- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- eI-701-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03584-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Volfas Engelman“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
- Kategorijos
- 34.2Alkoholio kontrolė
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ patikslintą skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB „Volfas Engelman“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. ATK2-93/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – Nutarimas).
Pareiškėja nurodo, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo konstatuota tik pozityviosios teisės reikalavimų neatitiktis.
Atkreipia dėmesį, kad Nutarime nagrinėtą alkoholio reklamą ir alų „1410 m.“ pareiškėja vartotojų rinkai jau buvo pateikusi nuo 2010 m., tačiau Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamas tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais subjektų veiklos priežiūrą net 7 metus nepastebėjo, o jeigu nustatė tokias alaus reklamos (išorinę, pateikiamą kitose visuomenės informavimo priemonėse bei ant alaus pakuotės) rūšis, nekėlė klausimo dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nei išorinės lauko reklamos su šiuo alumi „1410 – istorija nepamiršta“, nei komunikacinio projekto „1410 – istorija nepamiršta“ viešinimo visuomenės informavimo priemonėse, nei alaus skardinių „1410“ su J. M. paveikslo “Žalgirio mūšis“ reprodukcija“ atžvilgiu.
Pažymi, kad atsakovas Nutarime nemotyvavo savo sprendimo, o tik formaliai nurodė, kad susiklosčiusi alkoholio reklamos sklaidos situacija nepanaikina jo atžvilgiu atsakomybės ir nėra praleistas senaties terminas. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai sudarė prielaidas piktnaudžiauti jam suteikta diskrecijos teise dėl sprendimų priėmimo reikiamu laiku ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nes senaties terminas akivaizdžiai praleistas.
Mano, kad atsakovo teiginiai dėl reklamos sąsajų su vartotojų psichinės būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu visiškai nesutampa su „vidutinio vartotojo“ hipotetine samprata, nes, atsakovo manymu, vartotojas yra neatsakingas, neturintis išsilavinimo, nemąstantis ir lengvai įtikinamas asmuo, kuris tiki viskuo, kas pateikta reklamoje, ir siekia pajusti tuos pojūčius, kuriuos nurodo atsakovas.
Nurodo, kad alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ pavadinime simbolinė data ir kiti užrašai ginčijamoje alkoholio reklamoje buvo skirti ypatingoms valstybės datoms paminėti, turintys tik simbolinę, abstrakčią reikšmę, sudarantys galimybes vartotojams pagerbti istorinius įvykius.
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijoms pavesta vykdyti išorinės alkoholio reklamos priežiūrą. Įmonės vardu į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas savivaldybių administracijas buvo kreiptasi dėl išorinės lauko reklamos leidimų.
Į atsakovą elektroniniu būdu kreipėsi Ukmergės, Ignalinos, Jurbarko savivaldybių administracijų atstovai su prašymu pateikti nuomonę dėl būsimos lauko alkoholio reklamos įvertinimo, tačiau minėtų savivaldybių administracijų įgaliotieji asmenys nesivadovavo atsakovo siūlymu susilaikyti nuo tokios reklamos pateikimo ir išdavė teisės aktų nustatyta tvarka leidimus įrengti išorinę reklamą.
Atsakovo veiksmai prieštarauja VAĮ įtvirtintam gero viešojo administravimo principui, t. y. kompetentingos valstybės bei savivaldybių institucijos negali viena kitai prieštarauti ir neatsakingai teigti, kad išduotas leidimas išorinei reklamai atitinka visus teisės aktų reikalavimus, bet nepanaikina alkoholio reklamos pažeidimų, kurie nustatomi išduotame leidimu alkoholio išorinės reklamos turinyje.
Šiuo atveju atsakovas, kaip kontroliuojanti įstaiga ir vykdanti koordinuojančias funkcijas visų Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytų valstybės ir savivaldybės įstaigų atžvilgiu, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė į Lietuvos savivaldybių administracijas, informuodama, kad išduoti leidimai išorinei alkoholio reklamai galimai yra neteisėti, nes šios reklamos turinys galimai pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, kitaip tariant, neužkirto kelio tolesnei išorinės reklamos skleidimo kampanijai informuodama apie tai leidimus išdavusias institucijas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjos įžvelgiami teisėtų lūkesčių principo ir diskrecijos teisės realizavimo reikalavimų pažeidimai yra subjektyvus teisinių aplinkybių vertinimas ir gynybinės taktikos dalis. Pareiškėjos pateikti dokumentai, susiję su anksčiau skleista alkoholio reklama, kurioje buvo vartojamas šūkis „1410 – istorija nepamiršta“, negali būti vertinami kaip įrodymai, nes skiriasi 2010 m. skleistos alkoholio reklamos turinys nuo šioje byloje nagrinėjamos reklamos turinio, t. y. šiose reklamose vartojami kiti šūkiai, kiti vizualiniai sprendimai ir kt. Be to, net jei 2010 m. ir skleistos ir šioje byloje nagrinėjamos reklamos šūkiai ir vizualiniai sprendimai sutaptų, tai neturėtų reikšmės pažeidimų kvalifikavimui ar jų sudėčiai, nes Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant trunkamam pažeidimui, baudos gali būti skiriamos per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, įvertinus tai, kad draudžiamo turinio reklamos skleidimas yra trunkamojo pobūdžio pažeidimas, senaties terminas net ir tokiu atveju nebūtų praleistas.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad reklamos turinio aiškinimas neatitinka „vidutinio vartotojo“ termino suvokimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2194/2012, kurioje teismas konstatavo, kad „konkrečios alkoholio reklamos ir jos keliamų asociacijų vertinimas teismo turi būti atliktas „vidutinio vartotojo“ akimis. Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką.“
Reklamoje pateiktų frazių („Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“) ir vaizdinių elementų (skardinės alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinės alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 11 punkto reikalavimams, nes šių frazių ir vaizdinių elementų visuma vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę, kad reklamuojamo alaus vartojimas suvienija, suburia žmones, visuomenės narius, kad vartodami reklamuojamą alkoholinį gėrimą žmonės (visuomenės nariai) tampa vieningi, veikia bendrai, glaudžiai, sėkmingai įgyvendindami bendrus tikslus (pasiekdami pergales).
Reklamoje pateiktos frazės („Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“) ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 11 punkto reikalavimams. Ši frazė ir vaizdinys verčia vidutinį vartotoją manyti, kad šio alaus ir apskritai alkoholio vartojimas atgaivina prisiminimus, skatina protinius gebėjimus, intelektą, gerina atmintį.
Ant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje parduodamų alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduotas dailininko J. M. (J. M.) paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcijos fragmentas (2 kartus) bei pateikti užrašai „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“ (2 kartus), „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“. J. M. – Lenkijos dailininkas, tapęs paveikslus istorinėmis temomis, jo paveikslas „Žalgirio mūšis“ 1999 m. balandžio 14–rugsėjo 10 d. buvo eksponuojamas Lietuvos dailės muziejuje organizuotoje parodoje „Žalgirio mūšis“. Taigi, ant alaus skardinių teikiama tekstinė, vaizdinė, grafinė ar kito pobūdžio informacija yra viena iš reklamos priemonių, nes yra neabejotinai susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, ja taip pat skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, šiuo atveju – konkretų alkoholinį gėrimą. Be to, ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinės esančioje minėtoje vaizdinėje ir tekstinėje informacijoje taip pat naudojamas meno įžymybės – dailininko J. M. – asmuo, vardas, jo nutapyto paveikslo reprodukcijos fragmentas, taip pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai.
Pareiškėjos argumentas, kad Departamentas nesiėmė aktyvių veiksmų išaiškinant pažeidimą, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad pareiškėja buvo informuota apie daromą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, tačiau toliau tęsė veiklą, sąmoningai pažeisdama šio įstatymo nuostatas.
Nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatyme aiškiai įtvirtinta Departamento kompetencija kontroliuoti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymąsi, o aplinkybė, kad tam tikrų savivaldybių administracijos leido įrengti Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiamo turinio reklamą, pažeidimų sudėties nepanaikina, be to, šių savivaldybių veiksmai nėra nagrinėjamo ginčo objektas.
Atkreipia dėmesį, kad reklama buvo skleidžiama pasitelkiant ne tik išorinės reklamos priemones, bet buvo skleidžiama ir internete, todėl šiuo atveju tik Departamentas yra įgaliotas taikyti atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 800 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dėl alkoholio reklamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi surašant Nutarimą) 2 straipsnio 10 dalį, alkoholio reklama – tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.
LVAT, nagrinėdamas su draudžiamos alkoholio reklamos skleidimu susijusias bylas, laikosi pozicijos, kad visų pirma būtina vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktu sąvokos „alkoholio reklama“ apibūdinimu, iš kurio matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad tam tikros informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą, ar ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Taigi, alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Bet koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, kartu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-483-143/2016 ir kt.).
Nutarime nustatyta, kad pareiškėjos užsakymu, interesais ir naudai nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų lauko skyduose, 2017 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Jonavos, Utenos, Kėdainių, Tauragės, Ukmergės, Visagino, Kretingos, Šilutės, Radviliškio, Rokiškio, Biržų, Elektrėnų, Jurbarko, Lentvario, Kaišiadorių, Molėtų, Ignalinos, Širvintų miestų gatvėse įrengtose vitrinose, stenduose, sienose, kolonose pateikta pareiškėjos gaminamo ir Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamo alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ reklama: pavaizduota skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis, užrašyta – „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“, „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos užsakymu, interesais ir naudai nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. interneto svetainėje www.delfi.lt buvo 1 888 000 kartų parodyta minėta reklama, nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 4 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt buvo 1 630 000 kartų parodyta reklama.
Departamentas Nutarime konstatavo, kad reklamoje pateiktų frazių („Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“) ir vaizdinių elementų (skardinės alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinės alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 11 punkto reikalavimams, nes šių frazių ir vaizdinių elementų visuma vidutiniam vartotojui formuoja nuomonę, kad reklamuojamo alaus vartojimas suvienija, suburia žmones, visuomenės narius, kad vartodami reklamuojamą alkoholinį gėrimą žmonės (visuomenės nariai) tampa vieningi, veikia bendrai, glaudžiai, sėkmingai įgyvendindami bendrus tikslus (pasiekdami pergales) t. y. sukelia pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, kurį LVAT įvardija kaip reikalingą požymį apibūdinti alkoholio reklamai.
Visuotinai yra žinoma apie neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes, tačiau šioje reklamoje formuojamas priešingas įspūdis, kurio negalima pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl ši reklama pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.
Taip pat konstatavo, kad reklamoje pateiktos frazės („Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės?“) ir vaizdinio (skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis) visuma prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktų reikalavimams, nes ši frazė ir vaizdinys verčia vidutinį vartotoją manyti, kad šio alaus ir apskritai alkoholio vartojimas atgaivina prisiminimus, gerina atmintį, nors visuotinai yra žinoma apie alkoholio vartojimo daromą žalą žmonių sveikatai, intelektui, gebėjimui mąstyti ir pan., todėl tai laikytina neteisinga ir (ar) klaidinančia informacija apie alkoholinius gėrimus.
Ant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje parduodamų alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduotas dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmentas (2 kartus) bei pateikti užrašai „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“ (2 kartus), „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“. Šioje reklamoje panaudota meno įžymybės dailininko J. M. vardas, jo nutapyto paveikslo reprodukcijos fragmentas, todėl pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo draudžiama reklama, kurioje dalyvauja meno įžymybės.
Dėl termino nuobaudai skirti
Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos, savivaldybių vykdomosios institucijos, policija, sveikatos priežiūros įstaigos. Jų kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai (Alkoholio kontrolės įstatymo 31 straipsnis). Viena iš Departamento funkcijų yra kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi Alkoholio kontrolės įstatymų (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 70¹ straipsnio 2 dalies 7 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus).
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą (35 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (35 straipsnio 2 dalis).
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja padarė trunkamą pažeidimą. Kai pažeidimas yra trunkamas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), senaties terminas dėl veiksmų, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi, jei, kaip pareiškėja teigia, 2010 m. skleistos ir šioje byloje nagrinėjamos reklamos šūkiai ir vizualiniai sprendiniai sutaptų su šioje byloje nagrinėjimais, tai neturėtų reikšmės nustatytiems pažeidimams konstatuoti.
Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, patikrinimų tikslą, rūšis, pavedimų skyrimo, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarką, trukmę, dokumentų patikrinimo ir veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką nustato Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25, o 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-402 pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Taigi, kaip jau buvo minėta, bendrasis terminas nuobaudai skirti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo yra 2 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos. Nagrinėjamu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 11 punktų pažeidimas nustatytas 2017 m. rugpjūčio 17 d. protokolu Nr. ATK2-085, o nuobauda paskirta ginčijamu Nutarimu 2017 m. rugsėjo 21 d., vadinasi, ir 2 mėnesių terminas nuobaudai skirti nuo pažeidimo nustatymo dienos nėra praleistas.
Pareiškėjos argumentai, kad Departamentas, kuris vykdo išorinės alkoholio reklamos priežiūrą ir yra kontroliuojanti institucija, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė į savivaldybių administracijas, kad išduoti leidimai išorinei alkoholio reklamai galimai yra neteisėti, nes reklamos turinys galimai pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, atmestini, nes nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus dėl alkoholio reklamos turinio, o ne savivaldybių išduotų leidimų įrengti alkoholio išorinę reklamą teisėtumas.
Dėl pažeidimo sudėties
Nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo konstatuoti dėl šių frazių ir vaizdinių elementų: „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinis elementas – skardinės alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinės alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis, „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinis elementas – skardinės alaus „1410 tamsusis elis“, „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis, taip pat ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduoto dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmentas bei pateiktas užrašas „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“.
Byloje nėra ginčo, kad minėtą alų gamina ir parduota AB „Volfas Engelman“.
Kaip minėta, iš Alkoholio kontrolės įstatymu apibrėžtos reklamos sąvokos matyti, kad alkoholio reklama yra bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla ir skatinanti įsigyti ir vartoti alkoholio produktus.
Byloje nurodytos frazės ir vaizdiniai elementai laikytini informacija, skatinančia įsigyti ir vartoti alų, nes savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, kadangi ši informacija yra susijusi su Lietuvos istorija, o šis pozityvumo jausmas skatina pozityvias asociacijas ir vertinamas kaip alkoholio produktą skatinantis įsigyti faktorius, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu laikytinas šio produkto reklama.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į šių teiginių pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo šių teiginių turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių sąsają su bendru tekstu, taip pat reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr. LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Reklama turėtų būti vertinama vidutinio vartotojo požiūriu, todėl turi būti analizuojama, kokias asociacijas ji jam sukeltų (žr. LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011).
Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje – joje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731); taip pat ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. A556-997/2008).
Dėl frazių „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“ ir vaizdinių elementų – skardinės alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinės alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis – Departamentas konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8, 11 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu (8 punktas), pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 punktas).
Nagrinėjamu atveju reklamoje, kuri pareiškėjos užsakymu, interesais ir naudai buvo paskelbta tiek interneto svetainėse, tiek tam tikrų miestų gatvėse įrengtose vitrinose, stenduose, sienose, kolonose, pavaizduotos dvi skardinės alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“, esančios pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis, su frazėmis vaizdinio apačioje: „1410 m. buvom kaip vienas kumštis. Nepamirškim datos, nepamirškim ir vienybės.“ Taigi, ši reklama visuomenei buvo pasiekiama ir matoma.
Žalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. ir buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje, jis laikomas svarbiausia pergale visu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu (https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalgirio_m%C5%AB%C5%A1is).
„Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=vienyb%C4%97&lns=-1&les=-1) žodis „vienybė“ turi keletą reikšmių: vienovė, santaika, bendras veikimas, susitelkimas, nepertraukiamas ryšys, neatskiriamumas, glaudumas, bendrumas, artumas, vienodumas ir t. t.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpiu Žalgirio mūšis buvo laikomas svarbiausia pergale, taip pat į tai, kad lingvistiniu požiūriu vienybė suprantama kaip bendrumas, vienodumas ir pan., o besiliečiančios rankos gali simbolizuoti artumą, neatskiriamumą ir pan., tačiau pateiktoje reklamoje frazių ir vaizdinių elementų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad vidutiniam vartotojui formuojama nuomonė, kad reklamuojamo alaus vartojimas suvienija žmones, todėl jie bendrai veikdami gali sėkmingiau pasiekti pergalių gyvenime, t. y. alaus vartojimas tapatinamas su socialine sėkme, nes veikiant kartu (šiuo atveju vartojant reklamuojamą alų) pergalė lengviau pasiekiama.
Teismas sutinka su teiginiu, kad remiantis sėkmingai susiklosčiusiais istoriniais įvykiais yra formuojamas teigiamas alkoholio įvaizdis, skatinantis vartoti būtent alų „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“, tačiau, kaip matyti iš LVAT praktikos, palankaus įvaizdžio formavimas – tai dar nėra tai, kodėl alkoholio reklama turėtų būti draudžiama (LVAT nutartis 2011 m. gegužės 27 d. Nr. A444-2198).
Padidintas seksualinis aktyvumas vartojant minėtą alų Nutarime neanalizuojamas, todėl teismas daro išvadą, kad pažeidimas dėl to, kad alkoholio reklama sieja alkoholio vartojimą su padidintu seksualiniu aktyvumu, nenustatytas.
Teismas nesutinka su Nutarimo argumentais, kad reklama yra klaidinanti, nes reklama su socialine sėkme, kaip minėta, negali būti siejama, o dėl sukeliamo pozityvumo jausmo ji negali būti draudžiama.
Taigi, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 8, 11 punktų reikalavimų pažeidimas, reklamuojant alų „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ skardinėse vaizdinyje pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis su frazėmis „Pinta vienybės“, „1410 m. buvom kaip vienas kumštis“, nenustatytas.
Dėl frazės „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir vaizdinio – skardinė alaus „1410 tamsusis elis“ ir skardinė alaus „1410 šviesusis alus“ pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis Departamentas konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktų reikalavimų pažeidimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, o pagal 11 punktą pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.).
„Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=mir%C5%A1ti&lns=-1&les=-1) žodis „pamiršti“ apibūdinamas kaip išleisti iš atminties, užmiršti, išnykti iš atminties. Taigi, šis žodis siejamas su atminties praradimu. Nagrinėjamoje reklamoje pateikiama priešinga žodžio „užmiršti“ reikšmė – „nepamiršti“.
Teismas nesutinka su Nutarimo argumentais, kad frazė „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ ir kartu vaizdinys su alaus „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ skardinėmis rankose su geležinėmis pirštinėmis gerina psichinę veiklą, padeda išspręsti asmenines problemas, nes vidutiniam vartotojui, kuris laikytinas pakankamai informuotu, protingai pastabiu bei nuovokiu, neleidžia vienareikšmiškai suprasti, kad tik gerdami minėtą alų žmonės išsprendžia asmenines problemas, jiems sugrįžta prarasta atmintis, pagerėja psichinė veikla.
Taigi, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktų reikalavimų pažeidimas, reklamuojant alų „1410 tamsusis elis“ ir „1410 šviesusis alus“ skardinėse vaizdinyje pirštais besiliečiančiose rankose su geležinėmis pirštinėmis su fraze „Nepamiršom datos, nepamirškim ir vienybės“ nenustatytas.
Departamentas Nutarime taip pat konstatavo, kad ant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos rinkoje parduodamų alaus „1410 šviesusis alus“ skardinių pavaizduotas dailininko J. M. paveikslo „Žalgirio mušis“ reprodukcijos fragmentas bei pateikti užrašai „Alus, sukurtas Žalgirio mūšio pergalei atminti“, „Pakuotės dizainui panaudota J. M. paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija“, todėl buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.
J. M. yra Lenkijos dailininkas, kuris nutapė paveikslą „Žalgirio mūšis“. Šis paveikslas 1999 m. balandžio 14–rugsėjo 10 d. buvo eksponuojamas Lietuvos dailės muziejuje tarptautinėje parodoje „Žalgirio mūšis“. Laisvojoje interneto enciklopedijoje „Vikipedija“ nurodyta, kad ši paroda buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje apsilankė apie 50 000 lankytojų (https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDalgirio_m%C5%AB%C5%A1is_(paveikslas)). Taigi, kadangi ant alaus „1410 šviesusis alus“ skardinės nurodyta meno įžymybės (dailininko J. M.) vardo pirmoji raidė ir pavardė, be to, pakuotės dizainui panaudota šio dailininko paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėja, jos užsakymu, interesais ir naudai reklamuodama alų „1410 šviesusis alus“ ir remdamasi meno įžymybės (J. M.) vardu, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.
Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų bauda (34 straipsnio 6 dalis).
Pagal to paties straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nagrinėjamu atveju Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjai paskyrė artimą sankcijos vidurkiui baudą – 5 800 Eur.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsižvelgęs į LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas ne visai tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, kad AB „Volfas Engelman“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punktų reikalavimus, todėl nutarimu skirta ekonominė sankcija mažintina iki minimumo, t. y. iki 2 896 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių) eurų.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. ATK2-93/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ pakeisti ir paskirti 2 896 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių) eurų dydžio baudą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.