Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. už LR ATPK 124¹ str. 7 d.padarytą pažeidimą paskirta 20 Lt (dvidešimties litų) bauda; už LR ATPK 127 str. 3 d. – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., galutinė paskirta nuobauda - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimas išdėstytas dalimis per dvidešimties mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 200 Lt (du šimtus litų) iki visiško baudos sumokėjimo, įmokas sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pirmąją įmoką sumokant iki 2013 m. liepos 31 d.

D. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jį pakeisti. Apeliantas mano, kad nutarimas priimtas tik formaliai įvertinus bylos aplinkybes ir neatsižvelgus į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Apeliantas skundžia nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos bei nuobaudos už LR ATPK 127 str. 3 d. ir prašo paskirtą nuobaudą pagal šį straipsnį panaikinti , šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas neanalizavo aplinkybių dėl tariamai padarytos turtinės žalos dydžio ir neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykiu nebuvo sugadinta (apgadinta) kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto, todėl nebuvo teisinio pagrindo pripažinti D. S. kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Šis teisinis reglamentavimas liečia ir ATPK 127 str. 3 d., kuris apima ATPK 127 str. 2 d. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas D. S. apgadino jo vairuojamą priklausančią tėvui P. S. transporto priemonę „AUDI 80 AVANT", kurią pareiškėjas valdė teisėtai (nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų neleidęs naudotis transporto priemone, jis teismo posėdžiu metu ir apklaustas nebuvo). Byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės ar kitoks turtas bei kad būtų buvusi sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Teismo nutarimas grindžiamas tuo, kad eismo įvykio metu jis apgadino transporto priemonę, vairavo automobilį girtas. Vien tai, kad buvo apgadinta transporto priemonė ir pareiškėjas pripažino savo kaltę, nereiškia, jog šiuo atveju yra pareiškėjui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Transporto priemonės savininkas dėl apgadinto automobilio pretenzijų nereiškė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma, turi būti nustatomas eismo įvykio faktas, antra, konkreti eismo įvykio metu padaryta žala ir jos dydis. Jeigu nėra duomenų apie konkrečią turtinę žalą ir jos dydį, nėra pagrindo asmenį bausti administracine tvarka pagal ATPK 127 str. 2 d., tuo pačiu ir pagal ATPK 127 str. 3 d. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas D. S. būtų padaręs turtinę žalą kitam automobiliui, gamtai, sudarkęs kelią ar kt. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Institucija neįrodė žalos padarymo fakto, byloje apie tai nėra duomenų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis LR ATPK 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Iš apeliacinio skundo sprendžiama, kad ginčo dėl LR ATPK 124¹ str. 7 d. nėra ir pažeidėjas šioje dalyje priimto nutarimo neskundžia. Apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuotu pažeidimu pagal LR ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas neginčija, kad jis buvo neblaivus kai padarė eismo įvykį, ir kad jo metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, tačiau ginčija, kad jo veika visiškai atitinka LR ATPK 127 str. 3 d. sudėtį, nes nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, krovinys, kelias, kelio ir kitas įrenginys arba kitoks turtas.

LR ATPK 127 str. 3 d. nustato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. LR ATPK 127 str. 3 d. nustato kvalifikuotą pažeidimo sudėtį, kuri be bendrųjų LR ATPK 127 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje nurodytų požymių, turi požymių, kurie didina šios rūšies pažeidimo pavojingumą. Vadinasi LR ATPK 127 str. 3 d., apima ir LR ATPK 127 str. 2 d., todėl nagrinėjamu atvejus būtina vadovautis teismų praktika, suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nekyla (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad D. S. 2013-05-25 nuvažiavo į pakelės griovį ir apgadino paties vairuojamą automobilį. Jokių kitų, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktų byloje nenustatyta. Transporto priemonė, su kuria D. S. sukėlė eismo įvykį ir ją apgadino, jam nuosavybes teise nepriklauso. Automobilis „AUDI 80 AVANT", priklauso pažeidėjo tėvui P. S.. Kaip jau minėta, teismų praktikoje nustatyta, kad atsakomybė nekyla ir tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju. Apeliantas teigia, kad automobilio savininkas – jo tėvas – P. S., pretenzijų dėl sugadinto automobilio nereiškia, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šį teiginį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės apskritai nenagrinėjo, nors asmeniui administracinė atsakomybė už pažeidimo padarymą negali kilti vien dėl prielaidų. Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-10 teismo pasėdžio protokolo, teismas šių aplinkybių nesiaiškino – automobilio savininkas P. S. nebuvo apklaustas, nesiaiškinta ar jis reiškia pretenzijas dėl jam priklausančio turto sugadinimo ir patirtos žalos ar eismo įvykį padaręs asmuo automobilį valdė teisėtai. Neišsiaiškinęs šios aplinkybės teismas negalėjo teisingai nuspręsti ar pažeidėjo veika visiškai atitinka LR ATPK 127 str. 3 d. sudėtį. Neginčijama ir yra nustatyta tik viena aplinkybė, būtina šio pažeidimo sudėčiai – kad eismo įvykis padarytas neblaivaus asmens. Tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir dėl to gailisi, negali būti vienintelis jo kaltės įrodymas.

Apeliantas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad prideda automobilio savininko pareiškimą, kuriuo jis patvirtina, kad neturi pretenzijų dėl sugadinto turto, tačiau byloje šio pareiškimo nėra. Šis skundo trūkumas yra esminis, nes užkertą kelią išsiaiškinti, ar tikrai automobilio savininkas P. S., pretenzijų dėl sugadinto automobilio nereiškia.

Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti šių nustatytų prieštaravimų, nes teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas automobilio savininkas, neišsiaiškintos kitos LR ATPK 127 str. 3 d. sudėčiai svarbios aukščiau aptartos aplinkybės, kurias apylinkės teismas turėtų išsiaiškinti iš naujo nagrinėdamas bylą šioje dalyje. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė ir apeliaciniam teismui atsiuntė su trūkumais, siekiant užkirsti kelią bylos nagrinėjimo vilkinimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinis skundas negrąžinamas iš naujo spręsti jo priėmimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹, 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėja

nutaria:

D. S. apeliacinio skundo tenkinti iš dalies;

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir nubaustas 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams , grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.