Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinė byla Nr. A-1301-756/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
A-1301-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01956-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1301-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01956-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 25 d. jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, oro šalinimo sistemos, pasivaikščiojimai gryname ore vietoje 8 valandų trukdavo trumpiau, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, apgyvendinimo kamerose nebūdavo karšto vandens, laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai buvo dedami į nešvarias dėžes, nebuvo baldų, išvykstant iš Šiaulių TI prieš konvojavimą nebūdavo atliekama medicininė apžiūra, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. kovo 25 d. Kamerose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m. iki 20,70 kv. m. gyvenamojo kameros ploto. Visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsakovo atstovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų nurodė, kad pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato Šiaulių TI direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriame suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, buvo pakeistas 2017 m. lapkričio 22 d įsakymu Nr. 1/01-358, kuriame nustatyta 2 valandų pasivaikščiojime gryname ore trukmė tik suimtiesiems. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis skirtingas – nuo 17,31 kv.m. iki 22,44 kv.m. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų, o pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

5. Dėl pareiškėjo galimybės džiovintis rūbus kamerose atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI 2012 m. spalio 31 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o 2012 m. lapkričio 20 d. – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 1/01-243 redakcija), kuriuo nustatyta, jog Šiaulių TI skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir Aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovo atstovas nurodė, jog suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiškėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas.

6. Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje atsakovo atstovas nurodė, jog suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Laikinojo sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

7. Dėl medikų apžiūros išvykstant etapu atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI tinkamą konvojavimui asmenų sveikatą patvirtina medikai savo parašu bei antspaudu „vykti gali“ Asmens sveikatos istorijoje. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad prieš konvojavimą atsakingi pareigūnai, vadovaudamiesi gydytojo įrašu asmens bylos pažymoje, įvertina ir atsižvelgia į konvojuojamojo sveikatos būklę, taip pat konvojuojamasis turi teisę pareikšti pretenzijas (tarp jų ir pretenzijas dėl savo blogos sveikatos būklės), tačiau pareiškėjas tokių pastabų nepareiškė.

II.

8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. kovo 25 d., kalinamas kamerose Nr. 21, 30, 38, 83, 90, 93, 98, kuriose buvo nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 20,69 kv. m kameros ploto, ir darė išvadą, jog tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas taip pat vertino, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

Atsiliepimas

10. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas analizavo Higienos normos HN 134:2015 14–17 punktus, Taisyklių 2 bei 13 punktus, atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, ir nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, teismas nusprendė, kad Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir Šiaulių TI negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas analizavo Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 9 punktą, kuriame nustatyti tardymo izoliatorių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2017 m. gruodžio 15 d patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) nustatė, kad gyvenamųjų kamerų Nr. 93, 90 patalpos tvarkingos. Šiaulių TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodami esant poreikiui, tačiau kamerose Nr. 90, 93 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Teismas pažymėjo, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Teismas nustatė, kad daugelyje Šiaulių TI kamerų 2016–2017 m. buvo atliktas remontas (Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažyma Nr. 62/08-8, 2017 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 62/08-2).

12. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nekonstatavo.

13. Teismas nurodė, kad privalomas karšto vandens tiekimas į apgyvendinimo kameras Higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

14. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, aptarė teisės aktuose nustatytą pasivaikščiojimo gryname ore tvarką ir trukmę, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją (pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien) bei pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Teismas pažymėjo, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

15. Dėl sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Asmeninių apatinių ir viršutinių rūbų centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla – uždarąja akcine bendrove „Juvidė“, todėl teismas nusprendė, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

16. Dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose ir maitinimo teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI laikino patalpinimo kamerose buvo laikomas vieną kartą, t. y. LSP-2 2017 m. lapkričio 17 d., o Visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d.) užfiksuota, kad buvo patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) – švarus. Teismas nustatė, kad asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas atitinkamas sausas davinys. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, nėra. Pareiškėjas Šiaulių TI dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Teismas pažymėjo, kad išduodant sausą davinį, plaunamų indų nebūna.

Atsiliepimas

17. Dėl medikų apžiūros išvykstant etapu, teismas aptarė teisės aktų nuostatas, atsižvelgė į atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, jog Šiaulių TI tinkamą konvojavimui asmenų sveikatą patvirtina medikai savo parašu bei antspaudu „vykti gali“ Asmens sveikatos istorijoje pažymima, jog prieš konvojavimą atsakingi pareigūnai, vadovaudamiesi gydytojo (bendruomenės slaugytojo) įrašu asmens bylos pažymoje, įvertina ir atsižvelgia į konvojuojamojo sveikatos būklę, taip pat konvojuojamasis turi teisę pareikšti pretenzijas (tarp jų ir pretenzijas dėl savo blogos sveikatos būklės). Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką šiuo aspektu ir pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau teismas nustatė, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis – keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas pareiškėjas buvo laikomas palyginti neilgą laikotarpį, laikomas periodiškai, netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normos pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų laikymo sąlygų pažeidimo pripažinimą.

III.

19. Pareiškėjas E. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo informaciją ir dokumentus apie kameras, kuriose bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nurodant jų plotą, kartu gyvenusių asmenų skaičių, fotonuotraukas ar filmuotą medžiagą karantino kamerų, kratos patalpose esančių paskirstymo kamerų, nes tai būtina teismo įsitikinimui, jog šiose kamerose neužtikrinimas privatumas; Seimo kontrolierių įstaigos, Visuomenės sveikatos centro ir kitų institucijų dokumentus, kuriuose buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, nes, anot pareiškėjo, atsakovo atstovas šiuos dokumentus slepia.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas buvo patalpoje ir atitvertas tik OSB plokšte, kurios aukštis apie 1,5 m, nebuvo durų, tik užtraukiama plėvelė. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog sanitarinis mazgas turi būti visiškai atskirtas ir teigia, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl nemalonių kvapų ir netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, todėl jam turi būti atlyginta pinigine kompensacija.

Šalies argumentai

21. Pareiškėjas nurodo, kad jam taip pat nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl kilo atitinkamos pasekmės. Ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam diskomfortą ir psichologinę kančią. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas nedėjo pastangų atsiradus galimybei jį perkelti į laisvesnes kameras ir atkreipia dėmesį, kad minimalaus gyvenamojo ploto normos neatitikimas nebuvo iš dalies kompensuotas judėjimo laisve.

Atsiliepimas

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų; pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų.

24. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismas nustatė, jog pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Atsakovo atstovas remiasi EŽTT praktika ir teigia, kad į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas. Iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, todėl nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą, nes pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.

25. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai izoliuotu sanitariniu mazgu, dėl ko nebuvo užtikrintas jo privatumas, sklido nemalonus kvapas, nurodo, kad pagal nacionalinius teisės aktus sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,50 m aukščio sienele laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, nors nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į EŽTT praktiką vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus. Atsakovo atstovo nuomone, turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas pagrįstai pareiškėjo privatumo pažeidimo nekonstatavo. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Atsakovo atstovas teigia, kad kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Atsakovo atstovas nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,50 m aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina jų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Atsiliepimas

26. Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. A. kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. kovo 25 d., atlyginimo.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

29. Vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo iš atsakovo atstovo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti medžiagą, susijusią su pareiškėjo E. A. laikymo sąlygomis Šiaulių TI kamerose nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 25 d., atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovas pirmosios instancijos teismui prašomą medžiagą, be kita ko, ir informaciją bei dokumentus apie kameras, kuriose bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nurodant jų plotą, kartu gyvenusių asmenų skaičių, fotonuotraukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų kopijas, pateikė ir visi šie dokumentai byloje yra. Todėl nėra jokio pagrindo papildomai reikalauti dar kitų naujų dokumentų, kurių pareiškėjas neprašė išreikalauti pirmosios instancijos teismo, nors tam galimybę turėjo.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esančios nuotraukos kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo metu, duoda pagrindą išvadai, jog įrengti sanitariniai mazgai iš trijų pusių atitverti kur kas aukštesne nei 1,50 m mūrine sienele ar OSB plokšte, įėjimas į kuriuos užtraukiamas nepermatoma plėvele (užuolaida), tad privatumo pažeidimas pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nenustatytas. Nors pripažintina, kad dėl nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo sklidimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų pojūčių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo jam priteisti neturtinę žalą pinigine išraiška.

31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų (pelėsio ir nemalonaus kvapo kamerose) atsirado tokio masto pasekmės, kurias galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas aiškiai nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes sukėlė šie pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė