- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-12
- Bylos Nr.
- AS-525-119-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims esant R. F. ir A. F., dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. R. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2007-03-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1200-(1.3) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Statybininkų pr. 66, Klaipėda, įregistravimo, dalių nustatymo ir pardavimo bei įpareigoti priimti naują įsakymą, kuriuo nustatyti šias parduodamas žemės sklypo dalis: I. R. ir V. R. – 0,0083 ha ir 0,0346 ha, iš viso 0,0429 ha, R. F. ir A. F. – 0,0361 ha.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasmę administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Keliamas ginčas susijęs tiek su administraciniais, tiek ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nagrinėjant šį ginčą, turėtų būti sprendžiama ne tik dėl atsakovo veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, teisėtumas, bet ir klausimas dėl civilinių teisių bei pareigų, tai yra dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos teisių į žemės sklypo dalis. Šis klausimas sprendžiamas remiantis civilinės teisės normomis. Nors pareiškėja skundžia viešojo administravimo subjekto veiksmus, jos reikalavimo pagrindas yra civiliniai teisiniai santykiai.
III.
Pareiškėja I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2007-12-18 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad pareiškėjos skundas yra teismingas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kadangi tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nėra ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių. Byloje ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir atsakovo, kadangi pareiškėja ginčija atsakovo priimtą įsakymą, kuriuo buvo neteisingai nustatytas valstybinės žemės sklypo parduodamų dalių dydis, taip pat nebuvo teisingai apskaičiuotas pats dalintino žemės sklypo dydis. Taigi ginčas yra kilęs dėl priimto administracinio teisės akto, todėl ginčas teismingas administraciniam teismui. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos išdėstytą poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors pareiškėja skunde atsakovu nurodė viešojo administravimo subjektą, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, tačiau kokio teismo – administracinio ar bendrosios kompetencijos – kompetencijai priskirtinas ginčas, priklauso ne tik nuo subjekto. Esminis kriterijus, nulemiantis ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui, yra teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis. Pagal ABTĮ 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine – komercine veikla. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisė normos (Civilinio kodekso 2.35, 2.36 str.). Valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 22, 25 str., ABTĮ 3, 15, 16 str.).
Byloje teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, yra susiję su valstybinės žemės pardavimu privačiam asmeniui, tai yra, tarp atsakovo ir pareiškėjos susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu. Atsakovas, kaip valstybės institucija, spręsdamas klausimą dėl žemės pardavimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės teises subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių atsiradimo. Taigi tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami privatinės teisės normų, todėl kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas. Ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl pareiškėjos skundas yra teismingas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią praktiką taip pat yra suformavusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bylose J. A. vs. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2005-01-11 nutartis), UAB „Verslo būstas“ vs. Vilniaus apskrities viršininko administracija (2006-03-10 nutartis), R. G. vs. Kauno apskrities viršininko administracija (2006-02-23 nutartis).
Pareiškėjos argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007, yra atmestini. Pareiškėjos nurodytos bylos aplinkybės nėra panašios į aplinkybes nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje yra kilęs ginčas ne dėl valstybinės žemės pardavimo privačiam asmeniui, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nagrinėjami būtent administraciniuose teismuose. Dėl šios priežasties pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-18 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip neteismingą tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir pagrindo tenkinti I. R. atskirąjį skundą bei naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-18 nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.