- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-25
- Bylos Nr.
- N-444-3383-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas, Stasys Gudynas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 4 d. surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 5.40 val., Savanorių prospekte, Kaune, vairavo automobilį būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 68 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gegužės 27 d. nutarimu R. S. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatytą veiką. Teismas nurodė, jog pastarojo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens testo alkoholiui protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, policijos įskaitos duomenimis apie asmens padarytus pažeidimus. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 25 parų administracinį areštą - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus bei į tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, jog asmuo turi tris galiojančias administracines nuobaudas, kas rodo sistemingą KET nesilaikymą.
II.
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarimu, R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir vietoj arešto skirti kitos rūšies nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirtą nuobaudą laiko nepagrįsta, nes teismas tik formaliai vertino pažeidimo sunkumą, jo sveikatos būklę, šeimyninę padėtį. Teigia, jog teismas nutarime pažymėjo, jog jis turi galiojančias nuobaudas, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nurodęs, kad skirtus viešus darbus yra atlikęs, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Pažymi, jog jis yra registruotas darbo biržoje, todėl tai, kad nedirba negali būti jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, be to, turi dvi mažametes dukras, kurioms teikia išlaikymą, faktinė žmona, su kuria augina dukrą, laukiasi, dėl ko ji dažnai turi lankytis pas gydytojus, o jam atliekant areštą nebus kam rūpintis mažamete dukra. Taip pat nurodo, jog jis yra ligonis ir buvimas uždaroje patalpoje jam sunkiai pakeliamas. Reiškia nuomonę, jog jam skirtos nuobaudos griežtumą lėmė ir tai, kad yra romų tautybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog apeliantui teisė vairuoti atimta 2003 m. gegužės 22 d., tačiau nuo to laiko asmuo už KET pažeidimus baustas jau 15 kartų. Pažymi, jog R. S. nedirba, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog jis išlaiko šeimą, neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
R. S. administracinio teisės pažeidimo neneigia, o tik siekia nuobaudos rūšies pakeitimo.
ATPK 129 straipsnio sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <...> užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta ir tinkamai individualizuota griežtesnė alternatyvi nuobauda, todėl ji nekeičiama. Pažymėtina, jog vairavimas išgėrus, kai asmuo neturi teisės vairuoti, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab, kai šiuo atveju vairuota mieste, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo per laikotarpį, kai jam atimta teisė vairuoti, net 15 kartų baustas už KET pažeidimų (tame tarpe ir už ypatingai šiurkščių – vairavimą neblaiviam ir be teisės vairuoti, neblaivaus sukeltą avariją) padarymą, nagrinėjamas pažeidimas yra šeštas per paskutinius metus padarytas KET pažeidimas, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta sunkinančia atsakomybę aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, asmuo ne kartą teistas bei administracine tvarka baustas už kitų rūšių administracinių teisės pažeidimų padarymą (pvz. neteisėtą narkotinių priemonių įgijimą ir laikymą). Visa tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų privalomo elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, todėl nuobaudų prevencinis ir auklėjimasis poveikis, kuris, turint omeny apelianto jauną amžių (1980 m. gimimo), ypatingai aktualus, šiuo atveju gali būti pasiekiamas tik griežtesnėmis nuobaudomis.
Apeliantas teigia, jog teismas nekreipė dėmesio į tai, jog jam skirtus viešus darbus yra atlikęs, tačiau iš pateiktos į bylą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pažymos matyti, jog tik kelios skirtos baudos buvo pakeistos viešaisiais darbais, be to, viešieji darbai atlikti tik 2008 m. balandžio 25 d., o pagal ATPK 36 straipsnį asmuo laikomas nebaustu, jeigu per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. R. S. turi daugybę neįvykdytų nuobaudų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino spręsdamas dėl pažeidėjo asmenybės.
Apeliaciniame skunde R. S. nurodo, jog augina mažametes dukras, jas išlaiko, dabartinė draugė laukiasi, dėl ko dažnai lankosi pas gydytojus, todėl jam atliekant areštą nebus kam rūpintis dukra. Visų pirma pasakytina, jog tokios aplinkybės, beje dar ir neparemtos tinkamais įrodymais, šiuo atveju nesudaro pagrindo nuobaudai keisti, antra, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kitos bylos medžiagos matyti, jog asmuo nedirba, už anksčiau padarytus KET pažeidimus skirtos baudos nesumokėtos, todėl paskirtos nuobaudos – administracinio arešto - keitimas į baudą, kuri yra gana didelė, ir dėl šios priežasties netikslingas.
Dėl apelianto teiginio, jog jis negalintis atlikti arešto dėl savo sveikatos būklės, pasakytina, kad pagal ATPK 29 straipsnio 2 dalį administracinis areštas negali būti skiriamas tik nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Į šias asmenų kategorijas R. S. nepatenka, todėl arešto skyrimas jam galimas. Be to, apeliantas reiškia nuomonę, jog jam skirta tokia griežta nuobauda dėl to, jog jis čigonų tautybės, tačiau toks teiginys teisėjų kolegijos vertinamas kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida. Atsižvelgiant į išanalizuotas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes matyti, jog asmeniui skirtas sankcijos vidurkis, nors būtų visiškai pateisinamas ir maksimalus administracinio arešto dydis.
Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismo paskirta nuobauda proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl teisinga ir nekeistina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.