Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1251-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
e2S-1251-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06120-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marteka“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1251-459/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06120-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marteka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkonta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marteka“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltkonta“ 8 632,14 Eur žalos atlyginimo, 347,65 Eur palūkanų ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Baltkonta“ turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Baltkonta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 8 979,79 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove UAB „Marteka“.Teismas nurodė, jog susiklosčiusi teisminė praktika rodo, kad esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog atsakovo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinio padavimo dieną teismui nežinomas atsakovės finansinis pajėgumas bei pozicija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-11 nutartį ir nurodyti, kad nutartis vykdytina skubiai.Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) teismas nevertino, ar ieškinio reikalavimas tikėtina pagrįstas; 2) nėra tenkinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – byloje nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Atsakovė pažymi, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą, tačiau ieškovė to neįrodinėjo, nenurodė apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas negali priimti sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tik bendra nurodo į susiklosčiusią teisminę praktiką esant turtiniam ginčui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra automatinis.Atsakovė pateikė tarpinį balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, kurie, jos teigimu, paneigia, kad yra kilusi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus ji yra finansiškai stipri įmonė, todėl teismui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad teismas sprendimas galės būti įvykdytas.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti.

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nurodo, pagal iš atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad, nors atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas, tačiau jos padėtis yra pakankamai sunki, nes turimas turtas iš esmės lygus įsipareigojimams. Atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų tiekėjams, kurie sudaro 928 798 eurų, o per metus mokėtinos sumos – 1 191 817 eurų. Per tris šių metų mėnesius atsakovės pelną sudarė tik 41 871 euras, t. y. iš esmės nepakankamas, kad galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

4.2. Nagrinėjamu atveju ieškinyje pateikti duomenys įrodo, kad UAB „Marteka“ siekė žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai, pateikė atsakovei tris pretenzijas su prašymu reaguoti į susiklosčiusią situaciją, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė ir piktybiškai vilkino šio klausimo sprendimą. Net pateikdama atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad „ieškovės argumentas dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove yra nesavalaikis – atsakovė šiuo metu nėra skolinga ieškovei“. Tai patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. UAB „Baltkonta“ su ieškove neatsiskaitė, žalos reguliavimo klausimo išspręsti nesiėmė, todėl siekdama išvengti atsakomybės, turimą turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.

4.3. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad, iki įsiteisės galutinis sprendimas, yra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, taip pat nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo mastą, yra gera, be to, ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje iš tiesų nėra pasisakyta dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rodo, jog teismas ieškinį laikė esant tikėtinai pagrįstą. Teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones apsiriboja tuo, jog teismas, atsižvelgdamas į faktinių ir teisinių ieškinio argumentų pobūdį, konstatuoja ieškinį nesant akivaizdžiai nepagrįstą, tačiau tai visiškai nereiškia, jog teismas turėtų tirti ar vertinti ieškinio faktinius bei teisinius argumentus iš esmės, taip pat iš esmės įvertinti juos pagrindžiančius ieškovo pateiktus įrodymus. Priešingai, šioje proceso stadijoje, t. y. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja bylos iš esmės. Kadangi ieškovės reiškiamas reikalavimas teisiškai įmanomas, ieškinys suformuluotas tinkamai, pagrįstas faktiniais bei teisiniais argumentais (kurių atitikimą tikrovei teismas vertina nagrinėdamas bylą iš esmės) ir tinkamais bei leistinais įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2017-07-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo patvirtina taikos sutartis, kuria atsakovė pripažino 6 750 Eur skolą ieškovei bei įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovei per 5 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Atsakovė teigia, jog jos turtinė padėtis, atsižvelgiant į reiškiamo reikalavimo pobūdį, yra gera, todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat, jog ieškovė neįrodė jos nesąžiningumo, taigi neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Pažymėtina, kad tai, ar ieškinio suma lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, visada turi būti įvertinama per atsakovo finansinės padėties prizmę. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.). Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2017-03-31 balansą už pirmą 2017 metų ketvirtį. Iš jų matyti, jog atsakovės turto vertė 2017 metais sudarė 1 692 864 Eur, 2016 metais – 1 421 749 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 303 934 Eur 2017 metais ir 1 074 690 Eur 2016 metais. Taigi realiai įmonės įsipareigojimų vertė viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, iš balanso taip pat matyti, jog įmonė neturi jokio finansinio turto, o materialų turtą sudaro tik transporto priemonės bei kita įranga, iš viso įmonė ilgalaikio turto turi už 414 814 Eur, taigi didžiąją dalį jos nuosavo kapitalo sudaro trumpalaikis turtas (už 1 278 050 Eur), iš kurio per vienerius metus gautinos sumos – net 1 071 541 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog 2016 metais įmonė pelno gavo 20 722 Eur, o pirmąjį 2017 metų ketvirtį – 41 871 Eur. Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių turtinę padėtį, atsakovė nepateikė. Įvertinus nurodytus duomenis bei byloje ieškovės reikšto turtinio reikalavimo mastą – 8 979,79 Eur, darytina išvada, jog reiškiamo reikalavimo mastas, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, galėtų kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau vien šio fakto taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepakanka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad ieškovės argumentas dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove yra nesavalaikis; atsakovė šiuo metu nėra skolinga. Be to, jau po 2017-05-18 atskirojo skundo pateikimo teismui –2017-07-26 atsakovė su ieškove sudarė taikos sutartį, kurią pateikė tvirtinti teismui ir teismas 2017-07-28 nutartimi sutartį patvirtino. Kaip jau minėta, atsakovė sutartyje pripažino 6 750 Eur skolą ieškovei bei įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovei per 5 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, taip pat atsisakė savo priešieškinio reikalavimų. Nurodytą faktą teismas vertina kaip pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo aspektu, dėl to konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nors tuo metu ir neturėjo duomenų apie turtinę atsakovės padėtį. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė