Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės N. M. ieškinio, pareikšto atsakovams R. R. ir A. R. dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) N. M. naudosis žemės sklypo dalimi „B“, 333 kv.m, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės suteiktinas adresas Kauno m. sav. Kauno m. Balbieriškio g.15;

b) R. R. ir A. R. naudosis sklypo dalimi „A“-329 kv.m, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės suteiktinas adresas Kauno m. sav. Kauno m. Balbieriškio g.15;

c) žemės sklypo dalimi „C“, 73 kv.m, bus naudojamasi bendrai, t.y. N. M. – 37 kv.m, o R. R. su A. R. – 36 kv.m. Remiantis CK 4.119 straipsniu šiai daliai žemės sklypo yra nustatomas kelio servitutas, suteikiantis tik važiuoti transporto priemonėmis be teisės stovėti ar parkuoti transporto priemonę. Kadangi žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ plotis yra 3,5 m, todėl negalima naudotis juo plačių gabaritų mašinomis.

2) priteisti iš atsakovės R. R. neturtinę žalą – 5000 Lt.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą šalinti ieškinio trūkumus: 1) patikslinti reikalavimus, nurodant konkretų nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą: atidalijimą iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymą; 2) patikslinti reikalavimą dėl bendraturčių teisių į sklypo dalį „C“; 3) patikslinti dalyvaujančius byloje asmenis ir pateikti papildomą ieškinio su priedais nuorašų skaičių; 4) patikslinti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindą; 5) reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo apmokėti žyminiu mokesčiu.

Iš ieškiniuose (pradiniame ir patikslintame) nurodytų aplinkybių ir pateikto ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių plano matyti, kad šalys 2010 m. rugsėjo 27 d. savo parašais yra patvirtinę sutikimą naudotis žemės sklypu pagal jame nustatytą tvarką. Šis planas notarine tvarka nepatvirtintas, pagal jį pateiktas pradinis ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad konfliktas tarp šalių kyla dėl bendro naudojimo sklypo dalies „C“ - 3,5 m pločio ir 16,91 m ilgio pravažiavimo, kuriame atsakovė parkuoja savo automobilį ir užtveria įvažiavimą į ieškovės naudojamą sklypo dalį „B“. Ieškovė teigia, kad ginčui išspręsti yra būtina nustatyti servitutą (uždraudžiant atsakovei šioje dalyje laikyti automobilį), o sklypą padalinti į du atskirus izoliuotus sklypus.

Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė patikslintame ieškinyje tik iš dalies pakeitė savo reikalavimų lingvistinę formuluotę: vietoje reikalavimo „nustatyti naudojimosi tvarką tikslu atidalinti iš bendrosios nuosavybės“ (pradiniame ieškinyje) nurodžiusi „atidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės“ (patikslintame ieškinyje), tačiau patikslinto ieškinio reikalavimai savo turiniu iš esmės nesiskiria nuo pradinių: ieškovė prašo paskirti jai sklypo dalį „B“, atsakovams – „A“, o „C“ dalį palikti bendram naudojimui ir nustatyti jam servitutą, uždraudžiant atsakovei laikyti transporto priemonę. Patikslintame ieškinyje nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir pradiniame.

Pagal ieškovės nurodomas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus, neaišku, kokių tikslų siekia ieškovė, teikdama ieškinį: ar atsidalinti iš bendrosios nuosavybės (suformuojant tris sklypus: ieškovei, atsakovams ir bendram naudojimui, kas iš esmės nesiskiria nuo jau nustatytos naudojimosi tvarkos); ar apginti savo teises bendro naudojimo sklypo dalyje „C“ (pravažiavime), įpareigojant atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis „C“ dalyje esančiu pravažiavimu.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartyje ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti reikalavimus, nurodant konkretų nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą (atidalijimą iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymą) ir patikslinti reikalavimą dėl bendrasavininkių teisių į sklypo dalį „C“. Taip pat ieškovei buvo išaiškinta, kad CK 4.111 straipsnis servitutą apibrėžia kaip teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą arba to daikto savininko teisės naudotis šiuo daiktu apribojimą, todėl servitutas nėra nenustatomas bendro naudojimo daiktui. Ieškovė nepašalino nurodytų trūkumų ir savo reikalavimo dėl bendrasavininkių teisių į sklypo dalį „C“ nepatikslino.

Jei ieškovė siekia atsidalinti taip, kad bendrasavininkiams dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas būtų padalinant į du izoliuotus sklypus, ieškovei nuosavybės teise tenkančią sklypo dalį „B“ suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą, tai ieškovė dėl likusios sklypo dalies (bendros „A“ ir „C“) turėjo pateikti priešingų interesų bendrasavininkiams tenkančių idealiųjų dalių perskaičiavimą ir projektą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (pagal kurį dalis „A“ būtų paskirta naudotis atsakovams, o „C“ – liktų bendro naudojimo). Tačiau šiuo atveju nebūtų išspręstas bendrasavininkių ginčas dėl naudojimosi sklypo dalimi „C“. Kitas būdas, kuriuo ieškovė gali įgyvendinti savo teisę atsidalinti iš bendrosios nuosavybės – pateikti tokį dviejų izoliuotų sklypų atsidalijimo projektą, kuriame neliktų bendro naudojimo žemės sklypo dalies „C“, o ši dalis būtų padalinta bendraturčiams proporcingai pagal jų turimas idealiąsias dalis, nustatant vienam sklypui pravažiavimo servitutą į kitą sklypą. Ir vienu, ir kitu atveju turi būti teikiamas atitinkamai paruoštas žemės sklypo atidalijimo į du sklypus planas, pagal kurį iš dabar esamo nekilnojamojo turto objekto būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

Ieškinio dalykas yra vienas iš pagrindinių ieškinio elementų, pagal kurį kartu su ieškinio faktiniu pagrindu yra apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos. Aiškiai ir nedviprasmiškai suformuoti ieškinio dalyką yra ieškovės pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal pateiktą patikslintą ieškinį pasirengimas bylos nagrinėjimui yra neįmanomas, ieškovės reikalavimai nelogiški, dviprasmiški, neaiškūs ir nesuderinti su faktinėmis ieškinio aplinkybėmis. Pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus negalima suprasti siekiamo teisinio tikslo. Priėmus tokį ieškinį nebūtų galima nustatyti bylos nagrinėjimo teisme ribų, o kitos šalies teisė į teisminę gynybą būtų nepagrįstai ribojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad 2011 m. vasario 25 d. nutarties rezoliucinėje dalies 1 ir 2 punkte nurodyti ieškinio trūkumai akivaizdžiai nepašalinti. Nepateikus naujo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, nurodytų ieškinio trūkumų pašalinti negalima. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį laikyti nepaduotu.

Nutarties nuorašą nusiųsti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, ieškovei grąžinti ieškinį su priedais ir patikslintą ieškinį.