- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- II-111-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15005-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundo pareiškėjo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato atstovui A.Direikai,
institucijos, priėmusiai nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos įgaliotam asmeniui R.Gutmanienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. A.11-17334/14 (1.1.47-T1),
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. A.11-17334/14(1.1.47-T1) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą Š. R. pagal požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties.
2014 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau tekste - Vilniaus miesto 5 PK) skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-12-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-17334/14(1.1.47-T1), kuriuo Š. R. buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla.
Šalies argumentai
Skunde Vilniaus miesto 5 PK nurodo, kad Š. R. Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnio numatyto pažeidimo padarymu buvo kaltinamas todėl, kad jis 2014 m. rugsėjo 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, iš chuliganiškų paskatų, du kartus išjungė elektros tiekimą į 28 butą, nes, pagal jį, jam trukdė pastarajame bute vykdomi remonto darbai. Tokiais veiksmais, nesilaikydamas įstatymu nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, kaimynės L. B., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 2 d., 3 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. Administracinė komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė ir neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, nors Š. R. kaltė buvo pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Komisija nutarime teigia, kad trūksta įrodymų dėl Š. R. kaltės, nėra faktų, įrodančių, kad elektros tiekimą skydinėje išjungė būtent Š. R.. Su tokia išvada sutikti negalima, nes Administracinė komisija neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visumą įrodymų, kurie buvo surinkti šioje byloje, į liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad dėl minėto įvykio buvo kviečiama ne tik policija, bet ir greitoji medicinos pagalba. Byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nustatydama teisiškai reikšmingas aplinkybes komisija turėjo įvertinti surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. To padaryta nebuvo. Todėl byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neobjektyviai ir neišsamiai. Tokiomis aplinkybėmis vystosi nebaudžiamumo principas, pažeidžiama valstybės pozicija dėl asmenų savavaldžiavimo, chuliganizmo, smurtavimo pažeidimų prevencijos. Prašo panaikinti komisijos priimtą nutarimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui.
Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto 5 PK miesto 5 PK įgaliotas atstovas A.Direika palaikė skundą ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad būtent Š. R. išjungė elektros tiekimą į 28 butą ir taip savavaldžiavo. Komisija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė į L. B. bei asmens, atlikusio jos bute remontą, aiškinimus, kitus bylos įrodymus.
Institucijos, priėmusios nutarimą, įgaliota atstovė R.Gutmanienė paaiškino, kad nesutinka su skundu. Asmens kaltė turi būti įrodyta faktais, o ne prielaidomis. Paties elektros išjungimo fakto niekas nematė. Trūkstant Š. R. kaltės įrodymų byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.
Atsiliepimas
Asmuo, kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, Š. R. rašytiniame atsiliepime į skundą (gautas el.paštu) nurodė, kad policijos įstaigos skundas, kaip šališkas ir nepagrįstas, turi būti atmestas, o Vilniaus savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-12-11 nutarimas turi būti paliktas galioti. Nurodo, kad bylos nagrinėjime jis nedalyvaus. Teigia, kad nutarime neteisingai nurodyta jo gyvenamoji vieta, realiai jis gyvena Andoroje, bet ne (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo siekiama apsunkinti jam teises į gynybą. Konfliktas su kaimyne L. B. kilo dėl jos bute atliekamų remonto darbų, naudojant statybos įrangą, viršijant leistiną triukšmo normą. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, šios aplinkybės neįvertino. Neapsikentęs triukšmo jis skambino į 28 buto duris, kurias atrakino S. S., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Po kiek laiko triukšmas vėl prasidėjo, jis vėl skambino į minėto buto duris, kurias atidarė L. B.. Pastaroji grasino jam susidorojimu, iškvietė policijos pareigūnus. Elektros L. B. bute jis neišjunginėjo, L. B., kaip ir jos statybininkas S. S., yra suinteresuoti apkaltinti jį. Jam inkriminuojamos veikos jis neatliko, todėl pagrindo policijai surašyti protokolą ir jį apkaltinti nebuvo. Vilniaus miesto 5 PK skunde dėstomi argumentai neatitinka tikrovės. Teisės normos įpareigoja pareigūną būti nešališku ir vertinti aplinkybių visumą, o ne tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.
Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaimynas Š. R. ne tik du kartus atjungė jos bute elektrą, tačiau ir pavartojo jos atžvilgiu smurtą. Vykdė bute remontą, kuomet jai paskambino remontą atliekantis kaimynas Sergejus ir pranešė, kad bute buvo atjungta elektra, o kai jis išėjo į koridorių, prie elektros skydinės pamatė kaimyną iš 32 buto, t.y. Š. R.. Pastarasis aiškino Sergejui, kad remontas trukdo jam ilsėtis ir jis galės dirbti pirmadienį, kai jo nebus namuose. Atvyko iš darbo į savo butą. Namo bendrijos pirmininko klausė, ar gali atlikti bute nedidelį remontą, perstatyti elektros rozetes į kitą vietą, gavo teigiamą atsakymą. Todėl Sergejus tęsė remonto darbus. Pro akutę buto duryse matė, kaip kaimynas Š. R. leidžiasi žemyn ir išjungia elektrą. Atidarė duris ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Jis gi klausinėjo, ar turi leidimą remontui. Ji norėjo įjungti elektrą, tuomet kaimynas trenkė jai delnu du kartus į pakaušį. Iškvietė policijos pareigūnus, vėliau - greitąją pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad byloje atliktas tyrimas neatitinka LR ATPK 257 straipsnio nuostatų.
Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t.y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis Nr. N17- 101/2007). Veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Š. R. 2014-09-05 namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai, iš chuliganiškų paskatų, du kartus išjungė elektros tiekimą į 28 butą, nes jam trukdė tame bute vykdomų remonto darbų garsai ramiai ilsėtis, tuo savo veiksmais jis vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 2 ir 3 d. d., padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. (b.l.13).
Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai.
Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad Š. R. neigia elektros tiekimo išjungimą 28 butui, aiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas be pagrindo. Tuo tarpu L. B. nurodo, kad jis ne tik išjungė elektros tiekimą, tačiau ir smurtavo jos atžvilgiu ir kad pirmą kartą elektros tiekimą jis išjungė, kai bute buvo remontą darantis asmuo S. (S.). Pastarasis rašytiniame paaiškinime policijai nurodo aplinkybes, kuriomis bute 28 dingo elektra, kur jis matė kaimyną iš 32 buto (Š. R.), apie ką pastarasis jam kalbėjo (b.l.19).
Pažymėtina, kad šis įvykis buvo tiriamas policijoje ir 2014-09-23 buvo priimtas procesinis sprendimas, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Š. R. veiksmų. Š. R. atžvilgiu buvo pradėta administracinių bylų teisena pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. (b.l.14).
Administracinė komisija, nagrinėdama bylą ir priimdama 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą šioje byloje, neišklausė L. B., S. S., nevertino nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Š. R. veiksmų, neištyrė kitų įrodymų (L. B. aiškinosi su bendrijos primininku, ar galima atlikti remontą, skambino dėl Š. R. veiksmų bendruoju pagalbos telefonu, buvo kviečiama greitoji pagalba). Komisija apsiribojo Š. R. apklausa 2014-12-11 posėdyje bei O. N. (L. B. sutuoktinis, kurio nebuvo įvykio metu) dalyvavimu pirmame bylos nagrinėjimo posėdyje 2014-11-27, kuris buvo atidėtas (b.l. 32-33).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Administracinė komisija administracinio teisės pažeidimo bylą Š. R. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, visapusiškai neištyrusi ir neįvertinusi visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdama ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, kas suteikia pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Tačiau bylą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai naujam nagrinėjimui yra procesinių kliūčių.
Vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą, teismas privalo įvertinti, ar skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant LR ATPK 35 str. įtvirtintų terminų.
LR ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos įgaliotam asmeniui R.Gutmanienė teismą informavo, kad skaičiuodama nuobaudos paskyrimo terminą ji rėmėsi LR ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (b.l. 78).
Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena Š. R. atžvilgiu buvo pradėta po to, kai 2014-09-23 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas Aleksandras Direika priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl nuobaudos skyrimo terminai šioje byloje skaičiuojami ne pagal LR ATPK 35 str. 1 d., o pagal LR ATPK 35 str. 2 d. nuostatas. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas yra du mėnesiai nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos.
2014-09-23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galėjo būti skundžiamas per 7 dienas nuo jo gavimo dienos. Šis nutarimas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas L. B. (b.l. 77). A.Direika nurodė, kad nutarimas L. B. buvo išsiųstas neregistruotu paštu, todėl jo tikslios įteikimo dienos nustatyti nėra galimybės. L. B. paaiškino, kad ji neprisimenanti, kad būtų gavusi šį nutarimą. Laikytina, kad nutarimas įsiteisėjo po 7 dienų nuo jo priėmimo ir išsiuntimo L. B. dienos, t.y. 2014-10-01 d.
LR ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Remiantis formuojama teisine praktika, administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalima ir byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, asmens kaltumo ar atsakomybės klausimas. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1698-07).
Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimas turėjo būti priimtas iki 2014-12-01 d. Arba nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas pagal LR ATPK 35 str. 3 d. nuostatas, ko padaryta nebuvo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką motyvuotas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams (žr. LVAT nutartis bylose N575-3283/2009, N444-2088/2010 ir kt.) , todėl teismas nebeturi galimybės spręsti nuobaudos skyrimo termino pratęsimo klausimo ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui.
Administracinė teisena Š. R. atžvilgiu nutrauktina remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr.A.11-17334/14(1.1.47-T1) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Š. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.