Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-686-1039/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
1-686-1039/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49389-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Suchankienė
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
T. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-686-1039/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49389-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam S. B.,nukentėjusiajam T. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

2005-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas;2005-03-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2005-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo;2009-01-09 Didžiojoje Britanijoje 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu;2013-07-25 Švedijos karalystėje už vagystę 2 mėn. laisvės atėmimo; už smurtinį asmens užpuolimą 1 mėn. laisvės atėmimas; už turto sugadinimą 1 mėn. laisvės atėmimo;2014-05-30 Suomijos respublikoje už vagystę, bausmė 1 m. 2 mėn. atidedant bausmės vykdymą, nustatytas bandomasis, priežiūros laikotarpis iki 2015-12-31;2014-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 10 MGL bauda, bauda sumokėta;2014-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 60 parų areštu, bausmė atlikta;2015-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., bauda 527,24 Eur, bauda sumokėta;2016-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. bauda 20 MGL (753,2 Eur), bauda sumokėta 2017-02-27,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2016-10-09, apie 20.30 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu sudavė T. L. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio momens srityje, nosies kaulo lūžiu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis S. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku 2016-10-09 20.30 val. bute (duomenys neskelbtini) ilsėjosi su sužadėtine J. P.. Virš jų esančiame bute dažnai girtaujama, triukšmaujama. J. P. nuėjo į tą butą paprašyti, kad netriukšmautų. Jis išgirdo šūkavimą ir labai greitai nuėjo apginti sužadėtinės. Bute pamatė chaosą, triukšmą, gal penkis vaikinus ir sudavė nukentėjusiajam T. L. kumščiu į veidą ir iš karto su sužadėtine išėjo. Su nukentėjusiuoju buvo susitikę, jo atsiprašė. Jis prašė 500 eurų, sakė, kad tiek neturi, siūlė 100 eurų, bet nukentėjusysis atsisakė paimti. Dėl šio įvykio labai pergyvena. Tuo metu pasirodė, kad 500 eurų per daug, sužalojimų nesimatė, tačiau su nukentėjusiojo 500 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, kaip nors sumokės. Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino ir teismui pateikė prie bylos tai patvirtinantį kvitą.

Be kaltinamojo parodymų, S. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:

Nukentėjusysis T. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-09 apie 16 val. jis kartu su savo draugu D. atėjo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo dar kitas pažįstamas T.. Visi sėdėjo, gėrė alų, bendravo ir guršnojo alų, klausė muzikos iš nešiojamo kompiuterio, bet tikrai ne garsiai. Apie 20.30 val, jis išsikvietė taksi, išėjo iš kambario į kolidorių. Staiga pamatė kaip tiesiai į jo draugo kambarį įsiveržė moteris, kuri pradėjo šaukti, kad jie trukdo, neįmanoma gyventi. Moteris nuo stalo stvėrė pilną butelį degtinės ir atsisukusi metė į jį, bet nepataikė. Jis pajuto smūgį į galvą (pakaušį kairės pusės). Atsisukęs pamatė prieš save stovintį stambų vyrą, kuris nesakydamas nė žodžio kumščiu trenkė jam tiesiai į nosį. Šį vyrą jis matė pirmą kartą. Jam pradėjo iš karto bėgti kraujas. puolė bėgti per kambarį į balkoną. Paskui jį į balkoną išbėgo T., kuris ir paskambino 112 telefonu. Pakalbėjus abu atėjo į kambarį, bet moters su vyru jau nebuvo. Atvažiavę medikai iš karto jį nuvežė į ligoninę, kur buvo nustatytas nosies lūžis. Suteikus medicininę pagalbą iš ligoninės išleido. Į šeimos gydytoją po to nesikreipė, nes jam pasakė, kad jei nekliūdys, tai praeis. 2016-10-11 į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris ir prašė susitikti pabendrauti. Susitikus atėjo vyras, kuris jam sudavė, o moteris buvo automobilyje. Jam siūlė 100 Eur, sakė, kad 500 Eur nemokės. T. L. nesutiko. Dėl šio įvykio jis patyrė moralinę ir fizinę žalą, kurią įvertino 500 Eur dėl sulaužytos nosies (b.l. 14)

Nukentėjusysis T. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Dėl padaryto sužalojimo gydytojai pasakė, kad gali dėti tvarsčius ant nosies, bet jeigu to nedarys, nelies, sugis per dvi savaites. Šiuo metu yra iškrypusi nosies pertvara, nors anksčiau, atliekant medicininę patikrą, to nebuvo. Jis dirba kariuomenėje, dėl to būna labai rimta medicininė patikra ir esant kreivai nosies pertvarai gali būti pažemintos pareigos, negalės siekti karjeros. Jis kalbėjo su gydytoju, išsiaiškino, kad siekiant išlyginti nosies pertvarą, atliekama plastinė operacija. Jis mano, kad tokia operacija kainuoja ne 500 Eur, o daugiau. Jeigu prireiks, darys plastinę operaciją. T. L. patikslino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 500 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos.

Liudytojas P. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bute, kuriame nuomoja kambarį. Kituose kambariuose gyvena D. D. ir S. D.. 2016-10-09 apie 20.40 val. liudytojas buvo minėtame bute, virtuvėje, kur dirbo kompiuteriu. Kitame kambaryje buvo D. D. ir dar trys vaikinai, tarp kurių buvo nukentėjusysis T. L.. P. P. asmeniškai šių vaikinų nepažįsta, jie buvo atėję pas D. D.. Vaikinai buvo buto kambaryje, kur bendravo tarpusavyje. Jokio didelio triukšmo minėti vaikinai nekėlė. Tuo metu į butą, nepaskambinus į duris, įbėgo moteris, kur sėdėjo D. D. ir jo draugai, ji pradėjo šaukti bei reikšti pretenzijas, kad dėl bute keliamo triukšmo ji negali išsimiegoti. Iš pirmo žvilgsnio moteris pasirodė neblaivi. Maždaug po kelių minučių liudytojas išgirdo, kai atsidarė durys ir užėjo dar vienas asmuo. Liudytojas nematė konflikto, kadangi nenorėjo veltis dėl nemalonumų. Kad D. D. draugui T. L. buvo trenkta sužinojo tik vėliau, moteriai ir vyrui išėjus iš buto. Po kurio laiko į jų gyvenamą butą atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kuriuos iškvietė nukentėjusysis T. L., kuris buvo išvežtas į ligoninę. Kiek teko bendrauti su bute buvusiais asmenimis, niekas negalėjo pasakyti, kas buvo tie asmenys, kurie užėjo į butą. Kitą dieną teko bendrauti su buto savininku, pas kurį nuomoja butą. Savininkas paaiškino, kad taip pat nežino kas galėjo būti moteris ir vyras įbėgę į butą. S. D. incidento metu minėtame bute nebuvo (b. l. 35).

Liudytojas D. D. parodė, kad 2016-10-09 apie 20.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, būnant su draugais P. P., T. F., T. L., į butą nepaskambinusi į duris įbėgo moteris, kuri pradėjo šaukti, neva jie triukšmauja bei paėmusi nuo stalo butelį jį sudaužė. Jie bandė moterį raminti bei išsiaiškinti. Moteris pasirodė neblaivi, kalbėjo nerišliai, taikiai pasikalbėti nesutiko. Po kelių minučių bute pasirodė vyras, apie kelis kartus trenkė T. L. į veido sritį, T. L. nukrito, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kitas bute buvęs T. nusitempė T. L. į balkoną. Jis tuo tarpu bandė nuraminti konfliktą bei paprašė vyro nusiraminti ir paaiškinti, kas įvyko, pasiūlė išsiaiškinti geruoju. Vyras nieko nesakęs trenkė ir jam į veido sritį, jis nukrito. Dėl jam suduoto smūgio jokių pretenzijų niekam neturi. T. L. ir T. F. pasakė, kad iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Minėta moteris ir vyras, išgirdę, kad iškviesta policija, pasišalino iš buto. (b. l. 37).

Liudytoja J. P. parodė, kad 2016-10-09 apie 21 val. būnant bute, kur gyvena su sužadėtiniu S. B., virš jų esančiame bute išgirdo triukšmą, garsiai grojančią muziką, šūkavimus. Ji nuėjo į butą, kuriame buvo triukšmaujama. Buto duris atidarė vienas jame esančių jaunuolių. Ji užėjo į butą. Jaunuoliai atrodė neblaivūs, ant stalo svetainėje buvo daug butelių. J. P. pasakė, kad jie jai trukdo ilsėtis ir ji negali ramiai miegoti. Jaunuoliai piktinosi, kad ji atėjo į butą ir nesiliovė toliau triukšmauti. Maždaug po kelių akimirkų į butą užėjo S. B., kuris, pamatęs, kad ji yra užgauliojama ir stumdoma, trenkė vienam iš ant jos šaukusių vaikinų delnu vieną kartą į veido sritį. Po ko ji su S. B. išėjo iš minėto buto. Vaikinų kompanija yra nuolat triukšmaujanti bei rengianti vakarėlius, tačiau dėl triukšmo į policiją jie iki šiol nesikreipė. Po įvykio kitą dieną jai parašė nukentėjusiojo draugas, kad S. B. jo draugui sulaužė nosį bei paaiškino, kad jei jie nori, kad pareiškimas nebūtų rašomas, jiems geriau susitikti. Po to buvo susisiekta su nukentėjusiuoju bei susitarta susitikti prie degalinės, esančios Molėtų pl. 2016-10-11 apie 17 val. jie susitiko su nukentėjusiuoju, kuris pareikalavo 500 eurų už jo sveikatos sutrikdymą, tuomet sakė, jog pareiškimo nerašys. Tokią sumą duoti atsisakė, kadangi ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nesimatė. Tada jis pareikalavo jam duoti nors 300 eurų, jie jam pinigų nedavė, po ko nukentėjusysis pasakė, kad parašys pareiškimą. (b. l. 39).

Šalies argumentai

T. L. pareiškime nurodė, kad 2016-10-09 apie 8.40 val., jis su kolegomis buvo susirinkę D. D. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Į butą užėjusi mergina pradėjo šaukti dėl keliamo triukšmo, pradėjo mėtyti butelius. Jis tuo metu ruošėsi išeiti, jo laukė taksi. Jis stovėjo koridoriuje, kai užėjo merginos vardu J. vaikinas, kuris jam trenkė į nosį, pradėjo bėgti kraujas, ir jis išėjo į bute esantį balkoną. Su juo kartu išbėgo T. F., kuris iškvietė policijos pareigūnus, kurie vyro, sudavusio T. L., neberado (b. l. 1).

Policijos registruojamų įvykio registro pranešime nurodyta, kad 2016-10-09 20.54 val. užregistruotas pranešimas, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos laiptinėje pasitiko neblaivus T. L., kuris paaiškino, kad būnant pas D. D., gyvenantį minėtu adresu, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo paleidęs muziką, buto durys buvo neužrakintos. Įbėgusi kaimynė pradėjo garsiai rėkauti, jog neįmanoma gyventi šiame name dėl jų keliamo triukšmo, iš paskos įbėgo moters vyras, kuris trenkė su kumščiu T. L. į nosį. Prasidėjo konfliktas, iki pareigūnų atvykimo moteris su vyru pasišalino, įvykį matė P. P.. 2016-10-09 apie 21.39 val. į RUV ligoninę dėl nosies lūžimo ir galvos sumušimo pristatytas T. L. (b. l. 6).

Apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Romas Raudys apžiūrėjo T. L. medicininį dokumentą: VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2016/0108308 ir konstatavo, kad T. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairio momens srityje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2016-10-09, ir dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamasis S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutiko. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo T. L. parodymai, liudytojų P. P., D. D., J. P. parodymai, T. L. pareiškime, policijos registruojamų įvykių registro pranešime, apžiūros protokole specialisto konstatuoti duomenys.

Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad: S. B. 2016-10-09 apie 20.30 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu sudavė T. L. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio momens srityje, nosies kaulo lūžiu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.. Kaltinamajam S. B. inkriminuotas nukentėjusiajam T. L. suduotas vienas smūgis, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, nesant prokuroro prašymo, nekeičia faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, ir tokiu būdu nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nes kaltinimo formulavimas yra prokuroro teisė ir pareiga. Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo S. B. atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam T. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. S. B. inkriminuotame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, nusikalstamos veikos, kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kvalifikaciją lėmė būtent nosies kaulų lūžis, todėl S. B. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į S. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė vieną apysunkį nusikaltimą), į kaltės formą ir rūšį (padaryta veika tiesiogine nekonkretizuota tyčia), į tai, kad padaryta baigta nusikalstama veika, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: S. B. praeityje teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas (b. l. 55-61), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 71, 72, 73), Sodros išrašo duomenimis dirba (b. l. 54), taip pat į kitas teisiškai reikšmingas skiriant bausmę aplinkybes, į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius gauti iš kaltinamojo patirtos žalos atlyginimą, kas leidžia teismui spręsti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, paskiriant mažesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmės dydį, bausmės vykdymą atidedant.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad S. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl S. B. nusikalstama veika padarytos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis S. B. teismo posėdžio metu su civilinio ieškinio dydžiu sutiko.

Teismas dėl neturtinės žalos priteisimo sprendžia, kad T. L. dėl kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais sulaužytos nosies nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai, nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, emocinį sukrėtimą, buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą. Jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekoje išliko kreiva nosies pertvara, dėl ko ateityje gali kilti problemų medicininei komisijai vertinant jo sveikatos būklę dėl jo dirbamo darbo pobūdžio.

T. L. pareikštas 500 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai ir atsižvelgiant į nustatytas šioje byloje aplinkybes bei teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose iš S. B. priteistina 500 Eur T. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš S. B. dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam T. L., kuris buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,64 Eur. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, kadangi S. B. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 8p., S. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti visiškai nukentėjusiojo T. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo S. B. 500 (penkis šimtus) Eur nukentėjusiojo T. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Miglė Suchankienė