- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2-910-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00126-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Biošaka“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsakovei mažajai bendrijai „Biošaka“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mokėjimų prevencijos tarnyba (toliau – Mokėjimų prevencijos tarnyba) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Biošaka“ nemokumo bylą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad atsakovė turi 7 915,69 Eur skolą UAB „Nefra“, kylančią iš 2025 m. kovo 4 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros NEF Nr. 2518, ir 2 610,88 Eur skolą S. S. individualiai įmonei (toliau – IĮ), kylančią iš 2024 m. lapkričio 29 d. paslaugų sutarties Nr. 20241129, 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SS110 bei 2025 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SS113. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, skolų neapmokėjo. Kadangi atsakovė praleido terminus įsipareigojimams įvykdyti, jai taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta 6 proc. dydžio metinių palūkanų norma už termino praleidimą. Dėl to atsakovės skola nuolat didėja.
3. 2025 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023/11/29, įskaitant visus priedus, UAB „Nefra“ perleido reikalavimo teises į atsakovę Mokėjimų prevencijos tarnybai. 2025 m. gegužės 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2025/05/12, įskaitant visus priedus, S. S. IĮ perleido reikalavimo teises į atsakovę tai pačiai Mokėjimų prevencijos tarnybai. Taigi, Mokėjimų prevencijos tarnyba tapo naujuoju atsakovės kreditoriumi. Bendra atsakovės skola – 8 359,27 Eur. Atsakovė patiria finansinių sunkumų ir ilgą laiką nesugeba padengti susidariusių skolų pareiškėjai bei kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
4. Atsakovė MB ,,Biošaka“ atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kad pareiškėja klaidina teismą. Pasak atsakovės, iš jos pateikto mokėjimų sąrašo matyti, kad iki pareiškimo pateikimo dienos ji buvo grąžinusi 6 600 Eur skolos dalį, todėl negrąžintos skolos likutis – 3 936,57 Eur (10 536,57 Eur – 6 600 Eur = 3 936,57 Eur).
5. Atsakovės teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja papildomai reikalauja sumokėti 4 422,70 Eur, kadangi ši suma nėra pagrįsta dokumentais. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių 4 422,70 Eur reikalavimą. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis pareiškėja įgijo 10 536,57 Eur dydžio reikalavimą, tačiau dabar reikalauja 8 359,27 Eur, iš kurių 4 422,70 Eur neva už teisines paslaugas ir palūkanas, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti dokumentai taip pat nepateikti.
6. Atsakovė nurodė nesanti nemoki ir patvirtino, kad pagal pradinių kreditorių reikalavimus susidaręs 2 736,57 Eur skolos likutis bus sumokėtas iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vagonų valymas“, teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo prašymo pateikimo dienos šalys pasiekė kompromisą dėl skolos apmokėjimo dalimis. Dalis skolos jau buvo padengta, o dėl likusios dalies šalys susitarė dėl papildomų atsiskaitymo terminų. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vagonų valymas“ šiuo metu neturi pretenzijų atsakovei, kadangi likusios skolos dalies apmokėjimo terminai dar nėra suėję, todėl atsakovės prievolė nėra pradelsta.
8. UAB „Vagonų valymas“ taip pat nereiškia reikalavimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir šiuo metu neturi pretenzijų dėl skolos apmokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė atsisakyti atsakovei MB „Biošaka“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
10. Valstybės įmonei (toliu – VŲ) Registrų centrui pateikto MB „Biošaka“ 2024 metų balanso duomenimis teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 340 694 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 21 897 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 272 666 Eur. Iš MB „Biošaka“ 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė uždirbo 47 148 Eur pelną. Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. MB „Biošaka“ turėjo 7 darbuotojus (apdraustuosius). Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad MB „Biošaka“ įsipareigojimų suma neviršija jos turimo turto vertės, todėl bendrovė nelaikytina nemokia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.
11. Iš atsakovės teismui pateiktų įrodymų (DOK-7982), teismas nustatė, kad atsakovė moka skolas kreditoriams (2025 m. rugsėjo 1 d. pervesta 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 2 d. – 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 3 d. – 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 6 d. – 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 8d. – 339,57 Eur, iš viso 2 736,57 Eur).
12. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad MB „Biošaka“ vykdo veiklą ir turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovės veikla yra pelninga. Nors atsakovė patiria tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių vėluoja atsiskaitymai su kreditoriais, ji išlieka veiklą vykdančiu ūkio subjektu – turi 7 darbuotojus, vykdo komercinę veiklą ir gauna pajamas. Teismo vertinimu, laikinas prievolių įvykdymo vėlavimas savaime neįrodo atsakovės nemokumo. Šiuo atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo ir prieštarautų bendrovės darbuotojų bei valstybės interesams, nes iš rinkos būtų eliminuotas veiklą vykdantis, darbo vietas kuriantis ūkio subjektas.
13. Pareiškėja, siekdama patenkinti reikalavimus atsakovei, gali pasinaudoti individualiomis skolų išieškojimo priemonėmis – kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tai ypač aktualu įvertinus aplinkybę, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodytu ir prašomu priteisti skolos dydžiu.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad MB „Biošaka“ finansinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, todėl pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir prašymą iškelti MB „Biošaka“ nemokumo bylą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo metu, o iš esmės – jau nuo 2024 metų, patiria finansinių sunkumų. Atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai. 2025 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis, atsakovė turėjo 9 760,75 Eur pradelstą nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), o 2025 m. rugpjūčio 10 d. – 2 586,14 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV).
15.2. Pagal kreditorių žiniaraščio duomenis, 2025 m. liepos 31 d. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 89 488,97 Eur.
15.3. Remiantis 2025 metų balanso duomenimis ir turto nusidėvėjimo žiniaraščiais, nustatyta, kad reali bendrovės turto vertė – 99 994 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 31 039,20 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
15.4. Byloje nustatyta, kad atsakovė kreditoriams vėluoja atsiskaityti 89 488,97 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tikėtina, jog skolos dydis kreditoriams šiuo metu yra dar didesnis. Todėl nekyla abejonių, kad atsakovė neatsiskaito su apeliante, nes neturi pakankamai pelno, iš kurio galėtų tinkamai padengti finansinius įsipareigojimus.
15.5. Atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, kadangi su kreditoriais neatsiskaito ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realius planus, kaip ketina generuoti pakankamai pelno ne tik veiklai palaikyti, bet ir skoloms kreditoriams padengti.
Atsiliepimas
16. Atsakovė MB ,,Biošaka“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismo sprendimo priėmimo ir atskirojo skundo pateikimo metu pareiškėja nebeturėjo neginčijamos reikalavimo teisės į MB „Biošaka“. Iki sprendimo priėmimo dienos MB „Biošaka“ visiškai atsiskaitė su pareiškėja pagal perimtus pirminių kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma sudarė 10 536,57 Eur. Pareiškėja šio atsiskaitymo neginčijo, todėl jos reikalavimas laikytinas patenkintu JANĮ prasme.
16.2. Papildomai pareiškėjos reikalaujamos sumos, susijusios su tariamomis teisinėmis paslaugomis ir palūkanomis, yra nepagrįstos ir dokumentais neįrodytos. Pareiškėja, kaip skolų išieškojimo bendrovė, negali savavališkai didinti reikalaujamos sumos, nenurodydama teisinių ar faktinių pagrindų. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis ji įgijo tik 10 536,57 Eur finansinį reikalavimą, kurį atsakovė įvykdė. Todėl papildomas 4 422,70 Eur reikalavimas yra ginčytinas ir negali būti pagrindas nemokumo (bankroto) bylai iškelti.
16.3. 2025 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės skola VMI buvo 9 760,75 Eur, tačiau sprendimo priėmimo metu skola sumažėjo iki 435,63 Eur. Pareiškėja, remdamasi 2025 m. liepos 31 d. kreditorių žiniaraščiu, nurodė 89 488,97 Eur įsipareigojimus, tačiau nutylėjo, kad tuo pačiu metu MB „Biošaka“ turėjo 88 800,51 Eur debitorinių reikalavimų. Tai rodo, kad bendrovė turi realų turtą ir finansinį pajėgumą vykdyti įsipareigojimus, o pareiškėjos nurodyti duomenys neatspindi tikrosios finansinės padėties.
16.4. Nors pareiškėja neteko reikalavimo teisės pagal pagrindinius finansinius įsipareigojimus, ji vis tiek pateikė atskirąjį skundą, siekdama inicijuoti nemokumo procesą. Kadangi pareiškėja neturi galiojančio, neginčijamo finansinio reikalavimo, jos veiksmai laikytini procesiniu piktnaudžiavimu, prieštaraujančiu teisingumo principams ir JANĮ tikslams, kurie skirti užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, esant objektyviam bendrovės nemokumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei MB „Biošaka“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
23. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs pareiškėjos bei atsakovės argumentus, konstatavo, kad nors MB „Biošaka“ patiria tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių vėluoja atsiskaitymai su kreditoriais, bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas ir turi 7 darbuotojus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, todėl pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo yra nepagrįstas.
25. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad MB „Biošaka“ nėra nemoki. Ji teigia, kad bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, neturi pakankamai turto ar pelno skoloms padengti, todėl jai turi būti iškelta nemokumo (bankroto) byla.
26. Iš teismui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2024 metais bendrovė turėjo turto už 340 694 Eur (iš jų 21 897 Eur – ilgalaikis turtas, 318 797 Eur – trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 272 666 Eur. Palyginimui, 2023 metais bendrovė turėjo turto už 235 279 Eur, o įsipareigojimai sudarė 214 399 Eur.
27. 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė finansinius metus užbaigė turėdama 47 148 Eur pelną, pardavimo pajamos sudarė 463 465 Eur, tuo tarpu 2023 finansinius metus bendrovė užbaigė patyrusi 51 371 Eur nuostolį, pardavimo pajamos tuo laikotarpiu sudarė 136 813 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sugeba generuoti pajamas ir uždirbti pelną, todėl jos finansinė padėtis, lyginant 2023 ir 2024 metų rezultatus, gali būti vertinama kaip pakankama tam, kad atsiskaityti su kreditoriais.
28. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, teismui pateikė 2025 m. liepos 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš jų matyti, kad tuo metu bendrovė turėjo turto už 273 371 Eur (ilgalaikis turtas – 40 117 Eur, trumpalaikis turtas – 233 254 Eur, iš jų 21 541 Eur atsargos, 211 305 Eur per vienus metus gautinos sumos, 408 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos – 190 543 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 14 800 Eur pelną, o pardavimo pajamos siekė 405 920 Eur, tai taip pat rodo jos gebėjimą generuoti pajamas ir vykdyti įsipareigojimus.
29. Iš teismui pateiktų Skolų paskirstymo su kreditoriais ir debitoriais žiniaraščių matyti, kad atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų už 89 488,97 Eur, tuo tarpu debitoriai jai yra skolingi 88 800,51 Eur. Viešai prieinami duomenys rodo, kad atsakovės debitoriai yra veikiančios bendrovės, neturinčios skolų VMĮ ir VSDFV. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė turi realią galimybę iš šių bendrovių išsiieškoti skolas, tai rodo jos pajėgumą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
30. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. bendrovėje dirbo 6 apdraustieji. Bendrovė, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokesčius VMI. 2025 m. spalio 2 d. bendrovė turėjo 3 319,98 Eur pradelstą nepriemoką. Taip pat bendrovė nėra sumokėjusi 7 442,70 Eur įmokų VSDFV biudžetui, tačiau šiuo metu šios sumos mokėjimas yra atidėtas. Tai rodo, kad nors MB „Biošaka“ patiria tam tikrų finansinių sunkumų ir vėluoja su kai kurių įmokų mokėjimu, bendrovė vis dar vykdo veiklą, turi darbuotojų ir moka mokesčius į valstybės biudžetą, o pradelstos sumos yra valdomos arba jų mokėjimas atidėtas. Taigi, bendrovė turi galimybių tęsti veiklą ir spręsti finansinius įsipareigojimus, tai rodo jos mokumą ir veiklos gyvybingumą.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus (DOK-7982), jog reguliariai moka įsiskolinimus kreditoriams: 2025 m. rugsėjo 1 d. – 600 Eur; 2025 m. 2025 m. rugsėjo 2 d. – 600 Eur; 2025 m. 2025 m. rugsėjo 3 d. – 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 6 d. – 600 Eur; 2025 m. rugsėjo 8 d. – 339,57 Eur, iš viso – 2 736,57 Eur. Tai patvirtina atsakovės pastangas vykdyti finansinius įsipareigojimus ir jos mokumą.
32. Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad MB „Biošaka“ nėra nemoki JANĮ prasme. Nustatyta, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi darbuotojų, generuoja pajamas ir pelną, moka mokesčius į valstybės biudžetą bei reguliariai atsiskaito su kreditoriais. Nors atsakovė patiria finansinių sunkumų ir kai kuriais atvejais vėluoja vykdyti įsipareigojimus, turimas turtas ir debitorinės skolos leidžia daryti išvadą, kad bendrovė gali vykdyti savo prievoles ir stabilizuoti finansinę padėtį.
33. Apeliacinio teismo vertinimu, nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui ir kreditorių interesams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.
34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad atsakovė galimai turi skolą pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio pagrindo jai iškelti nemokumo bylą. Pareiškėja gali patenkinti savo reikalavimus individualiomis skolų išieškojimo priemonėmis, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodomu skolos dydžiu.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamos bylos klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
37. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.