- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-540-397-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2007-08-01 apie 17 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 108 km, Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė ir davė 200 litų kyšį, padėdamas dvi po 100 litų nominalo kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių automobilio sėdynių, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniajam patruliui P.B. ir patruliui S. Ž., siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veiklos, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2007-08-01 apie 17 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 108 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 123 km/h greičiu, viršydamas leistiną 80 km/h greitį.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008-07-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes byloje neįrodytas jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykis. Tvirtina, jog nuteistojo nurodytąsias aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys, o taip pat liudytojų J. V. ir T. K. parodymai. Apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas grindžia šiais argumentais: 1) nuteistojo parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E 943361 G-6287, kuriame nurodyta, jog D. V. automobilį vairavo 123 km/h greičiu, ir kad pastarasis sutinka su šiuo patikrinimo rezultatu, ką patvirtino parašu. Be to, protokole D. V. ranka parašė ir pasirašė pasiaiškinimą: „Važiavau nemiegojęs, mažai miegojau“; 2) liudytojai S. Ž. ir P. B. pripažino, kad protokolas buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo vietoje, jų tarnybiniame automobilyje; 3) Kauno raj. PK VP VTS Eismo priežiūros poskyrio 2007-11-09 raštas Nr. 65-S-VP-10-7102 patvirtina, kad 2006-03-06 iš D. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo vietoje buvo paimta bauda; 4) nėra pagrindo nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-03 nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas už nusikalstamus veiksmus pareigūnų P. B. ir S. Ž. atžvilgiu, priėmimo iki nagrinėjamo šioje byloje įvykio dienos praėjusį laiką laikyti tokiu, kad liudytojai S. Ž. ir P. B. būtų galėję pamiršti D. V. ir jo 2005-12-02 neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu. Be to, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie matė vairuotoją, patikrino jo dokumentus bei duomenis apie jį policijos duomenų bazėse; 5) liudytojas T. K. parodė, kad, jam 2007-08-01 atvykus į įvykio vietą, administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo pasirašytas, jis buvo prie D. V., ir pastarasis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Be to, šis liudytojas nurodė, kad vienas iš policijos pareigūnų, pareiškė, jog „V. yra labai „naglas“, todėl su juo susidoros“; 6) iš liudytojos J. V. parodymų seka, kad ji kurį laiką buvo gretimai, kai policijos pareigūnai 2007-08-01 surašinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V., tačiau nepatvirtino, kad D. V. būtų prašęs policijos pareigūnų nerašyti protokolo ar būtų siūlęs jiems už tai pinigus. Be to, ši liudytoja patvirtino, jog D. V. protokolą policijos pareigūnams pasirašė dar iki jo sulaikymo, tai yra iki atvykstant advokatui T. K..
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Nuteistojo gynėjas nurodo, kad turi būti įvertintos šios svarbios byloje nustatytos aplinkybės, taip pat sudarančios pagrindą abejoti nurodytų kaltinimo liudytojų parodymais: 1) liudytojai S. Ž. ir P. B. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo atviri, nutylėjo svarbią aplinkybę, kad netolimoje praeityje jie nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo D. V. veiksmų; 2) kaltinamojo, o taip pat liudytojų J. V. bei T. K. parodymais paneigta svarbi liudytojo S. Ž. parodymų dalis, kurioje pastarasis parodė, kad D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašinėjo po to, kai D. V. jau buvo sulaikytas, po advokato T. K. atvykimo. Anot apelianto, S. Ž. parodymuose nurodytas jo elgesys, kai jis sulaikė D. V. dėl tariamo papirkimo už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, o po to D. V. dar esą pateikinėjo tą protokolą pasirašyti, akivaizdžiai neatitinka Policijos veiklos įstatymo nuostatų. Anot skundo autoriaus, turi būti išspręsti bent jau du svarbūs klausimai: ar policijos patrulis S. Ž., pats būdamas tariamo nusikaltimo (papirkimo) liudytoju ir po to įtariamo papirkimo sulaikęs D. V., iš tiesų neišsaugojo svarbaus rašytinio įrodymo, administracinio teisės pažeidimo protokolo, autentiškumo, tą protokolą toliau pildydamas, o taip pat klausimas, kodėl tas policijos pareigūnas taip elgėsi; 3) policijos pareigūnų veiksmai įforminant nurodytąjį administracinio teisės pažeidimo įvykį, tiriant šią administracinę bylą, kelia abejones šių pareigūnų nešališkumu, jų veiksmų teisėtumu: nors netolimoje praeityje šie pareigūnai buvo nukentėjusieji baudžiamojoje byloje, kurioje D. V. buvo nuteistas už jų atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, tačiau toliau toje administracinėje byloje atlikinėjo D. V. atžvilgiu administracinio proceso veiksmus, pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnas S. Ž. administracinėje byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole darė prierašus po to, kai tas protokolas jau buvo užpildytas ir pasirašytas. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų tas abejones dėl subjektyvaus įrodymų šaltinio - liudytojų S. Ž. ir P. B. parodymų - patikimumo. Nuteistojo gynėjas teigia, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo daromi vaizdo ar garso įrašai, nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinimo liudytojų ir paneigtų kaltinamojo parodymus.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog D. V. kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė ir davė 200 litų kyšį policijos pareigūnams P. B. ir S. Ž., kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau iš bylos medžiagoje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog D. V. policijos pareigūnams ne tik prisipažino viršijęs leistiną greitį ir tokiu būdu padaręs atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir tame protokole raštu pateikė atitinkamus savo paaiškinimus, kuriuos pasirašė, o po to pasirašė ir visą pareigūnų pabaigtą rašyti nurodytąjį protokolą. Visos šios aplinkybės, anot apelianto, prieštarauja kaltinamajame akte išdėstytajai valstybės tarnautojų papirkimo už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą versijai. Iš kitos pusės, tos aplinkybės patvirtina D. V. parodymus, kad, padėdamas automobilyje pinigus, jis siekė ne papirkti policijos pareigūnus, bet norėjo sumokėti jam skirtiną baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje ir taip sutaupyti laiko, pasiekti, kad jo atsakomybės klausimas būtų išspręstas iš karto. Tokiu būdu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, objektyvūs ir neginčijami, pačios kaltinančios šalies surinkti ir pateikti byloje įrodymai paneigia kaltinime suformuluotos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, nes minėtasis administracinių teisės pažeidimų protokolas paneigia nurodytąjį kaltinimo faktinio pagrindo pagrindinį teiginį.
Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra nepagrįsta, be to, nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato privalomuosius išaiškinimus: 1) nepagrįsti apylinkės teismo nuosprendžio motyvai apie tai, kad J. V. parodymai atmestini, nes ji juos davusi tik teismo posėdyje, o liudytojo T. K. parodymai esą nereikšmingi. Apylinkės teismo nuosprendyje pripažįstama, kad liudytoja I. V. buvo byloje apklausta teismo posėdyje, suteikiant kaltinamojo gynybai teisę pasinaudoti baudžiamojo proceso rungtyniškumo teisme principu (BPK 7 str.). Ši liudytoja, būdama kaltinamojo mažamečių vaikų motina, teismo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, buvo pasirašytinai įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo. Liudytojo T. K. parodymai yra svarbūs, nes jie paneigia liudytojo S. Ž. parodymų dalį dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo pasirašymo laiko, o taip pat patvirtina, kad dar nagrinėjamo įvykio metu vienas iš nurodytųjų policijos pareigūnų grasino susidorojimu su D. V.; 2) nuosprendyje, vertinant liudytojų S. Ž. ir P. B. parodymus, visiškai ignoruotas jau minėtas šių liudytojų neatvirumas, jiems ir kaltinimo šaliai nepalankių aplinkybių nutylėjimas. Be to, nuosprendyje visiškai neįvertinti ir neišspręsti kaltinamojo gynybos teismui pateikti argumentai apie minėtųjų policijos pareigūnų veiksmų šališkumą ir neteisėtumą. Prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktiems motyvams, nuteistojo gynėjas teigia, jog nurodytųjų policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo D. V. administracinėje byloje klausimas yra reikšmingas, nes tų administracinę bylą tyrusių pareigūnų veiksmų pasėkoje ir buvo pradėtas šis baudžiamasis procesas, kuriame buvo priimtas nuosprendis; 3) apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo, kad „protokolo surašymo faktas ir kaltinamojo parašas administracinių teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodoma, kad jis su pažeidimu sutinka, nepaneigia fakto, kad pinigai siekiant papirkti policijos pareigūnus, kad jie nerašytų protokolo už administracinį teisės pažeidimą buvo paduoti pradėjus protokolą rašyti, bet ne po jo surašymo“. Šioje dalyje, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tų aplinkybių, jog D. V. parašai administracinio teisės pažeidimo protokole būtent ir patvirtina jo parodymus, kad jis dar policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje sutiko padaręs administracinį teisės pažeidimą ir tai patvirtino savo parašais, o dėl to visiškai nelogiška jam buvo prašyti nerašyti protokolo. Pats administracinio teisės pažeidimo turinys paneigia liudytojo S. Ž. parodymus, nes jame niekur nėra parašyta, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo D. V. būtų atsisakęs patvirtinti greičio matuoklio duomenis, pateikti savo pasiaiškinimą ar pasirašyti protokolo pabaigoje; 4) taip pat neįrodo D. V. kaltės ir apylinkės teismo nuosprendžio argumentai apie tai, kad, remiantis LR Generalinio komisaro 2006-03-15 d. įsakymu Nr. 5-V-I6I, policijos pareigūnai 2008-08-01 negalėjo iš D. V. priimti baudą administracinio teisės pažeidimo vietoje. Šiuo klausimu, anot apelianto, svarbi paties D. V. veiksmų subjektyvinė pusė, o reikalauti iš pastarojo pareigūnams skirto įsakymo žinojimo bei suvokimo būtų neteisinga.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai D. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d..
Apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, o tik prielaidomis, kad neįrodytas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykis, laikytini nepagrįstais, ir todėl atmestini.
Paties nuteistojo paaiškinimas pirmos instancijos teisme, liudytojų P. B., S. Ž. ir J. V. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 943361 (b.l. 75) patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kelyje Kaunas – Klaipėda, Kauno raj., (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, nuteistasis viršijo leistiną 80 km/h važiavimo greitį 43 km/h bei vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Būtent šių padarytų administracinių teisės pažeidimų pagrindu D. V. 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šias paminėtąsias aplinkybes ne tik pripažino nuteistasis, jos neginčijamos ir apeliaciniame skunde.
Nuteistasis, aiškindamas aplinkybes, pripažino ir tai, kad jį sulaikiusiems ir kelių eismo taisyklių pažeidimus užfiksavusiems policijos pareigūnams jis padavė 200 litų. Šį faktą apie pinigų perdavimą policijos pareigūnams patvirtina ne tik patys liudytojais apklausti policijos pareigūnai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 6-9), iš kurio seka, kad tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje prie pavarų svirties buvo surastos dvi 100 litų nominalo kupiūros.
Tadgi tai, kad nuteistasis padarė administracinius teisės pažeidimus ir policijos pareigūnams perdavė 200 litų, patvirtinama pirmos instancijos teismo ištirtais ir virš paminėtais įrodymais. Gi, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nesirėmė nuteistojo aiškinimu, kad 200 litų jis perdavė policijos pareigūnams, taip siekdamas sumokėti numatomą baudą, ir tai padarė po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet vadovavosi liudytojų P.B. ir S. Ž. parodymais.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. B. ir S. Ž. parodė, kad po to, kai buvo užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimai, sulaikytas pažeidėjas – nuteistasis ir pradėtas rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolas, nuteistasis pradėjo prašyti jo nebausti, nerašyti protokolo ir, ištraukęs pinigus, padėjo prie pavarų perjungimo svirties 200 litų. Tokius nuteistojo veiksmus policijos pareigūnai suprato kaip mėginimą papirkti ir paragino D. V. pasiimti pinigus, tačiau pastarasis į pareigūnų pastabas nereagavo, ir, palikęs pinigus, iš tarnybinio automobilio išlipo. Po to pareigūnai nuteistąjį sulaikė ir iškvietė operatyvinę policijos grupę.
Netikėti šiomis policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo. Abiejų liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai apie nuteistojo padarytus veiksmus, prašymą nebausti, pinigų perdavimą, nuteistojo įspėjimą ir raginimą pasiimti pinigus, visiškai sutampa, yra nuoseklūs ir atitinka kitas objektyviai nustatytas aplinkybes – pareigūnams perduotų pinigų – 200 litų suradimą, administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymą.
Nuteistojo aiškinimas, kad jo perduoti pinigai – 200 litų policijos pareigūnams – tai pastarųjų nurodytas galimos nuobaudos dydis ir galimai sumokama bauda už padarytą pažeidimą, paneigtas ne tik liudytojais apklaustų P. B. ir S. Ž. parodymais, bet neatitinka ir objektyvių aplinkybių, tai yra, kad nuteistajam ne tik nebuvo nurodytas galimos nuobaudos dydis, bet tokia nuobauda ir nebuvo paskirta, dėl D. V. nubaudimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (nutarimas), nenustatytas ir skirtinos baudos dydis, kuris, priešingai nuteistojo aiškinimui, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas ne 200 litų, bet nuo 300 iki 500 litų dydžio (Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d.).
Liudytojų P. B. ir S. Ž. parodymų nepaneigia ir liudytojų J. V. bei T. K. parodymai. Nė vienas iš paminėtų asmenų nematė momento, kai nuteistasis policijos pareigūnams perdavė pinigus ir kaip pastarieji įspėjo nuteistąjį dėl papirkimo. Be to, J. V., nurodė, kad prie policijos tarnybinio automobilio matė, kaip policijos pareigūnas rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o jos vyras tuo pat metu paprašė jos iškviesti advokatą. Šie parodymai tik patvirtina įvykių seką, kad nuteistasis dar iki protokolo surašymo buvo perdavęs policijos pareigūnams pinigus ir tik po to, pastariesiems apie nusikalstamą veiką informavus nuteistąjį, iškvietus kitus pareigūnus, prašė sutuoktinės iškviesti advokatą.
Aplinkybė, kuriuo tiksliai metu – ar iki advokato (liudytojo T. K.) atvykimo, ar jau atvykus iškviestai policijos operatyvinei grupei - nuteistasis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pinigus, siekiant papirkti pareigūnus, jog šie nepatrauktų administracinėn atsakomybėn ir nesurašytų protokolo, nuteistasis pareigūnams perdavė iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.
Tad ir apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojų J. V. ir T. K. parodymai nebuvo tinkamai įvertinti ir kad jie patvirtina nuteistojo aiškinimą apie tariamą baudos sumokėjimą, niekuo neparemti ir nepagrįsti.
Tai, kad iki šio įvykio policijos pareigūnai – liudytojai P. B. ir S. Ž. jau buvo nukentėję nuo nuteistojo D. V. (kitoje baudžiamojoje byloje), kas, pasak apelianto, rodo jų šališkumą, tiriant administracinį teisės pažeidimą, bei tuo pačiu patvirtina šių liudytojų parodymų nepatikimumą, nelaikytina aplinkybe, duodančia pagrindą abejoti policijos pareigūnų parodymų objektyvumu. Tai, kad liudytojai P. B. ir S. Ž. anksčiau kitoje byloje buvo nukentėję nuo nuteistojo, nešalina jų pareigos, išplaukiančios iš tarnybinių pareigų atlikimo – tinkamai užfiksuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą bei nustatyti jį padariusį asmenį (pažeidėją), o jeigu pažeidėjas padarė ir kitą teisės pažeidimą, užfiksuoti ir šios nusikalstamos veikos aplinkybes.
Tad pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. V. tiesiogiai pasiūlė ir davė 200 litų kyšį policijos pareigūnams, siekdamas pastarųjų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, ir šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Bausmė nuteistajam paskirta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ją keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.