Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1995-06-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 3 d., (1961 m. LR BK redakcija), vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. 1997-03-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. ( 1961 m. LR BK redakcija), dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. 2003-01-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 str. 2 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 2 p. bausmė sumažinta ¼. 2003-05-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į 2003 m. LR BK 182 str. 1 d. ir bausmė sutrumpinta 4 mėnesiams.

4. 2005-01-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5. 2005-01-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 625 litų bauda.

6. 2005-09-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1 MGL bauda. 2006-06-13 d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. , 2008-03-14 d., apie 13.30 val., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, jam priklausančiu automobiliu Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie garažų esančių A. P. Kavoliuko g. 1A, Vilniuje, kur S. Ž. pasiliko automobilyje, o ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys iš G. B. priklausančio garažo Nr. 1189 pasikėsino pagrobti A. S. priklausančius, 520 Lt vertės daiktus: raudonos spalvos metalinę dėžutę su automobiliniais raktais, (rinkinys) 70 Lt vertės, celofaninį maišelį su įvairiais automobiliniais raktais, 10 Lt vertės, 30 l talpos plastmasinį bakelį, 5 Lt vertės, du elektros prailgintuvus, kurio vieno vertė 10 Lt, bendrai 20 Lt sumai, šviestuvą 10 Lt vertės, automobilinį ratų raktą 10 Lt vertės, vamzdinį raktą „8-10 mm“ 5 Lt vertės, metalinę dėžutę su raktų galvutėmis – 50 Lt vertės, 10 vnt. ritinėlių laidų, kurio vieno vertė 10 Lt, bendrai 100 Lt sumai ir automobilio „Audi 100“ įpurškimo sistemą – 250 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų ir pabėgo.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. Ž. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad galimai 2008-03-14 d., jam priklausančiu automobiliu Ford Sierra nuvyko į Vilniaus mieste esantį čigonų taborą, kur sutiko iš matymo pažįstamus vaikinus Aleksandrą ir Andrejų. Vaikinai pasiūlė nuvažiuoti į garažus ir ką nors iš jų pagrobti. Visi trys, jo automobiliu, nuvažiavo prie Pilaitės mikrorajone esančių garažų. Automobiliui sustojus prie įvažiavimo į garažų teritoriją, vaikinai jam liepė pasilikti automobilyje, jų laukti ir jei reikės būti pasiruošusiam greitai išvažiuoti. Aleksandras ir Andrejus nuėjo į garažų teritoriją ir prie automobilio sugrįžo po 20 minučių. Su savimi jie atsinešė plastmasinį bakelį ir du juodus polietileninius maišus. Kas buvo maišuose jis nematė. Atsineštus maišus bei bakelį įdėjus į automobilio bagažinę vaikinai jam pasiūlė eiti kartu su jais ir atsinešti daugiau daiktų. Jis sutiko ir kartu su jais nuėjo į garažų teritoriją, tačiau pastebėję juos stebint nepažįstamą vyrą, išsigando ir pabėgo. Vakare atvykęs prie garažų neberado palikto savo automobilio. Jis nežino iš kur Aleksandras bei Andrejus atsinešė plastmasinius maišus ir bakelį. Jie nesakė, jog išlaužė garažą ir šiuos daiktus iš ten pagrobė. Nueidami į garažų teritoriją, vaikinai su savimi neturėjo laužimo įrankių. Iš garažo pagrobto suvirinimo aparato nematė, vaikinai jo atsinešę nebuvo, todėl dėl jo pagrobimo nieko paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ( t.1 b.l.109-113).

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2008-03-14 sužinojo, kad buvo išlaužtas ir apiplėštas jo artimo giminaičio metalinis garažas Nr. 1189, esantis A.P. Kavoliuko g. 1 A, Vilniuje. Šiame garaže jis laikė ir savo daiktus. Iš garažo buvo pagrobti sekantys jam priklausantys daiktai: automobilių remontui skirti įvairūs raktai, plastmasinis bakelis, elektros prailgintuvai, šviestuvas, automobilio „Audi“ įpurškimo sistema. Jam padaryta 520 litų turtinė žala, tačiau pagrobti daiktai buvo surasti ir sugrąžinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Jam žinoma, kad G. B. , kuris yra jo žmonos brolis, garaže laikė savo suvirinimo aparatą, kurio po vagystės jis nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. B. paaiškino, kad buvo apvogtas jam priklausantis metalinis garažas Nr. 1189, iš kurio buvo pagrobtas jam priklausantis suvirinimo aparatas bei jo artimo giminaičio – A. S. daiktai. Tyrimo eigoje suvirinimo aparatas jam sugražintas. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė 1000 litų moralinę - neturtinę žalą bei 16 litų turtinę žalą, nes buvo sulaužyta garažo spyna (t.1 b.l. 57, 63-64, 67). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems buvo sugrąžinti iš jų pagrobti daiktai ( t.1 b.l.43-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. paaiškino, kad 2008-03-14 d., apie 14.16 val., buvo gautas pranešimas, kad netoli Pilaitės prospekto, esančio metalinių garažų masyvo, stovi mėlynos spalvos automobilis, su kuriuo atvažiavę asmenys galimai apvogė garažus. Atvykus nurodytu adresu buvo surastas automobilis „Ford Sierra“, v/n (duomenys neskelbtini) Į juos kreipėsi garažų pirmininkas A. G. bei pranešė, kad šalia automobilio buvo pastebėti trys vyrai, kurie vėliau pabėgo į mišką. Apžiūrint garažus, šalia garažo Nr. 1189 buvo surasti akumuliatoriai, automobilio radiatorius, maišas su įvairiais laidais. Į juos kreipėsi A. S. , kuris pranešė, kad yra apvogtas garažas Nr. 1189, (t.1 b.l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad yra A.P.Kavoliuko g. 1 A, Vilniuje, esančių garažų pirmininkas. 2008 metų pavasarį, datos neatsimena, apie 15.00 val. važiavo pro garažus ir prie įėjimo į garažų teritoriją pamatė stovintį automobilį „Ford Sierra“. Automobilis sukėlė įtarimą. Nuėjęs į garažų teritoriją pamatė link garažų einančius įtartinus tris vyrus ir pradėjo juos sekti. Vyrai pamatę, kad yra sekami nubėgo į mišką. Jis nepastebėjo ar vyrai ką nors nešėsi rankose. Vėliau sužinojo, kad buvo apvogtas garažas Nr. 1189 (t.1 b.l. 74-75).

2008-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog garažas Nr. 1189, yra A.P. Kavoliuko g. 1 A, Vilniuje. Garažo durys nepažeistos. Garaže netvarkingai išmėtyti įvairūs įrankiai. Išėjus iš garažo bei pasukus į karę ir paėjus palei garažus apie 30 metrų šalia garažų Nr. 11,80 už jų 1 metro atstumu guli du maišai su metalo laužu, automobilinis akumuliatorius, trys aliumininiai vamzdžiai, trys radiatoriai (b.l. 10-16).

Automobilio Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio durelės atrakintos, nepažeistos. Automobilio saloje, prie keleivio sėdynės guli peilis bei plastmasinis 30 litrų talpos bakelis. Bagažinėje yra juodos spalvos maišas su metalo laužu. Maiše yra dėžutė su penkiakampiais raktais, trys veržliarakčiai, replės, raktai. Automobilis grąžintas S. Ž. , (b.l. 17-23, 27). Automobilyje Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) surasti daiktai buvo apžiūrėti (b.l. 43-47).

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino, jog S. Ž. , veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš garažo - saugyklos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes išsigando pašalinių asmenų. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad S. Ž. nebuvo patekęs į nukentėjusiajam G. B. priklausančio garažo vidų. Kaltinamasis pripažino, jog kartu su pažystamais asmenimis atvyko į garažų masyvą turėdami tikslą iš ten ką nors pagrobti. Grobimo būdas nebuvo iš anksto aptartas. Nenustatytiems asmenims nuėjus į garažų teritoriją, pasiliko jų laukti automobilyje. Jiems sugrįžus prie automobilio ir kartu su savimi atsinešus du maišus su daiktais bei plastmasinį bakelį, šie daiktai buvo sudėti į automobilio bagažinę bei saloną. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad nenustatyti asmenys pasakė S. Ž. , kad jie išlaužė garažą ir iš ten pagrobę prie automobilio atgabentus daiktus. Kaltinamasis teigė, kad su juo kartu atvykę asmenys nepasakojo, o jis pats ir nesidomėjo, kaip ir iš kur jie gavo prie automobilio atsigabentus daiktus. Tokiu būdu, nesant objektyvių ir tiesioginių įrodymų, kad kartu su kaltinamuoju prie garažo atvykę nenustatyti asmenys išlaužė G. B. priklausančio garažo duris, teismas neturi pagrindo S. Ž. veiksmus kvalifikuoti kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą. Byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota, jog G. B. garažo durys buvo išlaužtos ar durų spyna buvo sugadinta. Protokole užfiksuota, kad garažo durys be pažeidimų. Nors nukentėjusieji teigė, kad į garažą buvo įsibrauta sulaužant garažo durų spyną, tačiau apie šiuos pažeidimus įvykio vietos protokole neužsiminta. Lieka neatmestina galimybė, kad į G. B. priklausantį garažą galėjo išlaužti ir įsibrauti kiti, o ne su kaltinamuoju atvykę asmenys, nes prie garažų jie buvo apie 2008-03-14 d. 13.30 val., o nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paskutinį kartą garaže buvo 2008-03-12. Įvertinus šias faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. Ž. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti svetimo turto pagrobimą ir kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., nes iš nukentėjusiojo A. S. buvo pagrobta daiktų už 520 litų sumą.

Teismas iš S. Ž. kaltinimo šalina nukentėjusiajam G. B. priklausančio suvirinimo aparato, įvertinto 750 litų, pagrobimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamasis teigė, jog nematė, kad jo pažystami būtų su savimi atsinešę ir į jo automobilį padėję suvirinimo aparatą. Automobilio apžiūros protokole nebuvo užfiksuota, kad jo apžiūros metu kaltinamajam priklausančiame automobilyje buvo surastas iš garažo pagrobtas suvirinimo aparatas. Vertinant šias aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus lieka iš viso neaišku kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis buvo surastas suvirinimo aparatas, kuris vėliau buvo sugrąžintas nukentėjusiajam G. B. . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. teigė, kad iš jo garažo pagrobtas aparatas svėrė apie 40 kg., todėl teismui neaišku kodėl jis nebuvo užfiksuotas kaltinamajam priklausančio automobilio apžiūros metu, jeigu jis ten iš tiesų ir buvo.

Kaltinamasis S. Ž. pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką veikiant bendrininkų grupėje, t.y. bendrais jo ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų veiksmais. Pažymėtina, jog bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Išanalizavus byloje esančius įrodymus matyti, kad S. Ž. pats asmeniškai nebuvo patekęs į nukentėjusiojo G. B. garažą Nr. 1189, esantį A.P.Kavoliuko g. 1A, Vilniuje, tačiau iš jo parodymų seka, kad buvo bendras jo ir kartu su juo atvykusių asmenų sumanymas ir vieninga tyčia iš garažų ką nors pagrobti. Baudžiamojoje byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., buvo įvykdyta S. Ž. ir kartu su juo buvusių asmenų bendrais veiksmais. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog grupės asmenų padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nebūtina, kad kiekvienas grupės narys atliktų visus objektyviosios pusės veiksmus, numatytus šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pakanka nustatyti, kad kaltinamasis suprato kitų bendrininkų atliekamus veiksmus, siekiamus tikslus ir jiems neprieštaravo bei pritarė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą, nes iš nukentėjusiojo A. S. pagrobtais daiktais S. Ž. negalėjo pilnai disponuoti. Jam pabėgus, daiktai liko jo automobilyje.

Nukentėjusysis A. S. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės bei 16 litų turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo S. Ž. atmestinas, nes nekvalifikuotai atliktas bylos ikiteisminis tyrimas ir jo eigoje surinkti įrodymai neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis ar su juo buvę nenustatyti asmenys išlaužė G. B. garažo durų spyną, pateko į vidų bei pagrobė jam paklausantį suvirinimo aparatą. S. Ž. automobilyje surastas peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK 7 PK saugojimo patalpoje (t.1 b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam S. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. Ž. , turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, pasikėsino įvykdyti tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. S. Ž. anksčiau teistas (t.1b.l.137-140), administracine tvarka nebaustas (t.1.b.l. 133-136), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pagal bylos duomenis vartoja narkotines medžiagas ir nuo 1999-02-11 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, (t.1 b.l.175).

S. Ž. prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad S. Ž. nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti bendrininkų grupėje, teismas nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-852/2008), pažymėta, kad pagal galiojančią teismų praktiką Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytą sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė bendrininkų grupėje, negalima pripažinti atsakomybe sunkinančia, jeigu kiti asmenys, dalyvavę padarant nusikalstamą veiką yra nenustatyti. Kadangi su kaltinamuoju S. Ž. nusikaltime dalyvavę asmenys, jo įvardinti kaip Aleksandras ir Andrejus nebuvo nustatyti, todėl bendrininkų grupė, kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, S. Ž. negali būti inkriminuota. Byloje yra duomenys, kad ikiteisminis tyrimas dėl nenustatytų asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų yra išskirtas į atskirą (t.1 b.l. 5-7).

Įvertinęs kaltinamojo S. Ž. asmenybę, kad jo vykdyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kėsinimosi objektą, jo vertę, tai, kad S. Ž. pakeitus kardomąją priemonę ir jį suėmus, pastarasis nuo 2009-03-13 d. buvo laikomas Vilniaus tardymo izoliatoriuje kalėjime, teismas daro išvadą, kad S. Ž. baustinas arešto bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

S. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubausti 79 parų arešto bausme.

Į paskirtos bausmės laiką S. Ž. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2008-05-06 iki 2008-05-07 ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2009-03-13 iki 2009-05-29 ir laikyti jį pilnai atlikus šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Panaikinti S. Ž. 2009-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti S. Ž. kardomąją priemonę, įpareigojimą kiekvieną savaitės trečiadienį registruotis Vilniaus apskrities VPK 3 policijos komisariate.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo – G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės 1000 litų ir turtinės 16 litų žalos atlyginimo atmesti. Peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK 7 PK saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.