pagal ANK 538 straipsnį skirta 70 Eur bauda, pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį skirta 500 Eur bauda, remiantis ANK 38 straipsniu, V. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Eur bauda

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi, iš dalies buvo patenkintas V. L. skundas, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR N-738-2020 pakeistas. Teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskyrė V. L. administracinės nuobaudos pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį bei administracinio nusižengimo, pradėto V. L. atžvilgiu pagal ANK 538 straipsnį, teiseną nutraukė. Nutartyje teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad V. L. atvyko į Lietuvą iš Latvijos 2020 m. rugpjūčio 13-14 d., todėl jis nebuvo Lietuvos Respublikoje 11 dienų. Be to, jis, kaip Ukrainos Respublikos pilietis, turėjo teisę kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir, remiantis 2020 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 588 3.3.1. punktu, jam nebuvo uždrausta tranzitu (be sustojimų ir neturint sąlyčio su kitais asmenimis) per Lietuvos Respublikos teritoriją išvykti į savo gyvenamosios vietos valstybę (Ukrainą). Todėl yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo, pradėto V. L. atžvilgiu pagal ANK 538 straipsnį, teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Be to, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus: bylos nustatytas faktines aplinkybes bei V. L. turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti V. L. administracinės nuobaudos už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkarda prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir V. L. skundą dėl VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos vado pavaduotojo Vaido Klimeikos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimo atmesti.

5. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 588 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ nurodyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (3.3. punktas) bei nurodyta, kad draudimas netaikomas atvejams, kurių vienas yra vykimas tranzitu, tačiau V. L. nesilaikė tranzitui keliamų reikalavimų, todėl VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos vado pavaduotojo Vaido Klimeikos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal 538 straipsnį. Nutartimi nebuvo įvertintas svarbus faktas, kad V. L. buvimo Lietuvoje tikslas nebuvo tranzitas. Jo tikslas, kaip skunde įvardija pats V. L., - persėsti į kitą transporto priemonę ir ją parvaryti į Ukrainą, taip siekiant uždirbti. Taigi, pats V. L. pripažįsta, kad į Ukrainą keliavo ne nepertraukiamai, Lietuvoje persėdo į kitą automobilį, tačiau nepatikslina nei kada tai įvyko, nei kur, nei, ar bendravo su kitais asmenimis ir t. t. Taip pat pažymėtina, kad V. L. nurodė, kad keliavo pagal BlaBlaCar principą, t. y. su pakeleivinga mašina, vykstant ta pačia/panašia kryptimi, kartu su kitais asmenimis. Atitinkamai, V. L. savo neatsakingais veiksmais galimai sukėlė pavojų trečiųjų asmenų sveikatai, nes nėra aišku, su kokiais asmenimis keliavo, ar jie nebuvo apsikrėtę Covid-19 virusu ir ar pats V. L. juo nebuvo apsikrėtęs (testas buvo atliktas dar prieš jo išvykimą iš Ukrainos - 2020 m. rugpjūčio 1 d. Odesoje, Ukrainos Respublikoje, atsakymas neigiamas, tačiau neaišku, ar keliaudamas pakeleivingomis mašinomis jis tuo metu nesirgo). Atkreipia dėmesį, kad V. L. minimas BlaBlaCar keliavimo principas apima sustojimus, kuomet kartu keliaujantys asmenys pavėžėjami iki atitinkamos vietos, todėl keliavimas pagal šį principą negali būti laikomas nepertraukiamu. Tranzitas yra asmenų keliavimas be persėdimo per tam tikrą kurios nors šalies teritoriją arba iš vienos valstybės į kitą per trečiosios valstybės teritoriją. Akivaizdu, kad V. L. nekeliavo tranzitu, nes jo kelionė nebuvo nepertraukiama - jam persėdus į kitą automobilį, kelionė buvo pertraukta, dėl ko pagrįstai buvo nustatytas ANK 538 straipsnio pažeidimas.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad V. L. atveju buvo nepagrįstai konstatuota, jog jis Lietuvoje buvo 11 dienų, tačiau teismas neįvertino fakto, kad V. L. jo dokumentus 2020 m. rugpjūčio 14 d. tikrinusiems Šalčininkų PKP pareigūnams nepateikė jokios informacijos nei iš kur jis keliavo, nei jokių datų, nei kelionės bilietų, nei kelionės tikslo - šios aplinkybės paaiškėjo tik V. L. pateikus skundą, tačiau akivaizdu, kad rengiant protokolą (nutarimą) tokia informacija ir negalėjo būti nurodyta.

7. Institucija nesutinka, su teismo išvada, jog, įvertinus visus byloje esančius įrodymus: bylos nustatytas faktines aplinkybes bei V. L. turtinę padėtį, ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant V. L. administracinės nuobaudos. Pažymi, jog V. L. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grįstų savo poziciją dėl sunkios finansinės padėties. V. L. skunde tiesiog nurodė, kad augina nepilnametį vaiką, sutuoktinė nedirba, gyvena su močiute, tačiau nebuvo pateikti nei atlyginimo dydį pagrindžiantys dokumentai, nei išrašai apie bendrai šeimos gaunamas pajamas, todėl nutartimi formuojama ydinga praktika, kai priimant sprendimus nesiremiama jokiais rašytiniais įrodymais ir vadovaujamasi vien tik deklaratyviais, niekuo nepatvirtintais pareiškėjų teiginiais. Tai, kad su V. L. gyvena močiutė, žmona ir vaikas, savaime negali būti prilyginama sunkiai finansinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė aktyvaus teismo principo ir nereikalavo V. L. pateikti įrodymus, taip visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėdamas bylos.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. L. skirta nuobauda yra 500 Eur (pagal protokolą jam buvo skirta 250 Eur, tačiau jos neapmokėjus buvo priimtas nutarimas), t. y. skirta mažiausia galima nuobauda (maksimali bauda yra 1 500 Eur), tačiau šio fakto teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino.

9. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad V. L. prašo VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos apeliacinį skundą atmesti.

10. Nesutinka su Institucija, jog jis neteisėtai atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje 11 dienų. Nurodo, jog iš Ventspilio važiavo į Ukrainą per Lietuvą ir prie valstybės sienos esanti degalinė buvo paskutinė jo buvimo vieta Lietuvoje. Pabrėžia, kad jo tikslas buvo grįžti namo, o ne užsidirbti pinigų. Vyko namo pagal galimybes, kurios buvo. Jis su BlaBlaCar vairuotoju keliavo dėvėdamas kaukę ir turėdamas antiseptinį skystį, o automobilio rakteliai buvo palikti po dešiniu ratu, dokumentai – dėtuvėje. Jis pasienio kontrolės pareigūnams siūlė parodyti bilietus, pažymėjimus ir kitus dokumentus, tačiau jokių dokumentų jie parodyti neprašė, tik pasakė, kad skirs baudą. Jo šeimos finansinė padėtis yra sunki, nes žmona nedirba, o jis ieško darbo užsienyje, kad galėtų išlaikyti šeimą ir sumokėti mokesčius.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog V. L. padaryta veika, numatyta ANK 538 straipsnyje, neturi administracinio nusižengimo požymių, o taip pat dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir administracinės nuobaudos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą neskyrimu.

13. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, atsižvelgęs į nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

14. Pažymėtina, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog jo veiksmai atitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

15. Iš V. L. pateiktų duomenų, skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai nustatė, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ne 11 dienų, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Teismas, remdamasis V. L. pase esančia atžyma bei kelto bilietu nustatė, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvyko iš Ukrainos dirbti į Norvegijos Karalystę, kirto Luzhankos – Beregsurany kontrolės punktą (Ukraina – Vengrija). Iš Norvegijos nuvyko į Švedijos Karalystę ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. keltu išplaukė iš Nynashamno (Švedija) į Venspilį (Latvija), o iš Latvijos Respublikos 2020 m. rugpjūčio 14 d. 4.10 val. atvyko į Lietuvos Respubliką (Šalčininkų PKP).

16. Pažymėtina, jog V. L. gyvena Ukrainoje ir yra Ukrainos pilietis, kuriam 2018 m. lapkričio 19 d. išduotos Ukrainos piliečio biometrinis pasas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1806 nustatytą reglamentavimą jis, kaip Ukrainos pilietis, turintis biometrinį pasą, turi teisę be vizos kirsti Lietuvos Respublikos bei kitų ES valstybių išorines sienas ir būti šiose valstybėse neviršijant 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

17. Vis tik visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 m. vasario 26 d. paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės buvo apribotas valstybės sienos kirtimas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Pagal šio nutarimo 2020 m. birželio 10 d. redakciją Nr. 588 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nustatant trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Pagal šio nutarimo 3.3.12.1. punktą valstybės sienos kirtimas buvo apribotas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis draudimas buvo netaikomas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems asmenims, grįžtantiems į savo gyvenamosios vietos valstybę. Be to, pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2020 m. birželio 10 d. redakcija Nr. 588) 3.3.1. punktą valstybės sienos kirtimo apribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką buvo netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims, atvykstantiems iš šių valstybių, jeigu valstybėje, kurioje jie teisėtai gyvena, segamumas COVID-19 liga per pastarąsias 14 kalendorinių dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, tokių valstybių sąrašą kiekvieną pirmadienį skelbia valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas.

18. Kaip nurodyta aukščiau, V. L. yra Ukrainos pilietis, kurio gyvenamosios vietos valstybė yra Ukraina. V. L. į Lietuvos Respubliką 2020 m. rugpjūčio 14 d. atvyko iš Latvijos Respublikos. Nagrinėjamu laikotarpiu Latvijos Respublika nebuvo įtraukta į paveiktų valstybių sąrašą, todėl jis galėjo tranzitu vykti per Lietuvos Respubliką į savo gyvenamosios vietos valstybę - Ukrainą. Tai, jog V. L. Lietuvos Respublikoje persėdo į kitą transporto priemonę, negali būti pripažinta kaip vykimo per Lietuvos Respublikos tranzitu tvarkos pažeidimas, nes Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nėra reglamentuota asmenų vykimo per Lietuvos Respubliką tvarka. V. L. vyko į Norvegijos Karalystę dirbti, tačiau, nesuderinus su darbdaviu darbo sąlygų, išvyko į Švedijos Karalystę, iš kurios 2020 m. rugpjūčio 12 d. keltu išplaukė į Latvijos Respubliką, o Lietuvos pasienyje, persėdęs į draugo automobilį, kurį reikėjo parvaryti į Ukrainą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. per Šalčininkų pasienio kontrolės postą vyko į savo gyvenamosios vietos valstybę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ANK 591 straipsniu 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 538 straipsnį V. L. atžvilgiu nutraukė, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

19. Institucijos apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį individualizavimo klausimas.

20. ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Vilniaus regiono teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, V. L. už šio administracinio nusižengimo padarymą neskyrė V. L. administracinės nuobaudos ir savo sprendimą motyvavo. Teismas atsižvelgė į nusižengimo netyčinį pobūdį, į tai, jog nėra duomenų, kad dėl jo padarymo atsirado neigiamų pasekmių, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, jo šeimyninę ir turtinę padėtį. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuobaudos individualizavimo.

21. Institucijos skunde nurodoma, kad jog padarytas nusižengimas savo pobūdžiu yra pavojingas, nes savo neatsakingais veiksmais galimai sukėlė pavojų trečiųjų asmenų sveikatai, tačiau būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes.

22. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

23. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į joje nurodytas aplinkybes, taip pat į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

24. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

25. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas COVID testas, kurio rezultatas buvo neigiamas, iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą per Baltarusijos Respubliką jis išvyko tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d., užpildė keleivio muitinės deklaraciją, nėra duomenų apie tai, kad V. L. padarytas nusižengimas sukeltų neigiamų, pavojingų pasekmių ir padarytų žalą tretiesiems asmenims (kad būtų apkrėsti ar nukentėjo kiti asmenys, turėję sąlytį su V. L., ar dėl jo veiksmų atsirado pavojus kitų asmenų sveikatai), kas pagrįstai vertinta skundžiamoje nutartyje. Apylinkės teismas vertino ir V. L. sunkią finansinę padėtį, atsižvelgdamas į jo paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, į tai, kad su sutuoktine augina nepilnametę dukrą, kartu gyvena su močiute. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo teiginiu, jog V. L. nepateikė apylinkės teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį, tačiau šiuos įrodymus V. L. pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Iš šių pateiktų dokumentų matyti, kad V. L. ir jo sutuoktinė K. L. nedirba, o kartu su jais gyvenančios močiutės J. K. pensija už 2020 m. buvo nuo 2864,93 iki 3668,09 Ukrainos grivnų, t. y. maždaug 57 – 73 Eurai. Apie sunkią finansinę padėtį tvirtina ir nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys, kad V. L. į Norvegiją vyko tikslu uždirbti.

27. Apygardos teismas sutinka su institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, V. L. taikytinas, o ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti neskiriant jam administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.