- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 2YT-10886-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06857-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. Ū.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ū. (A. Ū.) skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., I. Ū..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui A. Ū. atsiskaičius su išieškotoja I. Ū. dar iki vykdomosios bylos pradėjimo; tuo atveju, jei antstolis netenkintų pirmojo reikalavimo – stabdyti išieškojimo iš skolininko veiksmus iki bus išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo ir (arba) bus išnagrinėtas šis skundas. Skunde nurodė, jog dar iki vykdomosios bylos pradėjimo su išieškotoja pilnai atsiskaitė: į I. Ū. sąskaitą 2020 m. sausio 13 d. dviem pavedimais pervedė 10 000 Eur, 2020 m. sausio 14 d. į I. Ū. sąskaitą pervedė 10 000 Eur ir perdavė I. Ū. 40 000 Eur grynais pinigais, ką patvirtina I. Ū. 2020 m. vasario 22 d. raštas. Pažymėjo, jog išieškotoja piktnaudžiauja procesu ir siekia nepagrįstai praturtėti pareiškėjo sąskaita. Atkreipė dėmesį, jog antstolė klaidingai interpretuoja išieškotojos ranka atliktą įrašą. Papildomai nurodė, jog išieškotoja nepaaiškino ir logiškai negalėtų paaiškinti, kodėl jei ji planavo pasirašyti dalinį pakvitavimą, jį pasirašė ne gavusi pavedimus, o būtent 2020 m. vasario 22 d., išieškotoja sąmoningai nedetalizuoja, kaip gavo papildomai 20 000 Eur, mano, jog išieškotoja ėmėsi neteisėtų veiksmų. Sutiko, jog antstolis nevertina įrodymų vykdymo procese, tačiau juos vertina teismas. Mano, jog teismas priims galutinį sprendimą ir įvertins tiek 2020 m. vasario 22 d. pakvitavimo reikšmė, tiek remiantis visuma aplinkybių, skolininko atsiskaitymą. Nurodė, jog transporto priemonė išieškotojai buvo perduota papildomai, t. y. pagal santuokos nutraukimo sutartį pareiškėjas neturėjo jos perrašyti išieškotojai, tačiau siekdamas kuo skubiau užbaigti santuokos nutraukimo procesą, tikėdamasis, kad išieškotoja įvertins skolininko pastangas ginčą užbaigti taikiai, perdavė transporto priemonę I. Ū.. Teigė, jog su išieškotoja yra atsiskaityta daugiau nei priklausė pagal santuokos nutraukimo sutartį, tačiau ji toliau sąmoningais veiksmais siekia neteisėto praturtėjimo.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog išieškojimas vykdomojoje byloje atliekamas griežtai laikantis CPK ir Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų. Nurodė, jog iš vykdomojoje byloje esančių duomenų vienareikšmiškai galima patvirtinti tik 20 000 Eur skolos dengimą, kuris atliktas pavedimais, likusios skolos dengimą grindžiantis įrodymas yra vienašalis, nedetalizuotas išieškotojos pareiškimas dėl pinigų, t. y. 40 000 Eur gavimo. Pažymėjo, jog skolininkas taip pat informavo apie dalinį skolos užskaitymą automobiliu, tačiau nei viena proceso šalis neteikė šią užskaitą įrodančių dokumentų. Pažymėjo ir tai, kad antstolis negali ir nėra įpareigotas atlikti įrodymų vertinimo procedūrų, kurios būtinos siekiant išsiaiškinti visą reikiamą informaciją, reikalingą nuspręsti, ar tam tikri duomenys gali būti laikomi įrodymais ir kokios išvados tais duomenimis – įrodymais remiantis gali būti daromos. Remtinasi tik įrodymais ir teiginiais, kurių tikrumu neabejojama, t. y. pavedimais bei išieškotojos prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, kuriame nurodoma, jog iš skolininko reikia išieškoti 20 000 Eur.
Šalies argumentai
Teisme 2020 m. spalio 28 d. gautas pareiškėjo atstovo prašymas, kuriuo pareiškėjas palaiko skunde dėl antstolio veiksmų pateiktą poziciją, taip pat prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti būtinu suinteresuoto asmens I. Ū. dalyvavimą nagrinėjant civilinę bylą, šaukti byloje liudytoju V. Z. ir įpareigoti pareiškėją užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, prijungti prie civilinės bylos kartu su prašymu pateiktus papildomus įrodymus, iš suinteresuotų asmenų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindė aplinkybėmis, jog byloje būtina išsiaiškinti išieškotojos pakvitavimo išdavimo aplinkybes, todėl būtina išklausyti išieškotojos paaiškinimus dėl pinigų iš pareiškėjo priėmimo aplinkybių, nustatyti, dėl kokių priežasčių išieškotojos pareiškėjui išduotame pakvitavime yra nurodyta 40 000 Eur suma nepaisant to, jog, pasak išieškotojos, išieškotoja iš pareiškėjo neva gavo tik 20 000 Eur banko pavedimais. Be to, pareiškėjas ketina pasinaudoti procesine teise duoti teismui paaiškinimus žodžiu dėl grynųjų pinigų perdavimo išieškotojai aplinkybių.
Suinteresuotas asmuo nuomonės dėl gauto prašymo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
Teisme 200 m. lapkričio 11 d. gauti suinteresuoto asmens I. Ū. rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjo skundo, kuriuo suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog iš pareiškėjo yra gavusi 20 000 Eur pavedimais, bei pareiškėjas perdavė išieškotojai automobilį, kurį šalys įvertino 20 000 Eur. Nurodė, jog pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis tvirtindamas, kad yra sumokėjęs išieškotojai daugiau, nei turėjo pagal teismo sprendimą. Teigė, jog pareiškėjas yra sumokėjęs 40 000 Eur – 20 000 Eur banko pavedimais, o kitus 20 000 Eur – perleisdamas transporto priemonę. Nesutiko su pareiškėjo aiškinimu dėl 2020 m. vasario 22 d. pakvitavimo turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog bylas dėl antstolio veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo atstovo prašyme nurodytas aplinkybes, susipažinus su rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, jog teisingai ir išsamiai išnagrinėti šią civilinę bylą galima rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog šios civilinės bylos dalykas yra išieškojimą iš pareiškėjo vykdančios antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo vertinimas, atitinkamai įrodinėjimo dalykas byloje yra antstolės atliktų veiksmų vykdymo procese teisėtumą ar neteisėtumą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, o ne šalių – skolininko ir išieškotojos tarpusavio ginčo sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateikti duomenys ir aplinkybės nėra susiję su šios bylos dalyku, neturi įtakos antstolės atliktų veiksmų (ne)teisėtumo vertinimui, todėl nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas ir civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 185 straipsnis, 442 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Dėl pareiškėjo skundo
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. Ū. išieškotojos I. Ū. naudai (v. b. l. 11). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-4-22935, kurį kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo išsiuntė skolininkui (v. b. l. 14-17). Antstolės kontoroje 2020 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjo atstovo pranešimas dėl sprendimo įvykdymo, kuriame pareiškėjas nurodo informuojantis antstolę, kad sprendimas buvo įvykdytas dar iki vykdomosios bylos užvedimo, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus (banko sąskaitos išrašo kopiją, 2020 m. vasario 22 d. rašto (pakvitavimo) kopiją) (v. b. l. 18-20). Antstolės kontoroje 2020 m. vasario 2 d. el. paštu gautas ieškotojos pranešimas, kuriuo ji su skolininko pozicija nesutinka, nurodo, jog raštu patvirtino faktą, jog tai dienai gavo minėtą sumą (40 000 Eur), nesutiko, jog teismo sprendimas yra įvykdytas (v. b. l. 22). 2020 m. rugsėjo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl priverstinio skolos išieškojimo Nr. S-20-4-25738, kuriuo atsisakė nutraukti vykdomąją bylą remiantis skolininko 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimu dėl sprendimo įvykdymo nustačiusi, jog duomenų visuma bei šalių pareiškimai neleidžia daryti išvados, jog sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, patvarkė tęsti priverstinį išieškojimą iš skolininko (v. b. l. 24-25).
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą arba sustabdyti vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo ir (arba) bus išnagrinėtas šis skundas.
CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginės kompensacijos iš pareiškėjo išieškojimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog išieškotojai I. Ū. 2020 m. vasario 3 d. išduotas 2020 m. sausio 30 d. vykdomasis raštas pagal teismo sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, kuriuo A. Ū. įsipareigojo už jam tenkančią turto dalį I. Ū. sumokėti 60 000 Eur kompensaciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teismingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 (toliau ir – SVI), 5 punktas numato, jog išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme išieškotojas nurodo jam žinomus skolininko gyvenamosios vietos ar buveinės duomenis, jeigu pateikiamas vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, – ir pinigų sumą, kurią reikia išieškoti iš skolininko. Iš vykdomojoje byloje pateikto išieškotojos prašymo matyti, jog išieškojimą I. Ū. prašė vykdyti dėl dalies kompensacijos (20 000 Eur) išieškojimo. Bylos medžiaga nustatyta, jog išieškotoja nuosekliai laikosi pozicijos, jog pareiškėjas yra skolingas I. Ū. 20 000 Eur.
Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, akivaizdžių kliūčių, įtvirtintų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nustatyta nebuvo, todėl vykdomasis raštas 2020 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu priimtas vykdyti (v. b. l.11). Pastebėtina, jog vykdomasis raštas antstolės kontoroje gautas 2020 m. rugpjūčio 27 d., priimtas vykdyti 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Tokiu būdu vykdomojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė išieškojimą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdo dėl dalies kompensacijos išieškojimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas neturi pagrindo spręsti, jog vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai ir (ar) pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė, gavusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimą apie galimą teismo sprendimo įvykdymą, kreipėsi į išieškotoją, gavo šios poziciją, įvertino jai pateiktus duomenis ir dėl pareiškėjo pranešime pateiktų duomenų priėmė patvarkymą (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, sutiktina su antstolės pozicija, jog byloje pateikti duomenys neleidžia vienareikšmiškai nuspręsti, jog pavedimais, rašteliu ir automobilio perleidimu išieškotojai buvo atlikti skirtingi skolos dengimai ir teismo sprendimas šioje dalyje yra įvykdytas (CPK 185 straipsnis). Minėta, jog išieškotoja nuosekliai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas yra sumokėjęs tik dalį kompensacijos, t. y. 40 000 Eur, ką patvirtina išieškotojos išduotas 2020 m. vasario 22 d. pakvitavimas. Pareiškėjas tvirtina, jog 2020 m. vasario 22 d. pakvitavimu yra patvirtinama, jog pareiškėjas išieškotojai perdavė 40 000 Eur grynaisiais pinigais, nurodo, jog automobilis išieškotojai perleistas papildomai. Tokiu būdu matyti, jog tarp pareiškėjo ir išieškotojos yra galimai kilęs ginčas dėl (ne)tinkamo prievolės pagal 2019 m. spalio 15 d. šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą vykdymo (įvykdymo). Tačiau pažymėtina, jog tarp šalių kilęs ginčas nėra šios civilinės bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimui (CPK 185 straipsnis). Pareiškėjas, manydamas, jog yra galimai pažeista jo teisė ar saugomas interesas, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bendra tvarka (CPK 5 straipsnis), atkreipiant dėmesį, jog vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – teisės pripažinimas (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis).
Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nenustačius objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad skolininkas teismo sprendimą įvykdė per raginime nurodytą terminą, pripažinti, jog tęsdama išieškojimo iš skolininko veiksmus antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 629 straipsnyje. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (pareiškėjas tvirtina, jog teismo sprendimą įvykdė iki vykdomosios bylos užvedimo) į nurodytame straipsnyje įtvirtintą pagrindų sąrašą nepatenka ir tokio vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, CPK 626 – 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėjas prašymo sustabdyti vykdomąją bylą iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo, antstolei neteikė ir vykdomosios bylos stabdymo pagrindų nenurodė. Duomenų, jog pareiškėjo skunde nurodytas ginčas dėl atsiskaitymo yra nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka (pareiškėjas kreipėsi dėl pažeistos teisės gynimo ginčo teisenos tvarka, teisme yra inicijuotas šalių ginčo dėl tinkamo (netinkamo) prievolės įvykdymo sprendimas ir kt.), byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą iki bus išspręstas ginčas dėl atsiskaitymo, negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje (vykdymo procesas) esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė vykdymo veiksmus atlieka neteisėtai, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Bylos medžiaga nustatyta, kad teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (c. b. Nr. e2VP-10494-328/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolės V. D. išieškojimo vykdymo procese veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
Teismui netenkinus pareiškėjo skundo, laikinosios apsaugos priemonės, nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš antstolės A. Ū. patirtas bylinėjimosi išlaidas 600 Eur sumai.
CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjo skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. Ū. (A. Ū.) skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (c. b. Nr. e2VP-10494-328/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. D..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.