Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovui adv. V. Bučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, dirbantis pas A. J. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis galiojančią administracinę nuobaudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 22 d., 23.20 val., R. S., Kėdainių r. sav., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 31,00 kilometre, vairuodamas automobilį HYUNDAI TIBURON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sprogus padangai nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos bei automobilį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltu prisipažino iš dalies, nurodymas, kad eismo įvykį padarė, apgadino automobilį bei kelio atitvarus, tačiau iš įvykio vietos tyčia nepasišalino ir paaiškino, kad 2013-06-22 apie 23.00 val. važiuodamas iš sesers, kuri gyvena Karmėlavoje, sesei priklausančiu automobiliu Hyundai Tiburon padarė avariją, kuri įvyko netoli Kėdainių prie Nevėžio upės. Avarija įvyko sprogus priekinei dešinės pusės padangai, todėl mašina buvo nublokšta į dešinę pusę ir atsitrenkė į apsauginį kelio atitvarą. Susižalojo, iš nosies bėgo kraujas, susitrenkė galvą ir petį. Išlipęs pradėjo stabdyti mašinas, tačiau niekas nesustojo. Kadangi negalėjo paskambinti, nes įvykio metu sulūžo telefonas, nuėjo ieškoti pagalbos. Parėjo į namus (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo papasakojo viską mamai, nuėjo pas dėdę ir jo mašina atvažiavo į įvykio vietą, bet jau automobilio nerado. Jis net negalvojo slėptis ar kad tai bus traktuojama kaip pabėgimas. Kadangi kita transporto priemonė nenukentėjo, žmonės nebuvo sužeisti, išlipęs iš automobilio nematė, kad būtų sugadinti kelio atitvarai, dėl to ir išėjo ieškoti pagalbos. O grįžęs maždaug po pusvalandžio mašinos neberado. Automobilį rado aikštelėje. Jis nesikreipė į policiją, nes pagalvojo, kad be antradienio niekas nedirbs. Be to, jį buvo ištikęs šokas. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Liudytoja E. S. parodė, kad R. S. yra jos sūnus, birželio 22 ar 23 dieną sūnus grįžo namo, jam iš nosies bėgo kraujas, buvo susidaužęs galvą, pasakė, kad važiuojant sprogo padanga ir padarė avariją. Nuėjo pas dėdę M. P. ir jo automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą, bet mašinos nerado, pagalvojo, kad jau kažkas nutempė į aikštelę, važiavo ieškoti. Aikštelėje prie tvoros pamatė mašiną, sargas pasakė, kad negali įleisti. Sūnus buvo blaivus. Niekam nepranešė, nes buvo apgadintas tik sūnaus automobilis. Nesikreipė į policiją, nes buvo išeiginės.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2013-06-22 buvo iškviestas policijos pareigūnų į kelią Jonava- Kėdainiai, nuvežti automobilį. Įvykio vietoje rado automobilį Hyundai, kuris buvo atsitrenkęs ir įstrigęs į kelio atitvarą. Kelio atitvaras buvo įlenktas, automobilis taip pat buvo apgadintas. Automobilio dešinės pusės ratas buvo išlūžęs, padanga tuščia, jis automobilį nuvežė į aikštelę.

Liudytojas E. G. parodė, kad 2013-06-22 apie 24.00 val. gavo iškvietimą nuvykti į kelią Jonava-Kėdainiai, kur nuvykęs su kolega rado automobilį atsitrenkusį į kelio atitvarą, automobilis ir kelio atitvaras buvo apgadinti. Automobilio vairuotojo nebuvo, automobilis užrakintas, liudytojų, nukentėjusiųjų nenustatyta. Automobilis nuvežtas į aikštelę.

Liudytojas M. P. parodė, kad tiksliai datos nepamena, prieš Jonines, naktį pas jį atėjo jo sesuo ir jos sūnus Robertas. Jis pasakė, kad sprogo padanga, atsitrenkė į kelio atitvarą reikia nuvažiuoti pasiimti automobilio. Nuvažiavo į įvykio vietą, bet automobilio nerado. Automobilį rado aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

R. S. kaltė dėl pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. be jo prisipažinimo įrodyta: liudytojų paaiškinimais ir parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), tarnybine ataskaita (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 6), transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktu (b.l. 7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), fotonuotraukomis (b.l. 9) bei kita rašytine bylos medžiaga.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų, teismas daro išvadą, jog R. S. kaltė įrodyta tik padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. jog jis 2013 m. birželio 22 d., 23.20 val., Kėdainių r. sav., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 31,00 kilometre, vairuodamas automobilį HYUNDAI TIBURON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sprogus padangai nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos bei automobilį apgadino. Pažeidėjo veika pagal ATPK 127 str. 2 d., visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

2013-06-26 R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. R. S. neginčija, jog padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka, jog padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teigdamas, jog nesuvokė, kad darė šį pažeidimą, t. y. iš esmės teigia, kad jo veikoje nebuvo tyčios.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009).

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Nustatyti R. S. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išėjo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

R. S. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog šį įvykį reikia vertinti kaip eismo įvykį, apgadintas buvo tik jo vairuojamas automobilis. Avarija įvyko sprogus priekinei dešinės pusės automobilio padangai, todėl mašina buvo nublokšta į dešinę pusę ir atsitrenkė į apsauginį kelio atitvarą. Įvykio metu nebuvo sužaloti kiti asmenis ar automobiliai, pradžioje išlipęs iš automobilio nematė, kad būtų sugadinti kelio atitvarai, nukentėjusiųjų nebuvo, susižalojo tik jis pats, iš nosies bėgo kraujas, susitrenkė galvą ir petį. Išlipęs stabdė mašinas, tačiau niekas nesustojo, nes buvo naktis. Paskambinti neturėjo galimybės, nes įvykio metu sulūžo telefonas, todėl išėjo ieškoti pagalbos. R. S. neneigė vairavęs transporto priemonę, neneigė, kad iš tiesų nurodytoje vietoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis, tačiau nurodė, kad nesuprato, jog apgadino kelio atitvarą ir padarė turtinę žalą. Apklausti liudytojai patvirtino, kad automobilio dešinės pusės ratas buvo apgadintas, padanga tuščia, kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadintos nebuvo, sužalotų asmenų nebuvo, apgadinta buvo tik jo vairuojama transporto priemonė ir kelio atitvaras. Šiuos argumentus teismas pripažįsta pagrįstais, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia pasišalino. Taip pat nėra pagrindo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jog įvykis įvyko sprogus automobilio padangai, jog išlipęs iš automobilio nematė, kad būtų sugadinti kelio atitvarai, jog neturėjo galimybės paskambinti ar kitaip prisišaukti pagalbos. Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad R. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. S. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išėjo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, kurio metu nebuvo apgadintos kitos transporto priemonės, nenukentėjo kiti asmenys, neturėdamas ryšio priemonės ir negalėdamas apie eismo įvykį pranešti policijai, teismas daro išvadą, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pažeidėjas turi galiojančią administracinę nuobaudą už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tačiau šiuo atveju tai sudaro jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dirba. Išdėstyto pagrindu pažeidėjui skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta mažesnė nei vidutinio dydžio nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S., pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti vieno šimto dvidešimt (120) litų bauda.

Dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. R. S. atžvilgiu byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.