Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje susipažino su nuteistojo L. J. kasaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartimi L. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies pridėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar L. J. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro nuomonės, kad nuteistojo skunde nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir todėl skundas nenagrinėtinas ir teismo procesas nutrauktinas, nuteistojo gynėjos nuomonės, kad nuteistojo skundas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir yra pagrindas jį nagrinėti kasacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 26 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), J. V. namuose, dėl asmeninių paskatų tyčia kumščiu sudavė J. V. į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes jis J. V. nemušė. Pasak kasatoriaus, nei vienas liudytojas įvykio nematė ir neparodė, jog jis (kasatorius) sudavė J. V. Kasatorius teigia, kad J. V., susitaręs su dukterimis E. ir G. V., siekė jį apkaltinti, nes, būdamas girtas pats susižalojo, o lėšų susimokėti už gydymą neturėjo, kadangi niekur nedirba, nuolat girtauja. Be to, J. V. brolis dar neprasidėjus tyrimui iš jo (kasatoriaus) reikalavo 2000 Lt, tvirtindamas, kad tada jam baudžiamosios bylos nekels. Kartu kasatorius mano, kad teismas negalėjo vadovautis G. V. parodymais, nes ji po patirtų sunkių galvos, vidaus organų traumų yra neįgali.

Kasatorius tvirtina, kad liudytoja R. G. iš pradžių teisme pasakojo teisingai, tačiau teisėjui pagrasinus, jog jai bus iškelta byla už melagingų parodymų davimą, ji patvirtino anksčiau duotus neteisingus parodymus. Kartu kasatorius teigia nesakęs R. G., kad sumušė J. V.

Be to, kasatorius skunde nurodo, kad liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nieko konkretaus negalėjo parodyti, nes dėl patirtos galvos traumos yra sutrikusi jo atmintis ir jis nieko neatsimena.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad 2005 m. gruodžio 26 d., po 2.00 val., jis su draugais, būdami apsvaigę nuo alkoholio, nuvažiavo į J. V. namus ir rado jį girtą, nesusižalojusį. Kasatorius teigia nematęs, kur J. V. susižalojo. Pasak kasatoriaus, pats J. V. pasakojo, kad galėjo susižaloti krisdamas kieme.

Nuteistojo L. J. skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Apskundimo ir baudžiamosios bylos, nagrinėjamos kasacine tvarka, pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar (ir) padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, kuriame yra BPK 369 straipsnyje nurodyti pagrindai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl kaltininko veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

L. J. skunde nenurodo konkrečių baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Abstraktūs kasatoriaus samprotavimai apie įstatymų pažeidimus negali būti kasacinio skundo pagrindas. L. J. skunde taip pat iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Tokie L. J. skundo argumentai, kaip minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Taigi L. J. skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, ir todėl yra paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. J. skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.