- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-381-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- S. B.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo nuteistajai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu S. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.
Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 8 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 14 d. Pusė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistoji atlikusi 2015 m. gegužės 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. birželio 11 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajai S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso ( toliau BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
2015 m. birželio 11 d. nutarimą nuteistoji apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jos skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu S. B. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
Nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas skundžiama nutartimi netaikydami jai lygtinio paleidimo atsižvelgė tik į jos ankstesnius teistumus ir visiškai neįvertino jos teigiamo elgesio pataisos namuose. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad ji teismui pateikė prašymą ir sutiko būti lygtinai paleista taikant intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei yra faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas tik padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti S. B. šiuo metu atlikusi daugiau ne pusė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, todėl formaliai nuteistajai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, numatytais pagrindais. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į išbūtą bausmės atlikimo laiką, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji pataisos įstaigoje nuo bausmės atlikimo pradžios su pertraukomis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje valytoja – tvarkdare, mokosi Suaugusiųjų mokymo centre, lanko įvairius užsiėmimus, vidaus tvarkos taisykles pažeidė 1 kartą, už ką yra bausta ir turi galiojančią nuobaudą, taip pat yra skatinta vieną kartą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, ji įvertinta 61 balais, socialinius ryšius palaiko su vaikais ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiu vyru.
Šiuo metu pataisos namuose nuteistoji bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Anksčiau ji taip pat buvo du kartus teista už analogiškas nusikalstamas veikas ir nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nuteistoji įvykdė turėdama neišnykusį teistumą. Už ankstesnę nusikalstamą veiką nuteistajai teismas jau buvo taikęs lygtinį paleisimą iš pataisos įstaigos, tačiau ji išvadų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir toliau vykdė veikas, susijusiais su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistosios ateities planai šviesūs, susiję su darbo paieška, tačiau taip pat nurodyta, kad S. B. spręsdama sunkumus gali pasirinkti lengviausią sprendimo būdą ir kartoti klaidas, kriminalinį elgesį ji teisina gyvenimiška būtinybe, jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai yra ankstesni nusikaltimai, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos trūkumas, darbinės patirties stoka ir pasidavimas kitų įtakai. Visų šių aptartų aplinkybių visuma šiuo metu neduoda pagrindo manyti, jog nuteistoji padarė reikiamas išvadas iš savo nusikalstamo elgesio ir kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąją iš pataisos įstaigos jau dabar, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirtis. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Įvertinusi nuteistosios asmenybę, jos elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kriminogeninius veiksnius, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad visos šios išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Skunde nuteistoji taip pat teigia, kad liko neatsižvelgta į tai, kad ji teismui pateikė prašymą ir sutiko būti paleista lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, tačiau tokie jos skundo teiginiai nėra pagrįsti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas šiuo klausimu taip pat pasisakė, nurodė, jog nuteistoji su prašymu taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi teikti ne teismui, o Komisijai, kuri kompetentinga šiais klausimais (BVK 157 straipsnio 3 dalis), o teismas gali nagrinėti tik skundus dėl Komisijos priimtų sprendimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistosios S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.