- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2-34142-592/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Atsakovas
- V. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. G. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Lt negrąžinto kredito, 1084,27 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu nuotoliniu būdu per informacinę sistemą (duomenys neskelbtini) 2012-05-10 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 965258001, kuria ieškovas atsakovui suteikė 1 000 Lt dydžio paskolą. Vartojimo kredito sutarties terminas - 30 dienų. Atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės. Ieškovas taip pat paskaičiavo 1084,27 Lt palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2013-01-2, kurie pasak ieškovo atitinka jo minimalius nuostolius, dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui procesiniai dokumentai 2014-09-09 buvo įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje 3 d. nustatyta tvarka, t.y. atsakovo darbovietės administracijai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs sutikimą, jog teismas gali priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekse 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas 2012-05-10 suteikė atsakovui 1 000 Lt paskolą, kurią atsakovas turėjo grąžinti iki 2012-06-09. 1 000 Lt sumos perdavimo atsakovui faktą patvirtina 2012-05-10 ieškovo sąskaitos banke išrašas.
CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Atsakovas sutarties neįvykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.870 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistina 1 000 Lt negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 1084,27 Lt palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, kuri pasak ieškovo atitinka jo minimalius nuostolius, dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali sumažinti šalių susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, jeigu susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, atsižvelgtina į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, bei į kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Atsakovas yra vartotojas sutartį sudaręs nuotolinio prisijungimo būdu, turėdamas ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų, t. y. atsakovas arba galėjo pasirašyti stipresnio kontrahento pasiūlytą sutartį, arba iš viso atsisakyti ją pasirašyti. Ieškovas nenurodė, kad, suėjus kredito grąžinimo terminui ir atsakovui negrąžinus pasiskolintos pinigų sumos, jo darbuotojai įspėjo atsakovą dėl susikaupusios skolos. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors priemonių skolai išieškoti. Ieškovas ilgą laiką delsė kreiptis į teismą – ieškinys teismui pateiktas tik 2014-08-06, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po kredito grąžinimo termino pabaigos. Ieškovo priskaičiuotų palūkanų suma yra didesnė už pačią skolą, mokėtiną pagal Sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).
Sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei susitarė dėl palūkanų dydžio – 114,37 proc. (Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos). Ieškovas nurodo, kad priskaičiavo 1084,27 Lt palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, kuri pasak ieškovo atitinka jo minimalius nuostolius, dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2013-01-25 pagal 198,30 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyti metiniai palūkanų dydžiai (198,30 proc. ir 114,37 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas mažina palūkanų dydį iki 60 proc. už panaudotą ir negrąžintą paskolą. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1 000,00 Lt x 0,16 proc.(60/365) x 229 d.), viso 366,40 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo teismui dienos skaičiuojant taip, kaip paskaičiavo ir pats ieškovas, t.y. už periodą nuo 2012-06-10 iki 2013-01-25 (CK 1.5 str., 6.872 str.).
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintiems reikalavimams. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 54 Lt žyminio mokesčio, priteistina suma mažintina atmestų reikalavimų dalimi, t.y. patenkinta 65,56 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 35,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) negrąžinto kredito, 366,40 Lt (trys šimtus šešiasdešimt šešis litus 40 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1366,40 Lt sumą nuo 2014-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,40 Lt (trisdešimt penkis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Atsakovas, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.