Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str. ir 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2016 m. balandžio 27 d., 20.01 val., Vilniuje, Grigiškės, Šviesos g. 9, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,31 promilių girtumo laipsnis ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kai jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d., nepateikė: automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros lapo.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis 2016 m. balandžio 27 d. grįžo namo, susipyko su žmona, paėmė mašinos raktus iš koridoriaus, nusipirko alkoholio ir išgėrė pusę litro degtinės, sėdo į mašiną ir išvažiavo, vėliau jį sustabdė policija Grigiškėse. Jis teisės vairuoti šiuo metu neturi, kadangi jam anksčiau ji buvo atimta, pasibaigus terminui jis nepersilaikė. Automobilį žmona buvo pasiskolinusi iš T. V., ji turėjo dokumentus, todėl jis nepateikė dokumentų, nes jų neturėjo. Žmona iš T. V. pasiskolino automobilį savo reikmėms, nes reikėjo šunį į gydyklą nuvežti. Jie neturi savo automobilio. Jis paėmė raktelius, žmonai nežinant, ji net nepastebėjo ir išvažiavo, žmona jam nedavė raktelių, neleido vairuoti. Jis padarė išvadas, „užsikodavo“, šiuo metu alkoholio nevartoja. Jis uždirba nedaug, todėl prašo jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. V. paaiškino, kad jis automobilį 2016 m. balandžio 26 d. paskolino G. T. vienai dienai, sakė, kad reikia šunį nuvežti pas gydytoją. Jam automobilis reikalingas, nes jis statosi namą. R. teisių neturi, todėl jokios kalbos, kad vairuos R., nebuvo. R. pažįsta nuo mokyklos laikų, kažkokių problemų niekada nebuvo, todėl ir paskolino automobilį G. T..

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. M. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad vairuoja neblaivus asmuo, pareigūnai su juo prasilenkė, apsisuko ir vėliau automobilį sustabdė. Kas pranešė, kad vairuoja neblaivus asmuo, nežino, tiesiog buvo gautas pranešimas, kad vairuoja neblaivus. Automobilio savininkas pasiimti automobilio tuo metu neatvažiavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. T. paaiškino, kad T. jai paskolino automobilį iš vakaro, kad kitą dieną ji galėtų nuvežtų šunį pas gydytoją. Jie neturi savo automobilio. Ji su vyru R. T. susipyko, ji tvarkėsi namuose, nematė, kaip vyras išėjo iš namų bei paėmė mašinos raktelius, iki policijos skambučio ji nieko nežinojo. Ji nedavė leidimo vyrui naudotis automobiliu. Mano, kad automobilio dokumentai buvo mašinoje.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnės 2016 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 27 d., apie 19.30 val. buvo gautas pranešimas, kad nuo Grigiškių važiuoja automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, minėtas automobilis buvo sustabdytas. Bendraujant su automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju R. T., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nustatytas 3,31 promilių girtumas (b. l. 10).

Asmens neblaivumo nustatymo pažyma užfiksuota, kad R. T. 2016 m. balandžio 27 d., 20.01 val. nustatytas 3,31 promilių girtumas (b. l. 12).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2010 m. lapkričio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo nubaustas, be kita ko, pagal ATPK 127 str. 3 d., jam paskirta bauda nesumokėta, todėl nuobauda galiojanti (b. l. 5-9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, tarnybiniame pranešime pateiktus duomenis, alkotesterio parodymus, konstatuoja, kad R. T., anksčiau būdamas baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, be to, jis nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros lapo, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino visiškai, padarius administracinius teisės pažeidimus, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad R. T. veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 130² str. ir ATPK 124¹ str. 8 d.

R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytą girtumo laipsnį – sunkus neblaivumo laipsnis, toks R. T. elgesys – vairavimas neblaiviam, vertintinas kaip itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, į R. T. asmenybę apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, be kita ko, anksčiau baustas ir už vairavimą neblaiviam, turi du vaikus, dirba, turi nemažai skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. T. už pažeidimų, numatytų ATPK 130² str. ir 124¹ str. 8 d., padarymą skirtinos sankcijoje numatytos baudos.

ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas neskirtinas, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad konfiskuoti galima tik daiktus ir pajamas, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Išimtiniai atvejai, kada įmanomas ir trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, numatyti ATPK 26 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos gali būti konfiskuotos, tik nustačius tokias aplinkybes: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nenustačius tokių aplinkybių, negalima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio turto. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. V.. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad automobilį paskolino tik G. T. naudotis, analogiškas aplinkybes parodė ir pati G. T., kad būtent automobilis buvo paskolintas jai. Be to, ji nurodė, kad savo vyrui neleido naudotis automobiliu, nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Tai patvirtino ir pats R. T., kuris nurodė, kad be žmonos ir automobilio savininko T. V. žinios paėmė automobilį. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais parodymais, minėti parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad automobilio savininkas T. V., perleisdamas jam priklausantį automobilį G. T., nežinojo, kad automobiliu naudosis ir R. T., juo labiau, kad automobilis bus naudojamas pažeidimui daryti. Teismas pažymi, kad nėra ir kitų ATPK 26 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kurios leistų skirti papildomą nuobaudą – trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, tretiesiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuotas tik esant ATPK 26 str. 2 d. numatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-489/2016). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. V. perleido automobilį ne pažeidėjui ir nežinojo, kad bus daromas pažeidimas, naudojantis jam priklausančia transporto priemone. Be to, jis jokio leidimo administracinėn atsakomybėn traukiamam R. T. naudotis jam priklausančia transporto priemone nesuteikė, todėl nėra ATPK 26 str. 2 d. nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgus į tai, kad R. T. gauna nedidelį darbo užmokestį, turi nemažai skolinių įsipareigojimų, į jam paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad sumokėti skirtiną baudą iš karto jam būtų gana didelė finansinė našta, todėl yra pagrindas šiuo nutarimu jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 130² str., 124¹ str. 8 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., skirti 1248 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

R. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., skirti 8 (aštuonių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. T. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1248 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., išdėstyti R. T. paskirtos 1248 (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudos mokėjimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 52 (penkiasdešimt du) eurus paskirtos baudos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad pirmoji įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16057419257.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).