- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-518-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00645-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 5 275 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 38,91 Lt palūkanų ir 685 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad atsakovas A. S. 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu atsakovo ieškinį tenkino iš dalies – iš ieškovo priteisė atsakovui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Sprendimas buvo vykdomas skubiai, iš ieškovo išieškota ir atsakovui išmokėta 5 275 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą panaikino ir atsakovo ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu nustatyta, kad atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš ieškovo, todėl visos pagal 2010 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą išieškotos lėšos yra pripažintinos gautomis be teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
Atsakovas A. S. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad, apeliacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, o šiuo atveju panaikintas sprendimas nebuvo pagrįstas nei atsakovo pateiktais melagingais duomenimis nei suklastotais dokumentais, todėl sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra galimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovas A. S. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri nukreipta vykdyti skubiai, buvo įvykdyta, o teisminis ginčo nagrinėjimas baigėsi tuo, kad ieškinio reikalavimai yra atmesti. Tai sudaro ieškovui pagrindą kreiptis dėl pagal 2010 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą išieškotų lėšų grąžinimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2012 m. sausio 12 d. nutartį, šio klausimo neišsprendė, ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir ieškovas šia teise pasinaudojo. Atsakovas A. S. nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, todėl jo naudai be teisinio pagrindo išieškota suma turi būti grąžinta ieškovui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, iš atsakovo ieškovui priteisė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13948-127/2010 pirmosios instancijos teisme ar/ir apeliacine tvarka, spendimai buvo pagrįsti ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais, todėl sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra galimas. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal panaikintą sprendimą išieškotos lėšos ieškovui priteistinos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog sprendimo įvykdymo atgręžimas šioje byloje nėra galimas iš esmės turėjo reikšti, kad ieškinio patenkinimas nėra galimas, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pasirėmė visiškai kitus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis ir priėmė sprendimą, prieštaraujantį savo paties konstatuotoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Be to, jei teismas vadovavosi nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, jis turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, draudžiančia išreikalauti kaip be pagrindo įgytas sumas, išmokėtas kaip išlaikymas, jei gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad nuo 2012 m. sausio 12 d. išnyko teisinis pagrindas, kuris leido atsakovui gauti lėšas iš ieškovo, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovo jam be pagrindo išmokėtų lėšų grąžinimo. Taikant CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas turi būti atsižvelgiama į atsakovo elgesį. Nepaisant to, kad sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ieškovo buvo apskųstas, atsakovas vos per kelias darbo dienas išsiėmė ir pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, prašyme antstoliui klaidingai nurodė, kad prašoma išieškoti išlaikymo įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju išlaikymas buvo priteistas pilnamečiam asmeniui, kuriam išlaikymo poreikis pagal įstatymą nėra preziumuojamas. Net jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančios teisės normos, tai nesudarytų pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. 2012 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera, t.y. teisėjų kolegija iš esmės pripažino, kad atsakovas pateikė teismui netikrą informaciją apie savo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė apeliacinio proceso forma yra rašytinis procesas, o žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka savo procesiniuose dokumentuose gali teikti teismui motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis), tačiau šie prašymai teismui nėra privalomi. Nagrinėjamoje byloje prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra pareiškęs apeliantas. Šis prašymas nėra motyvuotas, o teisėjų kolegija pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl sumų, išieškotų pagal skubiai vykdytiną vėliau aukštesnės instancijos teismo panaikintą teismo procesinį sprendimą, priteisimo.
Ieškovas reikalavimą nagrinėjamoje byloje pareiškė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad išreikalaujant sumas, išmokėtas pagal vėliau panaikintą teismo procesinį sprendimą, taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Esant specialioms pagal panaikintą teismo sprendimą išmokėtų sumų išieškojimo taisyklėms, t.y. specialiam įstatyme įtvirtintam pažeistų teisių gynimo būdui, nepagrįsto praturtėjimo institutas, kaip subsidiarus civilinių teisių gynybos būdas, negali būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2010). Nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas konstatavus sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimą. Sutikus su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimas būtų apskritai paneigiamas. Atsižvelgdama į tai, kad nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančios teisės normos nagrinėjamam atvejui netaikytinos, kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su šio instituto normų taikymo apribojimais sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 762 straipsnio 3 dalimi, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Nagrinėjamu atveju atsakovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. CPK 762 straipsnio 3 dalies nuostata sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimo nesieja su tuo, pilnamečiam ar nepilnamečiam asmeniui buvo priteistas išlaikymas, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas, nebent būtų nustatytos CPK 762 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokio draudimo netaikymo sąlygos. Sprendimo įvykdymo atgręžimo situacija visais atvejais reiškia tai, kad išlaikymą asmuo gavo neturėdamas teisės į išlaikymą (jo dalį), todėl ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti CPK 762 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ribojimo.
Ieškovo teigimu, iš 2012 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad atsakovas pateikė bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjančiam teismui melagingą informaciją apie savo turtinę padėtį. Kolegija su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-13948-127/2010 medžiagos, civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėję teismai vadovavosi tais pačiais į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau juos skirtingai įvertino. Tokia situacija negali būti prilyginama sąmoningam neteisėtam atsakovo veiksmui – melagingos informacijos pateikimui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad į civilinę bylą Nr. 2-13948-127/2010 būtų pateikti suklastoti dokumentai apie atsakovo turtinę padėtį, taigi CPK 762 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimo išimtys byloje nenustatytos. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo reikalavimas patenkintas nepagrįstai.
Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, ieškovas be kita ko nurodo, kad sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo būtina atsižvelgti į nesąžiningus atsakovo veiksmus pateikiant vykdomąjį raštą vykdymui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo nukreiptas vykdyti skubiai, taigi ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė vykdomąjį raštą vykdymui nedelsiant, nesulaukęs apeliacinio proceso pabaigos, nereiškia neteisėtų atsakovo veiksmų ar nesąžiningumo. Šiuo sprendimu išlaikymas atsakovui priteistas nuo 2010 m. kovo 18 d. (prijungtos civilinės bylos l. 122). Būtent toks išlaikymo įsiskolinimo terminas nurodytas ir atsakovo prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (b.l. 85), todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas šiame prašyme pateikė melagingą informaciją.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010 šioje byloje negali būti vadovaujamasi, kadangi paminėtoje Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas kai išlaikymas buvo priteistas vienkartine pinigų suma, o ne periodine išmoka, taigi bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir dėl šios priežasties nepagrįstai tenkino ieškinį, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 800 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 55, 73).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.