Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-360/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
1-115-360/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24671-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Eugenija Galatiltienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-360/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24671-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.2; 2.3.6.4.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,

kaltinamajai A. A.

kaltinamosios gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 147 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. verbavo ir gabeno žmogų, pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu, siekiant suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusį, žinant ir siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas kitiems tikslams – fiktyviai santuokai, o būtent:

A. A., 2013 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., atvykusi į nukentėjusiosios I. M. namus, pasinaudodama pastarosios socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, tai yra tuo, kad pastarosios šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo jauno amžiaus vieniša, nedirbanti motina, įkalbinėdama ir žadėdama 2000 svarų sterlingų materialinį atlygį, taip nukentėjusią užverbavo, tam kad I. M. būtų išnaudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdama suteikti naudą asmeniui, kuris, būdamas trečiosios šalies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę. I. M., dėl savo pažeidžiamumo neturint kito priimtino pasirinkimo, sutikus būti išnaudojamai fiktyviai santuokai, A. A. 2013 m. kovo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gavo lėktuvo bilietus iš Šri Lankos piliečio P. J. bei kartu su nukentėjusiąja lėktuvu atskrido į Jungtinę Karalystę pas pastarąjį, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini) , kur apgyvendino I. M.. Praėjus trims dienoms nuo atvykimo A. A. paliko nukentėjusiąją P. J., kuris finansavo I. M. pragyvenimą Jungtinėje Karalystėje, lydėdavo ją išeinant į miestą, įskaitant ir apsipirkimus parduotuvėse, taip ją kontroliuodamas ir prižiūrėdamas. Po ko, nuketėjusioji, kontroliuojama ir prižiūrima P. J., praėjusi Migracijos tarnybos patikrinimus ir pateikdama melagingus ir dirbtinius duomenis apie pažintį, gyvenimo kartu ir santuokos sudarymo aplinkybes bei savanoriškumą, nuslėpdama santuokos sudarymo tikrąjį tikslą – siekimą pagerinti savo materialinę padėtį mainais už trečiojo pasaulio šalies piliečiui sudarytą galimybę legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, 2013m. birželio 12 d. Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste sudarė fiktyvią santuoką su P. J., o po fiktyvios santuokos sudarymo gavo iš pastarojo 2000 svarų sterlingų.

Kaltinamoji A. A. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2013 m. pavasarį buvo pas I. M. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kuri gyveno pas močiutę. Guodėsi, kad jai yra sunku pragyventi, sakė, kad jai blogai, nes jos močiutė geria, mama taip pat neturi iš ko gyventi, ji viena, jai niekas nepadeda, darbo neturėjo. Tada ji I. M. pasiūlė važiuoti ir sudaryti fiktyvią santuoką į Jungtinę Karalystę. Apie tokia galimybę žinojo, nes Anglijoje buvo susipažinusi su vyru, kuriam reikėjo fiktyvios santuokos su europiete. Jis pasakė, kad atsilygintų tai merginai, kuri sutiktų su juo susituokti, ją aprūpintų, nupirktų viską ko ji norėtų. I. M. tuo metu atsisakė, o po kelių dienų atėjo pas ją į namus pasakė, kad jai reikia pinigų, todėl važiuos. Apie tai parašė būsimam I. M. vyrui J. per Facebook. Paskui jis užsakė bilietus jai ir I. M.. Su I. M. sutarė, kad Anglijoje bus kartu su ja. Neužilgo jos išskrido į Angliją, atskridus ten jas pasitiko J. ir dar vienas jo draugas. Tada nuvažiavo pas J. į namus. Jis iš karto labai maloniai elgėsi, sakė gal ko nors norite, ar alkanos, šiltai jas sutiko. Jis davė atskirą kambarį. Ji su I. M. pabuvo savaitę laiko pas J. namuose. Po savaitės laiko ji išvažiavo į Lietuvą, nes turėjo dukra Lietuvoje, o tenai paliko I. M.. Pati po kiek laiko suprato, kad blogai pasielgė, jog nuvežė I. M. sudaryti fiktyvią santuoką. Vėliau sužinojo, kad yra sudaryta santuoka. Paskui I. M. grįžo į Lietuvą. I. M. sakė, kad su ja atsiskaitė, kad davė 2000 svarų, pirko visko ko norėjo ir siūlė jai kompiuterį, kitką, bet ji atsisakė. I. M. grįžo į Lietuvą po trijų mėnesio buvimo Jungtinėje Karalystėje. Jos buvo prašoma atvykti ten dar kartą. Nežino kokiu tikslu ji ten turėjo dar važiuoti. I. M. nebesutiko važiuoti, pasakojo, kad J. pradėjo prie jos priekabiauti, kad atėmė dokumentus, telefoną sudaužė, kad ji negalėtų skambinti, kontroliavo, kad ji niekur negalėtų išeiti. J. jai nedavė kompiuterio, duodavo mamai paskambinti ir sakydavo, kad nemėgintų guostis mamai. Ji J. sakė, kad nori išvažiuoti, bet jis pareiškė, kad ji yra jo žmona ir privalo atlikti žmonos pareigas, neišleido jos.

Supranta, kad blogai pasielgė ir taip daryti negalima. Daugiau tokių dalykų nebedarė.

Kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

2014-03-26 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl galimos prekybos žmonėmis, kuriame nurodyta, kad 2014-03-25 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos lankėsi I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., socialinės rizikos šeimoje. I. M. prisipažino, kad ji, tarpininkaujant A. A., buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, kur už atlygį sudarė fiktyvią santuoką su Šri Lankos piliečiu. (T.1.b.l. 6)

2014-03-25 I. M. paaiškinimu, kuriame I. M. nurodė, kad ji 2013-06-25 sudarė santuoką Jungtinėje Karalystėje su J. P. iš Šri Lankos ir už santuokos sudarymą gavo 2000 svarų. Santuoką sudaryti pasiūlė A. A.. (T.1.b.l.7).

2014-08-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija apie tai, kad 2013-06-12 I. M. ištekėjo už J. P.. Registracijos metu nurodytas gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (T1.b.l.23).

2014-04-08 nukentėjusiosios I. M. apklausos protokolu apie tai, kad 2013 m., kovo mėn., į (duomenys neskelbtini)k., kur I. M. gyveno su savo močiute. A. A. pasiūlė vykti į Angliją sudaryti santuoką už piniginį atlygį, o po šešių mėnesių ji galės grįžti į Lietuvą. Santuoka reikalinga, kad jos būsimas vyras galėtų oficialiai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. A. A. žadėjo, kad būsimas vyras jai nupirks ko ji norės ir jai sumokės 2000 svarų. Kadangi jai labai reikėjo pinigų, ji sutiko. 2013 m. kovo mėn. ji su A. A. išskrido į Angliją. Anglijoje jas pasitiko du tamsaus gymio vyriškiai. Lėktuvo bilietus nupirko būsimas sutuoktinis. Iš oro uosto ji kartu su A. A. ir dviem vyrais nuvyko į savo būsimo sutuoktinio namus. Nuvykusi sužinojo, kad jos būsimas sutuoktinis yra Šri Lankos pilietis N. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji su A. A. liko savo būsimo sutuoktinio namuose. Po trijų dienų A. A. išvyko į Lietuvą. Jos būsimas sutuoktinis „google vertėjo“ pagalba išvertė jai legendą, kurią ji turėjo papasakoti migracijos tarnybai. Tą patį mėnesį ji ir jos būsimas sutuoktinis J. P. nuvyko į migracijos tarnybą, kur jie buvo apklausti. Maždaug po dviejų savaičių gavo laišką, kad jie gali tuoktis. Tikslios vestuvių datos, neprisimena. Maždaug tris mėnesius po vestuvių ji gyveno su savo sutuoktiniu. Tada jis pasakė, kad jai, kad gali važiuoti į Lietuvą, bet jei kiltų problemų dėl jo leidimo gyventi, tada ji vėl turėtų atvykti į Jungtinę Karalystę. J. P. nupirko jai lėktuvo bilietą ir sumokėjo 2000 svarų sterlingų. 2013 m. J. P. atsiuntė jai 200 svarų, kad kartu su naujagime dukra atvyktų į Jungtinę karalystę apklausai pas migracijos pareigūnus į Angliją. Ji neišvyko. 2014 m. sausio mėnesį pas ją atvyko V. P.. Su ja I. M. susipažino Jungtinėje Karalystėje, kuomet buvo nuvykusi dėl vedybų. V. P. pasakė, kad labai reikia, jog ji nuvyktų į Jungtinę Karalystę. 2014 m. sausio 9 d. ji kartu su naujagime dukra išvyko į Jungtinę Karalystę. Nuskridus į Jungtinę Karalystę, ją pasiėmė J. P.. Apsigyvenus pas jį, jis sutvarkė dokumentus, kad ji oficialiai moka nuomą ir mokesčius. Pagyvenus ilgiau J. P. užsimanė tikrų šeimyninių santykių. I. M. nesutiko. Tada J. P. elgesys pasikeitė. Jis neleisdavo bendrauti telefonu ir internetu. Telefonus atimdavo ir sudaužydavo. 2014 m. kovo mėn. ji susisiekė su savo pusbroliu J. P., kuris gyveno Jungtinėje Karalystėje ir paprašė jo pagalbos. Vieną dieną, kai J. P. išėjo į darbą, ji su dukra pabėgo iš namų ir jas pasiėmė J. P.. Ji pas jį pagyveno apie savaitę laiko ir po to grįžo į Lietuvą. Jungtinėje Karalystėje pas J. P. liko jos pasas ir jos dukters gimimo liudijimas. (T.1.b.l.28-29).

2014-04-29 nukentėjusiosios I. M. papildomos apklausos protokolu apie tai, kad A. A. pažinojo anksčiau, jos yra draugės. 2012 m. spalio – gruodžio mėn., tikslaus laiko neprisimena A. A. išvyko į Angliją. Ji sakė, kad važiuoja pas savo draugę R. A. į svečius. 2013 m. kovo mėn., grįžusi iš Anglijos, A. A. atvyko pas ją į namus, ir pasipasakojo, kad būdama Anglijoje ji ištekėjo už užsieniečio ir pasiūlė jai taip pat vykti į Angliją ir už pinigus susituokti su užsieniečiu. A. A. sakė, kad būsimas vyras nupirks viską, ko ji norės, galės valgyti viską, ką norės, turės parūkyti ir grįš su 8000 lt. Ji iš pradžių tuo nepatikėjo, tačiau A. A. parodė vestuvinę suknelę, kurią buvo parsivežusi, tada patikėjo. Prieš tai ji buvo dirbusi Olandijoje, tačiau dėl to, kad ten apsivogė, ją deportavo iš šalies. Kadangi Lietuvoje neturėjo darbo, ji susigundė šiuo A. A. pasiūlymu. Būsimas jos vyras nupirko lėktuvo bilietus jai ir A. A., kuriuos el. paštu atsiuntė A. A.. 2013 m. kovo mėn. A. A. kartu su ja išskrido į Angliją. Ar būsimas vyras atsiuntė pinigų A. A., kad merginos nuvažiuotų iki oro uosto, ji nežino. Nuskridus į Angliją, oro uoste, pasitiko du tamsaus gymio vyriškiai. Jie buvo A. A. pažįstami. Tada jų automobiliu merginos nuvyko iki būsimo vyro J. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyveno su dviem draugais ir savo pusbroliu. Ji su A. A. pasiliko pas J. P., tačiau po trijų dienų A. A. išvyko į Lietuvą. A. A. Anglijoje neturėjo ką veikti, todėl išvyko. A. A. norėjo išvažiuoti jau kitą dieną, po to kai jos atskrido, bet jos paprašė pabūti šiek tiek ilgiau. A. A. sakė, kad jai Anglijoje reikės pabūti 2-3 sav. ir po vestuvių, J. P. nupirks jai bilietus ir ji galės grįžti. Su J. P. susituokė po daugiau nei mėnesio, o į Lietuvą grįžo po 3 mėn. Tiek užtruko dėl to, kad vestuvės įvyko šiek tiek daugiau nei po mėnesio, o po vestuvių turėjo būti interviu. Dėl to J. P., su kuriuo ji jau buvo sudariusi santuoką, paprašė, kad ji dar pasiliktų. Tada J. P. jokio smurto prieš ją nevartojo, ją apipirkdavo, pažadėjo duoti pinigų, todėl ji sutiko pabūti, kol reikės eiti į interviu. Nuvykti į interviu turėjo kartu su savo vyru J. P.. Pirmiausia apklausė jį, o po to ją. Klausė, kaip susipažino su savo vyru, ar jos vyras yra dirbantis, ar ji dirba, kas moka mokesčius ir klausė gyvenamosios vietos adreso. Po interviu ji išvyko į Lietuvą. Visą laiką, J. P. kiekvieną mėnesį jai siųsdavo 50-200 svarų. Jis sakydavo, kad jis padės, o kai reikės pagalbos (kad pas jį atvažiuotų) padėti jam. 2013 m. pabaigoje N. J. pradėjo skambinėti, rašinėti į jos telefoną ir kviesti, kad reikia pas jį atvažiuoti, nes vėl bus interviu. Ji pamelavo, kad susirgo jos dukra ir negali atvažiuoti. Po to išvis jam nebeatsiliepė. Su V. P. susipažino būdama Anglijoje. Ji taip pat yra ištekėjusi už užsieniečio. Jie dalyvavo I. M. vestuvėse. Anksčiau Lietuvoje V. P. nepažinojo. 2014 m. sausio mėn. pas ją į namus atvyko V. P.. I. M. adresą žinojo A. A. ir J. P., kurie galėjo jai adresą pasakyti. Atvykusi V. P. sakė, kad J. P. prašęs, kad V. P. atvažiuotų pas ją ir ją kartu atsivežtų į Jungtinę Karalystę dėl interviu. Ji pasakė V. P., kad negali išvykti, kadangi serga jos dukra. V. P. pasakė, kad ji Anglijoje nusipirks vaistų ir išgydys savo dukrą. Ji sutiko ir kartu su trijų mėnesių dukra išvyko į Angliją. J. P. pervedė V. P. 600 litų ar svarų. A. A. į Angliją vyko dėl to, kad jai taip pat reikėjo sutvarkyti kažkokius reikalus dėl jos užsieniečio sutuoktinio. Oro uoste A. A. pasitiko jos draugė R. A., ją - J. P.. A. A. ir R. A. išvyko pirmiau, o ji su dukra ir sutuoktiniu išvyko į naujus namus, adresu (duomenys neskelbtini)A. B.. Su J. P. gyveno tie patys du draugai. Kadangi J. P. persikėlė į naują gyvenamąją vietą, reikėjo sutvarkyti nuomos ir komunalinius mokesčius jos vardu. J. P. sakė jai, kad niekada nėra turėjęs moters ir norėjo su ja intymių santykių. Dėl to, kad ji nesutiko, jo elgesys su ja pasikeitė. Jis neleisdavo jai miegoti su dukra ir liepdavo ją paguldyti į lovytę dėl to, kad pats galėtų atsigulti šalia. J. P. išgirdęs, kad ji telefonu kalba su vyriškiu, atėmė telefoną ir užsimojo jai trenkti bei anglų kalba pasakė, kad jeigu norėtų, tikrai jai trenktų, tačiau tą kartą jai nesudavė. Telefoną metė į sieną, tačiau ji susirinko jo detales ir toliau naudojosi tuo pačiu telefonu. J. P. buvo iš jos atėmęs telefono korteles, neleido naudotis internetu. Jis tik leisdavo paskambinti iš jo telefono mamai, tačiau jai turėdavo sakyti, kad viskas yra gerai. Su jos dukra N. J. elgdavosi gražiai, prieš ją nesmurtaudavo. Pas J. P. liko jos ir jos dukters asmens dokumentai, kadangi jis juos buvo paslėpęs dėl to, kad jos neišvyktų, tačiau ji neapsikentusi savo vyro elgesio pabėgo kartu su savo dukra iš jo namų pas pusbrolį J. P., o po to mikroautobusu grįžo į Lietuvą. (T.1.b.l.31-32).

2015-10-20 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos pateikta informacija apie tai, kad I. M. tėvas miręs. Jos motina užaugino dvi dukras. Šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. I. M. motina dažnai girtaudavo, nesirūpindavo vaikų auklėjimu, buities ir gyvenimo sąlygomis. Moteris yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Jai mokama socialinė pašalpa, šalpos našlaičių pensija. Sulaukusi pilnametystės, I. M. gyveno su motina, tačiau jos teigimu, ji dažnai išvykdavo į užsienį. Apie išvykimą ir buvimo vietą neinformuodavo artimiausių šeimos narių. 2013 m. spalio 4 d. I. M. gimė dukra. Moters šeima nuo 2013 m. lapkričio 14 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. I. M. dukrą augino viena. Šeimai mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Skaudvilės seniūnija atsiuntė I. M. šeimos aplankymo aktų kopijas, iš kurių matyti, kad I. M. socialinės ir gyvenimo sąlygos yra sunkios. (T.1.b.l.37-45).

2014-10-21 liudytojos L. J. apklausos protokolu apie tai, kad ji pažįsta I. M. ir žino, kad ji Jungtinėje Karalystėje sudarė santuoką už pinigus su užsienio šalies piliečiu. Tokios santuokos yra sudarinėjamos dėl to, kad užsieniečiai gautų tos šalies pilietybę ir galėtų ten gyventi. L. J. iš matymo pažįsta A. A.. Žino, kad ji taip pat yra sudariusi santuoką su užsieniečiu, o po to tai pasiūlė padaryti ir I. M.. I. M. po to siūlė sudaryti santuoką L. J. seseriai S. J.. Jos kartu išskrido į Jungtinę Karalystę ir S. J. sudarė santuoką už kurią gavo pinigų. S. J. liko gyventi Jungtinėje Karalystėje su savo sutuoktiniu. (T.1.b.l.54)

2015-01-30 liudytojos S. J. apklausos protokolu apie tai, kad ji 2013 m. pavasarį sužinojo, kad jos draugė I. M. Jungtinėje Karalystėje sudarė santuoką su trečiosios šalies piliečiu ir už santuokos sudarymą gavo 8000 litų. Besikalbant ji pasakė, kad yra dar vienas vyras, kuris ieško nuotakos iš Lietuvos dėl to, kad gautų vizą gyventi Anglijoje. Kadangi S. J. niekur nedirbo, jai reikėjo pinigų, ji sutiko išvykti į Angliją ir susituokti su kitos šalies piliečiu, kad gautų už tai pinigų. Nuvykusi į Angliją S. J. tą vyrą įsimylėjo, pinigų už santuokos sudarymą neėmė, gyvena šeimyninį gyvenimą santuokoje su juo. (T.1.b.l.57)

2014-09-02 AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija apie Western Union pinigų perlaidas, kuriose matyti, jog 2013-07-19 S. K. pervedė I. M. 761,02 Lt iš (duomenys neskelbtini) miesto. 2013-08-05 J. P. pervedė I. M. 368,62 Lt, 2013-09-12 - 167,88 Lt, 2013-10-25 - 735,52 Lt, 2013-10-25 - 688,06 Lt, 2013-11-08 - 157,84 Lt, 2013-11-13 - 500 Lt, 2013-11-21 - 338,45 Lt, 2013-12-04 - 200 Lt, 2013-12-10 - 201,46 Lt, 2014-04-25 - 400 Lt, 2014-05-09 - 199,73 Lt, 2014-05-16 - 201,03 Lt, 2014-05-23 - 202,30 Lt, 2014-07-04 - 250 Lt, 2014-07-09 - 125 Lt. (T.1.b.l.62-63).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad A. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 147 str. 1 d., nes ji verbavo ir gabeno žmogų, pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu, siekiant suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusį, žinant ir siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas kitiems tikslams, tai yra fiktyviai santuokai.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios A. A. prisipažinimo kalta, jos kaltė įrodyta anksčiau nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir duomenimis, tai yra nukentėjusiosios I. M., liudytojų L. J. ir S. J. parodymais, 2014-08-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija, 2015-10-20 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos pateikta informacija, 2014-09-02 AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija ir kitais byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Pagal LR BK 147 str. 1 d. atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Objektyviai šis nusikaltimas padaromas vienu ar keliais anksčiau išvardytais alternatyviais veiksmais. Taigi prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių, anksčiau paminėtų nusikalstamų veiksmų ir bent vieną nukentėjusiojo asmens valios palenkimo būdą.

Byloje nustatyta, kad A. A. nusikalstami veiksmai, numatyti LR BK 147 str. 1 d., pasireiškė tuo, kad ji pasinaudodama nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, tai yra tuo, kad pastarosios šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo jauno amžiaus vieniša, nedirbanti motina, įkalbinėdama ir žadėdama 2000 svarų sterlingų materialinį atlygį, taip nukentėjusią užverbavo, tam kad I. M. būtų išnaudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdama suteikti naudą asmeniui, kuris, būdamas trečiosios šalies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Bausmės ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamosios prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, į jos pažadą teismui nedaryti daugiau tokių nusikaltimų, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą tikslinga atidėti. Kadangi įrodymų tyrimas vyko sutrumpinta tvarka, yra pagrindas taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl A. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų 57,90 Eur priteisimo. Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 147 str. 1 d., ir nubausti trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąją A. A. per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. A. 57, 90 (penkiasdešimt septynis Eur 90 ct) valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Savinijus Katauskas