- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- AS-146-229-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- Elektrėnų savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys byloje UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) nutarimo Nr. 2S-34 „Dėl Elektrėnų savivaldybės sprendimų, pavedant komunalinių atliekų tvarkymo darbus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalį, kurioje: pripažinta, kad pareiškėjo 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktai ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“ ir Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus sprendimų punktus ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis“ bei įpareigotas per 14 dienų nuo aptariamo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą dalyje, kuria jis yra įpareigojamas pakeisti atitinkamų sprendimų punktus ir nutraukti pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, iki tol, kol šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis bei neskundžiamas teismo sprendimas. Pareiškėjas paaiškino, kad tiek jam, tiek visiems Elektrėnų savivaldybės gyventojams bus padaryta didelė žala, jeigu skundžiamo Nutarimo galiojimas dalyje, kuria iš pareiškėjo yra reikalaujama nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo darbų sutartis nebus sustabdytas. Nurodė, kad įgyvendinus nustatytus įpareigojimus pareiškėjas ne tik kad patirtų dideles laiko bei pinigines išlaidas, bet taip pat nukentėtų ir visi Elektrėnų savivaldybės gyventojai, kuriems komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikia UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“. Teigė, kad tiek UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, tiek UAB „Gelvita“ aptarnauja tūkstančius Elektrėnų savivaldybėje gyvenančių vartotojų. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“ šiems gyventojams teikia būtinąsias viešąsias paslaugas, tai yra, buitinių atliekų išvežimo, atliekų ir teritorijų tvarkymo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, centralizuotos šilumos tiekimo, daugiabučių namų administravimo ir kitas paslaugas. Pažymėjo, kad įvykdžius Konkurencijos tarybos įpareigojimus nutraukti paslaugų teikimo sutartis su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“, Elektrėnų savivaldybės gyventojams nebebūtų teikiamos būtinosios viešosios paslaugos. Gyventojai būtų priversti sudaryti sutartis su naujais paslaugų teikėjais, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, būtų labai sudėtinga atkurti iki Nutarimo įgyvendinimo buvusią padėtį, kadangi tektų dar kartą keisti būtinųjų paslaugų teikėjus, iš naujo sudaryti sutartis su kiekvienu iš Elektrėnų savivaldybės gyventoju ir pan.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi priėmė Elektrėnų savivaldybės skundą ir patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą teismas panaikintų skundžiamą Nutarimą pareiškėjo prašomoje dalyje ir nebūtų sustabdytas ginčijamos atsakovo Nutarimo dalies galiojimas dėl įpareigojimo pakeisti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktus, 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktą ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, susiklostytų situacija, kai buvusios padėties iki Nutarimo priėmimo atkūrimas būtų apsunkintas, nes neišnagrinėjus šios administracinės bylos pareiškėjas turėtų sudaryti naujas sutartis. Pareiškėjui palankaus sprendimo atveju naujos sutartys turėtų būti nutraukiamos, o tai sąlygotų naujus teisinius ginčus. Teismas konstatavo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
III.
Dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą (b. l. 87–90), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą, nesilaikė įstatymų reikalavimų bei vienareikšmiškai suformuotos teismų praktikos. Paaiškina, kad Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes subjektams, kurių atžvilgiu priimamas nutarimas, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nutartyje nenurodė konkrečių aplinkybių bei faktų, dėl kurių gali kilti reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teigia, kad teismas neargumentuotai nurodė, kad gali atsirasti sunkumų tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o Elektrėnų savivaldybė jau būtų sudariusi sutartis dėl paslaugų teikimo su kitais ūkio subjektais. Pažymi, kad Konkurencijos tarybos nutarimas jokiu būdu nedraudžia UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“ dalyvauti konkurencingoje procedūroje dėl paslaugų teikimo. Mano, kad sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą ir toliau būtų pažeidžiami Elektrėnų savivaldybės vartotojų interesai, nes Elektrėnų savivaldybė, pavesdama be konkurencingos procedūros teikti minėtiems ūkio subjektams paslaugas, neužtikrino geriausių paslaugų teikimo sąlygų Elektrėnų gyventojams. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų galimų piniginių ir laiko sąnaudų paaiškina, kad tai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo nutarimo priėmimo, tuo atveju, jei skundžiamas nutarimas būtų pripažintas neteisėtu, žala, atsiradusi dėl tokio nutarimo, gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 28 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad įstatymų leidėjas Konkurencijos tarybai pažeidimų prevencijos srityje suteikė teisę nuspręsti įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą.
Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra didelė tikimybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priims pareiškėjui palankų sprendimą dėl Nutarimo panaikinimo, kadangi kitoje byloje, kuri savo pobūdžiu yra analogiška šioje byloje kilusiam ginčui (tai yra ratio decidendi šioje ir minėtoje administracinėje byloje visiškai sutampa), todėl reikalavimas nutraukti esamas sutartis su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“, o tuo pačiu ir reikalavimas ieškoti naujų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjų (kadangi turi būti užtikrinamas nenutraukiamas būtinųjų paslaugų teikimas gyventojams) bei atitinkamai reikalavimas kiekvienam iš gyventojų sudaryti sutartis su naujais tiekėjais, o vėliau buvusios situacijos atkūrimas, jei paaiškės Konkurencijos tarybos klaida, neatitinka protingumo ir sveiko proto kriterijų. Pareiškėjas paaiškina, kad įgyvendinus ginčijamu Nutarimu pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai nustatytus įpareigojimus, pareiškėjas, kuris yra viešojo administravimo subjektas, patirtų dideles tiek laiko, tiek pinigines išlaidas, taigi būtų neprotingai eikvojamos valstybės biudžeto lėšos. Mano, kad įvykdžius Konkurencijos tarybos įpareigojimus nutraukti paslaugų teikimo sutartis su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“, Elektrėnų savivaldybės gyventojams nebebūtų teikiamos būtinosios viešosios paslaugos, gyventojai būtų priversti sudaryti sutartis su naujais paslaugų teikėjais, o vėliau, paaiškėjus, kad Konkurencijos taryba suklydo, priimdama Nutarimą, sutartys su naujaisiais paslaugų teikėjais turėtų būti nutrauktus ir iš naujo sudarytos su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjui palankaus sprendimo atveju naujos sutartys turėti būti nutraukiamos, sąlygotų naujus teisinius ginčus, mano, kad naujieji paslaugų teikėjai, su kurias buvus nutraukiamos sutartys, reikalautų, kad Elektrėnų savivaldybė atlygintų patirtą žalą. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ūkio subjektui buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai už neva padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokių įpareigojimų vykdymas yra stabdytinas iki tol, kol tarp ūkio subjekto ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas administracinėje byloje bus išspręstas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2010 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-89/2010, 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009. Teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeistas ir viešasis interesas. Mano, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – t. y. atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą. Nustatyta, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Sprendimų punktus ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis.
Pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria nutarė tenkinti pareiškėjo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, motyvavo tuo, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą teismas panaikintų skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo prašomoje dalyje ir nebūtų sustabdytas ginčijamos atsakovo Nutarimo dalies galiojimas dėl įpareigojimo pakeisti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktus, 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktą ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, susiklostytų situacija, kai buvusios padėties iki Nutarimo priėmimo atkūrimas būtų apsunkintas, nes neišnagrinėjus šios administracinės bylos pareiškėjas turėtų sudaryti naujas sutartis, o pareiškėjui palankaus sprendimo atveju naujos sutartys turėtų būti nutraukiamos, o tai sąlygotų naujus teisinius ginčus.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.
Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo Nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos atsakovo nutarimo dalies dėl įpareigojimo nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėjas turėtų sudaryti naujas sutartis dėl atitinkamų paslaugų teikimo, kurios, teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, turėtų būti nutraukiamos, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas, ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyti patvarkymai dėl sutarčių nutraukimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-326/2010 ir kt.).
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.