Utenos apylinkės teismo nuosprendis

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975 m.liepos 12 d. Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis Anykščių rajono Troškūnų sen., Gudelių kaime, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. 2012 m. vasario 13 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, T. V. priklausančiuose namuose, esančiuose Anykščių r., Troškūnų sen., Gudelių k., artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu du kartus spyrė savo broliui S. V. į dešinę nugaros pusę, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis G. V. 2012 m. vasario 13 d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, T. V. priklausančiuose namuose, esančiuose Anykščių r., Troškūnų sen., Gudelių k., grasindamas nužudyti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, koneveikė savo motiną T. V. įvairiais necenzūriniais žodžiais.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasario 13 d., apie 16 val., neblaivus jis grįžo į namus. Tarp jo ir brolio kilo konfliktas. Spyrė broliui. Supykęs užsipuolė ir savo motiną, keikėsi vartojo necenzūrinius žodžius, galėjo motinai pasakyti, kad ją už muš. Ne viską prisimena, nes buvo daug išgėręs alkoholio. Teigė jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais.

N. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad grįžęs į namus neblaivus brolis G. V. ėmė priekabiauti prie jo ir motinos. Buvo agresyviai nusiteikęs. Jam spyrė į nugarą. Paskui puolė motiną, grasino jai, įžeidinėjo. Jis labai išsigando. Paaiškino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė, ir jis dovanoja, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

N. T(duomenys neskelbtini) parodė, kad į namus grįžo neblaivus jos sūnus G. V., kuris ėmė priekaištauti S. V.. Tarp jų kilo konfliktas. Ji labai išsigando, prašė, kad neskriaustų S. V.. Tada sūnus puolė ją, grasino ją užmušti. Ji išsigando, nes sūnus neblaivus yra labai agresyvus, todėl kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Šiuo metu sūnus Giedrius elgiasi tinkamai. Paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė ir ji dovanoja, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. V. kaltė, jog jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu du kartus spirdamas savo broliui S. V. į dešinę nugaros pusę, sukėlė jam fizinį skausmą bei grasindamas nužudyti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, koneveikė savo motiną T. V. įvairiais necenzūriniais žodžiais, visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiais, neteistas, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas mano, jog visos LR BK 38 straipsnyje nustatytos sąlygos G. V. atžvilgiu yra. Esant tokiomis aplinkybėmis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.). Pagal BK 67 str. 2 d. pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2 d. 3 p. BK 70 str.).

Kadangi kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, įsiteisėjus nuosprendžiui tampa nebereikalinga, ji panaikintina ( BPK 139 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2012 m. gegužės 24 d. atlikti 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę G. V. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.