- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-13-768/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- V. I.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. I. gynėjo advokato Egidijaus Labucko skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas suėmimo terminas V. I., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 260 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. I. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. G., 2018 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną 0, 010 g.
1.2. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d., veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. ir M. C., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanio 0, 006266 g., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.
1.3. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 11 d. neteisėtai pardavė kitam asmeniui narkotinę medžiagą – karfentanilį 0, 00005 g.
2. V. I. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29, paleistas 2018-08-31. Pakartotinai sulaikytas 2018-12-17 bei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-12-19 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki 2020-02-17.
3. Skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkte įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
4. Skundu kaltinamojo gynėjas E. Labuckas prašo kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad šioje byloje yra svarbu tai, kad kaltinamasis aktas surašytas 2019-05-14, tačiau byla iš esmės dar nepradėta nagrinėti dėl to, kad dalis gynėjų atsisakė dalyvauti procese, o nauji gynėjai nebuvo parinkti. Europos žmogaus teisių požiūriu valstybė turi imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėjama kaip įmanoma greičiau, o bylos sudėtingumas savaime negali pateisinti ilgo suėmimo laikotarpio, ypač atsižvelgiant į tai, kad nutartis priimta prieš du mėnesius iki ankstesne nutartimi pratęsto suėmimo termino pabaigos. Atmesdamas prašymus pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, teismas turi nurodyti motyvus, kodėl negalima skirti švelnesnių kardomųjų priemonių. Kardomosios priemonės pakeitimas į kompleksą švelnesnių, esamoje situacijoje, kai neaišku, kada bylos nagrinėjimas prasidės ir kada baigsis, būtų proporcingas, leistų kontroliuoti V. I. buvimo vietą ir užkirstų kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.
4.2. Gynėjas nesutinka, kad kaltinamasis gali paveikti kitus laisvėje esančius kaltinamuosius, nes jis iš esmės kaltę pripažįsta, tik nesutinka su kai kurių nusikalstamų veikų kvalifikavimu.
4.3. Taip pat nurodoma, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir faktas, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kaltinamojo sutuoktinė su vaiku, nėra pagrindas išvadai, kad jis bėgs ar slėpsis nuo teismo, nes V. I. su sutuoktine nebendrauja.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėjas skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam V. I. terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.
7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
9. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas iš dalies paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tačiau nagrinėjant skundą bylos įrodymai nėra tiriami ir vertinamai, tai daro teismas, nagrinėjantis bylą.
10. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
10.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. I. šiuo metu kaltinamas keturių sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų (BK 260 str. 1 d.) ir nuo 8 iki 10 metų (BK 260 str. 2 d.). Reiškia minimali gresianti bausmė V. I. yra 8 metai. Jis iš tiesų, kaip nurodoma teismo nutartyje, neturi stiprių socialinių ryšių, kurie padėtų užtikrinti kardomosios priemonės tikslus taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu nesilaikė nustatytų sąlygų ir kardomosios priemonės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Šie duomenys, kartu vertinant kaltinamojo asmenybę (nedirba, nepalaiko ryšių su žmona ir vaiku, teistas, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jau buvo kartą paieškomas) teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. V. I. būdamas teistas kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad V. I. turi gyvenamąją vietą pagal kurią gali būti taikoma intensyvi priežiūra, turi tam tikrus socialinius ryšius (gyvena su mama) bei ikiteisminio tyrimo prognozuojama eiga, šiuo nagrinėjamu atveju neeliminuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Pažymėtina, kad I. I. asmenybė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų sunkumas, o svarbiausia, kad kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas taikant švelnesnes kardomąsias priemones, iš tiesų yra objektyvūs bylos duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali vėl daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nuostatos nenumato, kada iki pasibaigiant suėmimo terminui teismas turi svarstyti kardomosios priemonės - suėmimo klausimą, šį sprendimą teismas priima savarankiškai, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei jo gynėjas dalyvavę teismo posėdyje dėl šios priemonės svarstymo, neprašė šio klausimo svarstyti vėlesniu laiku, be to, BPK 139 straipsnio nuostatos reglamentuoja kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo galimybes, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija, neturi pagrindo manyti, kad suėmimo pratęsimo klausimo pernelyg išankstinis svarstymas, kuomet ypač sudėtingoje byloje teismas posėdžio metu pateikė motyvus svarstomu klausymu, dėl jų pastabų neturėjo nei kaltinamasi, nei gynėjas, todėl kaltinamojo teisės pažeistos nebuvo.
13. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentais, kad bylos nagrinėjimas nepradedamas pernelyg ilgai, tuo galimai pažeidžiant pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką. Tačiau tuo pačiu gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šio proceso pradžios kliūtis atsirado ne dėl teismo kaltės, o dėl gynėjų darbo apmokėjimo, kuomet tam tikri gynėjai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos proceso užsitęsimo priežastys negali būti pagrindas keisti kardomąją priemonę, kai nėra tam BPK numatytų pagrindų. Šie keliami klausimai gali būti aktualūs sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, kai bylos nagrinėjimas užsitęsė nepateisinamai ilgai ir ne dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės.
14. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui ir tai turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
14.1. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasi gali trukdyti procesui praėjus daugiau kaip metams po suėmimo kaltinamajam paskyrimo ir jau atlikus bei užbaigus ikiteisminį tyrimą, nėra pakankamai argumentuota ir, įvertinus pateiktus teismui duomenis, laikytina nepagrįsta. Vien tai, kad kaltinamasis nesutinka su kitų kaltinamųjų paaiškinimais, šiuo atveju nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis trukdys procesui paveikdamas kitus kaltinamuosius. BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai nurodytas aplinkybių sąrašas, tačiau skundžiamoje nutartyje šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys, išskyrus daromą prielaidą šiuo klausimu, nenurodyti. Esant šioms aplinkybėms nurodytas suėmimo pagrindas šalinamas.
15. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą bei pateisinti ilgą šios kardomosios priemonės taikymo trukmę viešąjį interesą ir visuomenės saugumą iškeliant aukščiau už asmeninius interesus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 1 p.,, 130 str.,
nutaria:
kaltinamojo V. I. gynėjo advokato E. Labucko skundą atmesti.
Pašalinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodomą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.