- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- A5.-1798-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01467-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui G. K. (toliau – institucijos atstovas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G. būdamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė), vadovu padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi pažeidžiant nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, leido įmonėje nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietei, N. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., negavus leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatas. Taip pat D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi N. F. įmonėje dirbo negavus Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti.
Šiais veiksmais D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. G. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, paaiškino, jog yra maža įmonė, šeimyninis verslas. Kolegė, draugė pasiūlė žmogų, kuris galėtų padėti. Tas žmogus puikiai kalbėjo lietuviškai, todėl nesigilino, jog N. F. reikalingos pažymos. Sodroje užregistravo, mokesčius mokėjo, sutartis yra. Ją paėmė padirbėti, po to pasirodė, kad ji neatitinka jų lūkesčių ir su ja atsisveikino. Nesigilino, kad N. F. yra iš trečios šalies, jai reikalingas leidimas dirbti. Turi paskolą būstui, augina du mažamečius vaikus. Sąžiningai klydo. Darbo inspekcija pasakė, kad yra pažeidimas, jog turėjo kreiptis į Migracijos departamentą, pasiteirauti, kas reikia įforminti. N. F. dokumentus pateikė buhalterei, viskas tiko. Pasitikėjo, dokumentų netikrino. Prašo teismą pagal galimybes skirti įspėjimą.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas G. K. nurodė, kad nusižengimas padaromas tiek tyčia, tiek neatsargumu, turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės. Tai turi spręsti teismas. Prašo pripažinti kaltu ir skirti minimalią baudą.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VDI Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 31 d. gavo Migracijos departamento prie LR VRM Vilniaus skyriaus raštą, kuriuo prašoma įvertinti ar (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. dirbusi trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietė, N. F., gim. (duomenys neskelbtini), įmonėje dirbo legaliai. Rašte taip pat nurodoma, kad N. F. turi leidimą laikinai gyventi (toliau - LLG), išduotą tarpininkaujant bei darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Tyrimo metu iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbo sutarties nustatyta, kad N. F. įmonėje dirbo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. Konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) įdarbinusi minėtą asmenį su LLG kuris buvo išduotas tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė imperatyviais minėto straipsnio nuostatas. Tyrimo metu iš pateiktų darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad N. F. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). UTPĮ 62 straipsnio 2 dalis, numato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus UTPĮ 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informavo, kad (duomenys neskelbtini) dėl N. F. leidimo dirbti nesikreipė. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. paskelbtame įsakyme Nr. V-322, (duomenys neskelbtini) profesija nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, kitų duomenų, kad N. F. būtų atleista nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnio nuostatas nenustatyta, todėl konstatuotina, kad prieš pradedant dirbti įmonė privalėjo gauti užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012;). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad tokiais veiksmais (neveikimu) padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas (b. l. 3).
Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietė, N. F., gim. (duomenys neskelbtini), turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 gegužės 19 d. Leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. darbo pagrindu. Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus SODROS duomenų bazę, nustatyta, kad N. F. laikotarpyje 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kitos įmonės būtų pateikusios tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi ir/ar nacionalinės vizos, nenustatyta (b. l. 4).
Iš tarpininkavimo rašto dėl nacionalinės vizos leidimo laikinai gyventi matyti, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini)pilietei N. F., gim. (duomenys neskelbtini). Leidimą prašo išduoti nuo 2019 m. gegužės 20 d iki 2021 m. gegužės (b. l. 5).
Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojos, N. F., valstybinio socialinio draudimo pradžia nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (b. l. 8).
Iš darbo sutarties matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir N. F. (b. l. 9). Iš įmonės pateiktų 2019 metų rugsėjo - spalio mėnesių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad N. F. darbą pradėjo 2019 m. gegužės 5 d. Iš pateiktų įmonės kasos išlaidų orderių matyti, kad N. F. buvo mokamas atlyginimas (b. l. 11-16).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. į (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas paskirtas D. G. (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai (įdirbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo aktualios redakcijos 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo aktualios redakcijos 57 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet užsienietis turi pareigą įsigyti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2-2 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pagristai įrodyta, jog D. G. būdamas (duomenys neskelbtini), vadovu padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi pažeidžiant nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, leido įmonėje nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. spalio 17 d. dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietei, N. F., negavus leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2-2 dalies nuostatas. Taip pat D. G. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi N. F. įmonėje dirbo negavus Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti. Byloje nustatyta, kad raštą dėl leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) pilietei N. F. pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 5), tokiu pagrindu jai buvo išduotas LLG NR. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. (b. l. 4). Tačiau iš darbo sutarties matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta, tarp (duomenys neskelbtini) ir N. F. (b. l. 9). Dėl šių aplinkybių pripažįstama, kad D. G. nesilaikė UPTĮ 62 straipsnio 2-2 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, todėl tai laikytina nelegaliu darbu. Taip pat nėra nustatyta, kad D. G. būtų kreipęsis į užimtumo tarnybą, o tuo labiau būtų gavęs jos leidimą suteikiantį (duomenys neskelbtini) pilietei dirbi (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių laikytina, kad D. G. nesilaikė teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip administracinis teisės pažeidimas numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos.
UŽ administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. G. nėra baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, taigi D. G. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė paskirti įspėjimą, tačiau teismas mano, kad šios nuobaudos skyrimas taptų nebeproporcinga ir per švelni, vien tik simbolinės, pareiškėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors ir padarytas administracinis nusižengimas, visgi, D. G. nurodė, kad N. F. puikiai kalbėjo lietuviškai, todėl dokumentų netikrino, nesigilino, kad ji yra iš trečiosios šalies ir jai reikalingas leidimas dirbti. Teismas taip pat pripažįsta svarbia aplinkybe, kad D. G. augina du mažamečius vaikus, turi paskolą būstui. Dėl šių priežasčių laikytina, kad nors ir esant formaliam tvarkos pažeidimui, straipsnio sankcijoje numatytas net minimalus baudos dydis yra gan didelis ir konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Todėl jos dydis mažintinas pusiau, t. y. paskiriant D. G. 500 EUR dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.