Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-606/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
AN2-114-606/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00277-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutartį nepakeistą.
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-606/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00277-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarimu L. V. nubausta 60 Eur bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2019 m. gegužės 15 d. 12.34 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo sankryžoje, t. y. vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, kai nėra stovėjimą leidžiančių, stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų. Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.8 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi L. V. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis pakeista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažinta L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 27 d. nutarimu L. V. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda – sumažinta iki 30 Eur dydžio baudos.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta atnaujinti L. V. administracinio nusižengimo bylą.

Šalies argumentai

5. Atskiruoju skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko 2020 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti jos administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir priimti naują sprendimą – atnaujinti jos administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atskirąjį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. motyvuoja tuo, kad ji tik po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė neskundžiamą nutartį, iš oficialiai gautų VĮ Registrų centro duomenų, kuriuose konkrečiai nurodomas daikto unikalus numeris, jo paskirtis ir sudedamosios dalys bei valdytojas (savininkas), sužinojo, kad kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė – turi du unikalius daikto numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės ruožo nuo 0,00 iki 0,434 km – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvės ruožo nuo 0,54400 km iki 1,86953 km, ruožo ilgis 1,32553 km – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šiai aplinkybei, administracinio nusižengimo byloje paaiškėjo naujų aplinkybių, t. y. paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ruože nuo 0,54400 km iki 1,86953 km, ruožo ilgis – 1,32553 km, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtos dvi nuovažos (įvažiavimai), į kurias įvažiuojama būtent iš pagrindinio kelio krypties keitimo vietoje, t. y ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur ir stovėjo jos automobilis, nes kito įvažiavimo į šias teritorijas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste, nėra. Viena nuovaža įrengta 1405,56 kv. m, nes šiame gatvės ruože įrengtas pėsčiųjų (dviračių) takas ir antra nuovaža įrengta 161 kv. m į automobilių stovėjimo, poilsio aikštelę. Be to, šios nuovažos įrengtos dar ir tam, kad būtų galima patekti į visuomeninės ir komercinės paskirties objektų teritorijas, kurios prasideda nuo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl išvažiavimas iš pagrindinio kelio (gatvės) ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į nuovažą (įvažiavimą) negali būti laikomas sankryža.

6.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. teigimu, tiek nagrinėjant jos administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek Klaipėdos apygardos teisme, tiek nagrinėjant jos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nebuvo tiriamos šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, tyrimai buvo atlikti neišsamiai, pažeidžiant procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, dėl to buvo padarytos neteisingos išvados, turėjusios esminės reikšmės neteisingų nutarimo ir nutarčių bei sprendimo priėmimui, todėl jos administracinio nusižengimo byla turėtų būti atnaujinta.

6.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. tvirtinimu, nagrinėjant jos administracinio nusižengimo bylą, nebuvo aiškintasi, kokia iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) mieste struktūra ir jos paskirtis. Atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai.

6.3. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. atkreipia dėmesį į tai, kad ji trumpam sustodama (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė ir kitų Kelių eismo taisyklėse numatytų draudimų sustoti ir stovėti, kadangi toje vietoje nėra kelio ženklų ir geltonos ištisinės bei geltonos brūkšninės linijų, draudžiančių tai padaryti. Jos automobilis stovėjo nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimų, kadangi iki pėsčiųjų perėjų tiek iš priekio, tiek iš galo buvo likę žymiai daugiau nei po 5 metrus. Taip pat nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 150.7 punkto reikalavimų, kadangi toje vietoje, kur stovėjo jos automobilis nėra ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, o iki siauros brūkšninės linijos atstumas buvo likęs ne mažiau kaip 4 metrai. Taip pat sustodama ir stovėdama nepažeidė ir Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto.

6.4. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad L. V. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

8. Atskirasis skundas atmestinas.

9. ANK 657 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

10. Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. prašo atnaujinti jos administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindu, kai paaiškėja kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas. Šiuo konkrečiu atveju L. V., remdamasi iš VĮ Registrų centro gautais duomenimis, teigia, kad išvažiavimas iš pagrindinio kelio (gatvės) ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į nuovažą (įvažiavimą), negali būti laikomas sankryža.

11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad yra pagrindas atnaujinti L. V. administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl to, jog, L. V. įsitikinimu, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad išvažiavimas iš pagrindinio kelio (gatvės) ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į nuovažą (įvažiavimą), negali būti laikomas sankryža, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas.

12. Pažymėtina, kad skundu apylinkės teismui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarimo ir apeliaciniu skundu apygardos teismui dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties, L. V. taip pat įrodinėjo, kad ji vairuotą automobilį pastatė ne sankryžoje.

13. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad L. V. buvo prieinami VĮ Registrų centro duomenys ir jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šie duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Tačiau akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas L. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje išsamiai ir nuosekliai aptarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkte įtvirtintą išaiškinimą, kas laikytina sankryža, ir, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus ir ištirtus objektyvius duomenis, padarė išvadą, kad vieta, kurioje L. V. padarė pažeidimą, yra sankryža bei konstatavo, jog L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos L. V. bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu L. V. iš esmės nesutinka su jos administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, kuris buvo atliktas apylinkės ir apygardos teismų, ir tai nėra pagrindas atnaujinti jos administracinio nusižengimo bylą. Akcentuotina, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys.

15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė