Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios S. L. atstovei pagal įstatymą – Panevėžio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Ž.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublios pilietis, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, bedarbis, nevedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992-11-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnį, 206 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 25¹ straipsniu, lygtinai priverstinai įdarbinant. Vadovaujantis 1993-06-15 Įstatymo dėl amnestijos 2 straipsniu, bausmė sumažinta iki 1 metų 1 mėnesio 20 dienų;

2) 2000-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti 80 val. nemokamų darbų. Kauno apygardos teismo 2000-03-21 nutartimi nuosprendis pakeistas, panaikinant 1/2 dalies turto konfiskavimą;

3) 2001-12-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 112 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-06-20 nuosprendžiu pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-12-17 nuosprendį nusikalstama veika iš BK 112 straipsnio 1 dalies (1961 m. BK redakcija) perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį (2000 m. BK redakcija), o pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2000-01-18 nuosprendį nusikalstama veika iš BK 271 straipsnio 1 dalies (1961 m. BK redakcija) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį (2000 m. BK redakcija) bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui;

4) 2008-11-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 80 parų;

5) 2012-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

6) 2012-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 155 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikęs 11 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpinti jų sveikata, išlaikyti juos. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą 11 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendį. 2015-03-17 paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

7) 2016-10-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. R. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; Teistumas neišnykęs.

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje; 140 straipsnio 3 dalyje; 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2017 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau iki birželio 1 d., apie 1 val. nakties, namuose adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios – savo mažametės podukros S. L., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės S. L. atžvilgiu, t.y. atėjęs į kambarį prie gulinčios lovoje S. L., atsisėdęs ant lovos, numovė jos kelnes ir kišo pirštus į jos lytinius organus, po to būdamas tik su apatinėmis kelnaitėmis užgulė ją, kišo rankos pirštus į jos lytinius organus bei lietė jos krūtinę ir tokiu būdu tenkino lytinę aistrą su S. L..

Taip pat jis 2017 m. spalio 5 d. apie 11.20 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario, mažametės podukros S. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę veido sritį ir taip sukėlė nepilnametei S. L. fizinį skausmą.

Be to jis, laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 1 d. 18 val. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 17 val., tiksliai nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Panevėžio miesto vietose, sistemingai naudojo psichinę prievartą, grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tuo sistemingai terorizavo ir baugino E. L., o būtent grasino E. L. fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad „sudaužys“, „papjaus“, „subadys“, „sulaužys“, „perlauš“ jį, kieme su peiliu jį pasigaus, grasino užsiundyti draugus, kurie padarys jo sveikatai ar gyvybei pavojingą veiką, o 2017 m. spalio 5 d. apie 13 - 14 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai sudavė kumščiu S. L. į veidą, atėjęs į E. L. kambarį rankoje laikydamas atlenkiamą peilį, pagrasino, kad jam blogai baigsis, jei nepaliudys, kad jis nemušė jo sesers S. L..

2017-10-05 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Apžiūrėtas buto miegamasis, rytinėje pusėje stovi spintelė su ant jos esančiu televizoriumi (1 t. 51-52 b.l.).

2017-11-26 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra daugiabučio namo laiptinėje. Daugiabutis yra penkių aukštų, mūrinis. Laiptinės durys su koduotu užraktu. Pirmo aukšto laiptinėje yra ketverios durys, vedančios į atskirus butus. Vidurinės durys pažymėtos Nr. 51 (2 t. 72-74 b.l.).

Iš 2017-12-04 tarnybinio pranešimo dėl policijos registruojamų įvykių registro išrašų analizės matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-11-29 iki 2017-11-30 pagal adresą (duomenys neskelbtini) registruoti 56 įvykiai (2 t. 103-105 b.l.).

2017-10-05 į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad atlikus G. N. apžiūrą rasta 0,02 Eur, telefonas „Nokia“ (be dangtelio), lenktinis peilis. Minėti daiktai grąžinti G. N. (2 t. 180 b.l.).

2017-10-05 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (t. 1 b.l. 118-119) yra įrašas apie smurtą galinčius rodyti požymius, kur užfiksuota, jog S. L. dešiniajame skruoste žemiau burnos matyti patinimas nuo smūgio kumščiu.

Liudytoja V. L. parodė, kad kaltinamasis G. N. yra jos sugyventinis ir jos 2 mažamečių vaikų tėvas. Kai 2010 metais pradėjo gyventi su G. N., turėjo 2 savo vaikus. S. buvo pirmokė, o E. penktokas. Iš pradžių gyveno normalų gyvenimą, viskas buvo gerai. Kol S. buvo mažesnė, santykiai buvo kaip ir nieko. Buvo keli nuosprendžiai G. N. dėl E.. Vaikai nuo jo labiausiai patirdavo psichologinį smurtą. G. N. išgėręs būdavo neramus. Socialiniai darbuotojai buvo priskirti dėl G. N. elgesio. Vieną kartą, kai buvo buitinis šeimyninis konfliktas, kai ji girdėjo iš S., kad G. jos atžvilgiu elgėsi nederamai. Ji klausė ir vieno, ir kito. G. neigė, o su S. nėjo užmegzti kalbos. Iš dukros pasakymo suprato, kad jis (G. N.) seksualiai lindo, nes ji jau visa pana, jau ir krūtinę turi.

Patvirtino, kad G. N. yra E. sakęs, kad jeigu šis sės, tai bus paskutinis gaidys. Buvo kalba, kai grasino užsiundyti draugus. Kokie žodžiai buvo pasakyti, tiksliai neatsimenanti. Žodžius „sudaužysiu“, „papjausiu“, „subadysiu“, „perlaušiu“, „sulaužysiu“ girdėjo. Tada ji stengdavosi vaikų nepalikti, „nugesindavo“ visą tą konfliktą. Tie grasinimai galėjo būti 2017 m. rudenį.

Apie įvykį dėl smurto S. atžvilgiu nurodė, jog dukra, atsigulusi jos lovoje, žiūrėjo televizorių. Atėjo sugyventinis, liepė jai iš ten pasišalinti, ir kad šuniuko nebūtų ant lovos. Įvyko žodinis konfliktas, ir lygtai G. sudavė. S. tada jai skambino. Šiaip vaikai savo vietas, savo lovas turi, bet tik jos kambaryje yra televizorius. G. tuo metu pas ją jau negyveno, bet turėjo raktus, ateidavo dienos metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. tvarka pagarsinus liudytojos apklausos protokolą, jame užfiksuota, jog 2017-10-05 apie 11:30 val., jai būnant darbe, telefonu paskambino nepilnametė dukra S. L., kuri pasakė, jog namuose ją sumušė jos (liudytojos) sugyventinis G. N., gyvenantis kartu. Grįžus į namus, dukrą rado apsiverkusią ir išsigandusią. Ji papasakojo, kad jai būnant namuose, miegant lovoje, G. N. iškoliojo necenzūriniais žodžiais, ėmė vadinti „kurva“, „padla“ ir liepė dukrai eiti iš kambario. Dukrai nieko neatsakius, dėl ko sugyventinis dar labiau supykęs, čiupo ant lovos gulėjusį šunį ir jį numetė nuo lovos. Tada dukra pasakė, kad neliestų šuns ir jo nemėtytų. Prie dukros priėjęs sugyventinis vieną kartą kumščiu sudavė dukrai į dešinį žandą. Dukra pradėjo verkti ir išsikvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis iš namų išėjo į alaus barą. Sugyventinis buvo neblaivus, jis nuolat vartoja alkoholį. Dukra sakė, kad po smūgio jai skaudėjo žandą. Sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą, yra teistas dėl naudoto smurto (1 t. 54 b.l.), V. L. teismui nurodė, kad šie parodymai yra teisingi ir ji juos tvirtina.

Liudytoja V. L. 2017-12-15 papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad 2017-10-05 būnant darbe paskambino S. ir pasakė, kad dėl šuniuko ar ją stumtelėjo, ar sudavė per veidą į skruostą sugyventinis G. N.. Ant S. sužalojimo nematė. G. kai neblaivus, būna agresyvus, smurtaudavo prieš vaikus. G. psichologiškai gniuždydavo vaikus S. ir E.. G. tyčiojosi iš S. ir E. - pavyzdžiui skuto E. galvą plikai, skaudžiai baksnodavo vaikams į įvairias kūno vietas, elgdavosi su jais grubiai. G. stengėsi neleisti į vaikų kambarį, nes neblaivus jis eidavo pas juos. Policija buvo kviečiama dėl G. elgesio, kad ramybė būtų namuose, tuo metu G. būdavo agresyvus visų bute gyvenančių asmenų atžvilgiu, keikdavosi, naudojo psichologinį smurtą. Šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl to, kad E. nenorėjo lankyti mokyklos ir panašiai. S. apie įvykį su G. bandė pasakoti, pasakė, jog S. kažkaip pasimaišė ir tarp jos ir G. įvyko konfliktas, ar tai lindo, ar tai lietė. Po to S. iššvokštė, kad jis tik jai neįkišo, t.y. suprato savo organo jai neįkišo. G. viską neigė. Buvo pastebėjusi peilį lenkiamą pas G., jį nešiodavosi kartais. Nėra mačiusi, kad G. demonstratyviai jį kažkam rodytu ar juo grasintų. Ne kartą buvo girdėjusi, kad G. yra sakęs E., kad jį sulaužys ir dar užsiundys draugus, kad E. negalės išeiti į kiemą, nes G. draugai jį ras ir panašiai. Suprato, kad G. tokiais savo žodžiais bando bauginti E., daryti jam psichologinį spaudimą. G. pyko ant E., kad jis kviečia jo atžvilgiu policiją. Ankščiau G. yra sakęs E., kad jis saugiai kieme nevaikščios, kad jo draugeliai jį ras ir panašiai. G. yra grasinęs E., jog jei jie abu paklius į kalėjimą, tai jis pasirūpins, kad ten esantys G. draugai su E. susidoros, t.y. jį sumuš, kitaip sužalos (1 t. 172-176 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir veikų kvalifikavimas

Dėl kaltinimo pagal BK 150 str. 4 d.

Nors kaltinamasis G. N. kategoriškai neigia atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios S. L. atžvilgiu, tvirtindamas, kad yra nemėgstamas ir todėl apkalbamas, tačiau jo tokie paaiškinimai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo kaltę dėl inkriminuojamo mažametės seksualinio prievartavimo pilnai įrodo teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – pačios nukentėjusiosios S. L. nuoseklūs ir daugkartiniai parodymai, kuriuos patvirtina liudytojai M. G., A. K., D. S. bei rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji S. L., kuriai aptariamo įvykio metu (2017 m. pavasaris) buvo 13 metų (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t. 129-130 b.l.) apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad nakties metu jai miegant savo lovoje, atėjo G. N., numovė kelnes ir kišo pirštus į jos lytinius organus. Ji spardėsi ir priešinosi. Kuriam laikui jis išėjo, bet po penkių minučių grįžo, mūvėdamas tik apatinėmis kelnaitėmis, užlipo ant jos ir atsigulęs graibė jai krūtinę ir vėl kišo pirštus į jos lytinius organus, nuo ko ji jautė skausmą. Pasiprašiusi į tualetą ir tokiu būdu išsilaisvinusi, S. užsidarė tualete, kol G. N. pasišalino iš kambario.

Teismas neturi priežasčių netikėti šiais mažametės S. L. parodymais apie patėvio seksualinę prievartą prieš ją, nes juose mažametė savo gyvenimiškos patirties apimtyje pakankamai vaizdžiai ir įtikinamai nupasakojo G. N. su ja atliktų veiksmų pobūdį ir aplinkybes. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina eilės liudytojų parodymai. Tuo tarpu kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalba, yra nepagrįstas, nes bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Be to, 2017-12-04 globos namų pateiktoje nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog merginos emocinės reakcijos yra adekvačios pasakojamiems dalykams.

Tai, kad patyrė G. N. seksualinę prievartą, nukentėjusioji S. L. pasisakė socialiniam darbuotojui D. S., psichiatrui M. G. ir psichologei A. K.. Šie asmenys, apklausti liudytojais teismo posėdyje, minėtą faktą patvirtino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šių paminėtų liudytojų, kuriems nukentėjusioji S. L. pasisakė apie patirtą seksualinę prievartą, parodymų analizė bei palyginimas rodo, kad pastarieji visiškai atitinka ir neprieštarauja nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems parodymams, kas atitinkamai rodo jos parodymų nuoseklumą bei patikimumą.

Žinoję apie tai, kad G. N. seksualiai priekabiauja prie S. L., parodė ir liudytojais apklausti E. L. ir jo draugas A. L.. Taipogi bylos duomenys patvirtina faktą, jog nukentėjusioji S. L. apie tai, kad G. N. seksualiai prie jos priekabiauja pasisakė ir savo mamai V. L.. Ir nors, bylos duomenimis, mama nesiėmė jokių priemonių, o nukentėjusioji iš jos nesulaukė jokių veiksmų ir netgi palaikymo, V. L. patvirtinimas teisme apie dukros pasakymą jai apie G. N. seksualinį lindimą prie jos taipogi prisideda prie kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų visumos.

Nors specialisto išvada S. L. nenustatyta mergystės plėvėje sužalojimų, tačiau, anot specialisto, negalima atmesti galimybės, kad mergystės plėvės vientisumas galėjo būti nepažeistas bandant įkišti pirštus (2 t. 15-16 b.l.).

Tokiu būdu nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. L. nurodytomis įvykių aplinkybėmis laiko, kaltinamojo veiksmų bei jo tyčios kontekste. Be to nukentėjusioji S. L. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant įtariamajam, jo gynėjui, taip pat nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos specialistui ir specialistui psichologui, todėl nukentėjusiosios parodymai gauti nepažeidžiant apklausos procedūrų ir pripažintini įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

Aukščiau nukentėjusiosios minimi kaltinime išvardinti kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu – jos krūtinės bei lytinių organų lietimas, pirštų kišimas į lytinius organus, jos užgulimas – įeina į seksualinio prievartavimo objektyviąją pusę. Šiuos veiksmus nagrinėjamoje byloje kaltinamasis darė ir savo lytinę aistrą tenkino su mažamete S. L., žinodamas apie jos amžių. Visus seksualinio prievartavimo veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad pasinaudodamas bejėgiškumu dėl mažametystės verčia mažametę podukrą prieš jos valią tenkinti jo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio, ir norėjo taip veikti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios S. L., liudytojų parodymai apie jos pasakojimų laiką – neginčytinai patvirtina, jog kaltinime nurodyti seksualinio pobūdžio veiksmai su nukentėjusiąja atlikti 2017 metų pavasarį, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina, konkretizuojant inkriminuojamos veikos padarymo metų laiką.

Tokiu būdu neabejotinai įrodyta, kad G. N., atėjęs prie lovoje gulinčios ir jau miegančios savo podukros S. L., siekė fizinio kontakto ir lytinio pasitenkinimo su ja, o atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių bei paros metą, akivaizdu, jog ji buvo bejėgė priešintis G. N.. Esant šioms aplinkybėms, G. N. atlikti veiksmai S. L. atžvilgiu visiškai atitinka inkriminuoto nusikaltimo - seksualinio prievartavimo sudėtį. Kadangi G. N. neabejotinai žinojo ir suprato, kad S. L. yra mažametė, jo veika pagal BK 150 str. 4 d. yra kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d.

Dėl fizinio smurto S. L. atžvilgiu naudojimo G. N. prisipažino nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykus jo ir S. L. žodiniam konfliktui jis stumtelėjo ją, bet jai į veidą tikrai nesudavė. Taigi kaltinamasis pripažįsta patį buvusios konfliktinės situacijos faktą, tačiau neigia jam inkriminuojamų smurtinių veiksmų pobūdį, apimtį.

Įvertinęs byloje esančius teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, ir sprendžia, jog neabejotinai yra įrodytą, kad jis S. L. atžvilgiu padarė kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Nukentėjusioji S. L., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jai gulint motinos lovoje, šalia kurios yra televizorius, įvyko žodinis konfliktas su G. N. dėl šuns, po ko jis sudavė kumščiu jai į veidą. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. L. paaiškino, jog patėvis vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, pataikydamas į dešinį apatinį žandikaulį. Nors kaltinamasis neigia smūgio į veidą sudavimą nukentėjusiajai, o specialisto išvada nėra patvirtinami kokie nors nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, netikėti S. L. parodymais nėra priežasčių, nes juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys.

Liudytoju apklaustas minėto įvykio metu gretimame kambaryje buvęs E. L. patvirtino, kad praeitų metų spalio 5 d. G. N. girtas atėjęs į jų namus, sudavė seseriai S. į veidą, o po to atėjęs į jo kambarį, rankoje laikydamas peilį grasino jam, liepdamas neliudyti dėl sudavimo S. L..

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo yra nurodyta, jog nukentėjusiosios veide užfiksuotas patinimas po smūgio kumščiu.

Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina smūgio nukentėjusiajai į veidą sudavimo faktą, kas atitinkamai nepalieka abejonių, jog šis smurtinis veiksmas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Konfliktinė įvykio situacija su S. L., kurios neneigia ir pats kaltinamasis, po jos sekęs E. L. jo išsakytas grasinimas, kad šis tylėtų dėl smūgio sudavimo, bei staigus pasišalinimas iš namų nukentėjusiajai iškvietus policiją, patvirtina kaltinamojo G. N. veikimą tiesiogine tyčia ir suvokimą, jog smurtinius veiksmus atlieka mažametės atžvilgiu, kurios amžius jam žinomas.

Ši G. N. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d., kadangi jis smurtaudamas, t. y. suduodamas smūgį kumščiu mažametei S. L. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis G. N. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., t.y. dėl E. L. sistemingo terorizavimo grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir sistemingą jo bauginimą naudojant psichinę prievartą, kaltu prisipažino ir parodė, jog tokiu būdu jis E. L. bandė padaryti teigiamą poveikį, kad šis tinkamai elgtųsi ir nenusikalstų. Tokie kaltinamojo nurodyti veikimo motyvai vertintini kritiškai, jie nepateisina tokio elgesio ir nepašalina bei nesumažina jo atsakomybės.

Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu grasinant padaryti pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką. Jos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog sistemingai išsakydamas grasinimus tuo terorizuoja žmogų ir taip sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą. Motyvai, kurie gali būti įvairūs, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi, o veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad G. N. 2017 m. spalio - lapkričio mėnesiais jį sistemingai terorizavo išsakydamas grasinimus žodžiais „papjausiu“, „perlaušiu“, „subadysiu“, „sulaužysiu“, taip pat grasino užsiundyti draugus, grasino sužaloti peiliu. Dėl to nukentėjusysis, kuris yra ką tik sulaukęs pilnametystės, jautė baimę ir nesaugumą.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtino liudytojas A. L., nurodęs, kad yra girdėjęs G. N. grasinimus. Tą patvirtino ir nukentėjusiojo motina V. L., paliudijusi apie konfliktiškus jos sūnaus ir sugyventinio santykius, bei nukentėjusioji S. L., kuri parodė, kad atėjęs G. N. nuolat grasindavo, kad brolį užmuš ir pakars, o jei paklius į tą pačią kamerą, jį perlauš per pusę.

Byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamojo grasinančio pobūdžio veiksmai E. L. atžvilgiu nebuvo pavieniai, tęsėsi ilgą laiką. Kaltinamasis suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir norėjo taip elgtis. Tuo tarpu nukentėjusysis turėjo rimtą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. grasinimą suvokti kaip realų pavojų savo gyvybei, sveikatai, nes kaltinamasis jau anksčiau yra įvykdęs savo tam tikrus grasinimus jo atžvilgiu smurtaudamas. E. L. protokole – pareiškime jo paties nurodytos aplinkybės, kurias nukentėjusysis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nepalieka abejonių, jog nukentėjusysis E. L. dėl kaltinamojo bauginamųjų veiksmų patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas G. N. suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti baimės jausmą.

Todėl G. N. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.

Motyvai dėl bausmės, civilinio ieškinio ir kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai;

Skiriant bausmę G. N., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios visos yra tyčinės ir baigtos. Iš jų viena yra labai sunkus, viena - nesunkus, o trečia - apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnis).

G. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, išskyrus seksualinio prievartavimo epizodą, yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui.

G. N. yra baustas administracine tvarka (3 t. 63-76 b.l.). 2017 m. - 7 kartus: 2017-11-26 pagal LR ANK 108 str.; 2017-12-11 pagal LR ANK 446 str. 4 d.; 2017-11-08 pagal LR ANK 108 str. 1 d.; 2017-12-18 pagal LR ANK 209 str. 5 d.; 2017-10-24 pagal LR ANK 108 str. 1 d.; 2017-09-29 pagal LR ANK 484 str. 2 d.; 2017-08-20 pagal LR ANK 484 str. 1 d., ir visos šios nuobaudos galioja. Jis anksčiau teistas 7 kartus ir turi neišnykusį teistumą. Iš duomenų apie teistumus matyti, kad jo daromos nusikalstamos veikos tampa vis sunkesnės, ir būdamas teistas už smurtavimą, nenustoja smurtauti šeimos narių atžvilgiu.

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus pažymoje nurodyta, kad VPPC nesilankė, tačiau yra duomenų, kad buvo gydytas psich. stacionare ir jam nustatyta diagnozė - F60.30 (Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas), F10.0 (Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija) (3 t. 110 b.l.), tačiau remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 97TPK-326/2017, G. N. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t. 115 b.l.).

Šie duomenys rodo, kad G. N. piktnaudžiauja alkoholiu ir tai išsivystė į psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Negydomi psichikos negalavimai ir piktnaudžiavimas alkoholiu sudarė sąlygas tapti socialiai pavojinga asmenybe.

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki trylikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta inkriminuoto BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje, negalima. Įvertinus minėtas aplinkybes ir nustatytą atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybę ir lengvinančių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti, už visas inkriminuotas veikas paskyrus G. N. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį, kiekį, trukmę bei pasekmes, t.y. skiriant jas mažesnes nei inkriminuotų BK straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai.

Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, jos bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. nuostatomis.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo bei suėmimo laikas (BK 66 str.).

Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė nurodžiusi, kad prieš nukentėjusiąją S. L. buvo atliekami nusikalstami veiksmai dėl kurių jai buvo sukeltas skausmas, patyrė išgyvenimus, nepatogumus dėl atskyrimo nuo šeimos, nusikalstamų veikų metu buvo mažametė, o kaltinamojo įvykdyti nusikalstami veiksmai ateityje neabejotinai turės įtakos jos socialinei raidai ir vystymuisi, pareiškė nukentėjusiosios naudai 3000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Nė kiek neabejotina, kad S. L. patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet ir įtampą, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes G. N. veiksmai pasireiškė seksualine prievarta, psichologiniu bei fiziniu smurtu mažametės atžvilgiu. Tačiau byloje nėra duomenų apie kokius nors jai padarytus kūno sužalojimus, išskyrus patirtą psichologinę traumą ir trumpalaikį skausmą. Be kita ko pastebėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo psichinės ar juo labiau fizinės prievartos siekiant palaužti jos priešinimąsi. Atsižvelgtina ir į tai, kad tą traumą sukėlė ne tik neleistini patėvio veiksmai, bet ir motinos pasyvus elgesys bei sugyventinio veiksmų toleravimas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų trukmę ir apimtį, jo turtinę padėtį, padarytos žalos mastą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinus visas aplinkybes, teismas mažina reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1500 eurų, šią žalą priteisiant nukentėjusiosios S. L. naudai iš G. N. (CK 6.250 str., 6.263 str. 1 ir 2 d.), kuris yra atsakingas už padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

nusprendžia:

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. gegužės 23 d. Į bausmės laiką įskaityti G. N. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2017-10-05 iki 2017-10-06 (1 diena), ir nuo 2017-11-26 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš G. N. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) S. L. neturtinės žalos atlyginimo, pavedant institucijoms ar asmenims, kuriems nustatyta pareiga globoti nepilnametę, šias lėšas iki jos pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 4.147str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.