Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei G. T., atsakovei G. L., atsakovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2012 metų ieškovė dirba grožio salone „Ditėja“; 2014 m. gegužės 13 d. savo asmeninėmis lėšomis pirko „Davines“ kosmetikos plaukų dažų komplektą, kurio vertė 703,78 Lt; atsakovė grožio salone pradėjo dirbti 2014 m. vasarą; jai buvo pasiūlyta dirbti minėtu „Davines“ plaukų dažų komplektu, konsignacijos pagrindais; atsakovė naudojosi dažais nuo savo darbo pradžios; santykiai su atsakove buvo draugiški; išnaudotą dažų kiekį į pradinę padėtį atstatydavo nupirkdamas naujus, dėl ko nebuvo būtinybės žodinį susitarimą sudaryti raštu; 2016 m. vasario 19 d. atėjusi į darbą grožio salone „Ditėja“ ieškovė rado netvarkingą darbo vietą, kurioje pasigedo viso jai priklausančio „Davines“ dažų komplekto. Iš grožio salono savininkės E. V. sužinojo, kad atsakovė grožio salone nebedirbs. Atsakovė žinojo, kad dažų komplektas vertingas, ji juo naudojosi, tik jai jis buvo reikalingas, palikdama darbo vietą jį pasisavino, trečiųjų asmenų salone, kai buvo pasigesta plaukų dažų, nebuvo.

Atsakovė G. L. posėdžio metu patvirtino, kad pradėjo dirbti grožio salone „Ditėja“ 2014 m. rugpjūčio 14 d., ieškovė G. T. pasiūlė jai dirbti su plaukų dažais „Davines“ ir pasiūlė jai naudoti savo turimą dažų komplektą „Davines“. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė perduodama jai naudotis ginčo dažus nurodė, kad jeigu atsakovė nenaudos jų, ieškovė juos išmes. Dėl to atsakovė perėmė ir naudojosi ieškovės jai duotais „Davines“ plaukų dažais, tačiau pasakyti tiksliai ar visi dažnai buvo peruodi pagal teismui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ji tiksliai negali, tačiau mano, kad ne visi, dalis buvo pradėtų. Naujas „Davines“ priemones pirko, nes šiuos dažus pati naudojo dirbdama su savo klientais. Paaiškino, kad jokio susitarimo, kad išnaudotas dažų kiekis bus atperkamas nebuvo, ji pirkdavo tuos dažus, kuriuos naudojo savo klientėms. Ieškovė nesidomėjo kaip buvo naudojami jos perduoti plaukų dažai, jeigu ieškovei reikdavo „Davines“ plaukų dažų, ji paprašydavo atsakovės juos užsakyti ir pati už juos mokėdavo. Taip pat patikslino, kad paskutinė jos darbo diena grožio salone „Ditėja“ buvo 2016 m. vasario 20 d., patvirtindama ieškovės nurodytas aplinkybes šią dieną. Dieną prieš ji susipyko su grožio salono savininke E. V., o šeštadienį (t.y. vasario 20 d.) atėjusi į darbą prastai jautėsi, dėl to po pietų išėjo namo. Kadangi darbe ji jautėsi blogai, pasitarusi su mama nusprendė išeiti iš darbo, dėl to tą pačią dieną apie 18.00 val. grįžo į saloną, susirinko savo asmeninius daiktus, įskaitant „Davines“ plaukų dažus, kuriuos jau buvo pati nusipirkusi, o grožio salono raktą užvežė į namus ir perdavė kitai salono darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. T. nuo 2012 metų dirba grožio salone „Ditėja“. 2014 m. gegužės 13 d. ji savo asmeninėmis lėšomis įgijo 203,83 Eur vertės kosmetinį plaukų dažų komplektą „Davines“ (b. l. 5-8). Atsakovė G. L. grožio salone „Ditėja“ dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 20 d.

Ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą atlyginti turtinę 203,83 Eur žalą, nes išeidama iš darbo atsakovė pasisavino už jos asmenines lėšas 2014 m. gegužės 13 d. įgytus plaukų dažus „Davines“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei pradėjus dirbti grožio salone „Ditėja“ieškovė davė jai naudoti plaukų dažus „Davines“, kurie 2014 m. gegužės 13 d. buvo įgyti už ieškovės asmenines lėšas. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2016 m. vasario 20 d. išėjo iš darbo ir išsinešė plaukų dažus „Davines“. Visgi atsakovės teigimu, nuo 2014 m. vasaros naudoti ieškovės duoti „Davines“ plaukų dažai jau buvo išnaudoti; šiuos dažus ieškovė perdavė atsakovei naudotis, nes jai jų nereikėjo (ieškovė norėjo juos išmesti); jokio susitarimo dėl dažų atpirkimo nebuvo; ji išsinešė jai priklausančias, už savo asmenines lėšas įgytas priemones. Tuo tarpu ieškovė, neigdama šiuos atsakovės paaiškinimus, tvirtino, kad pagal darbo grožio salone su kosmetika principus, ji išnaudotą produktą turėjo atpirkti, o išeidama iš darbo gautas darbo priemones palikti grožio salone.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingo dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.256 straipsnyje yra įtvirtinti sutartinės civilinės atsakomybės pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Be to, pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad ginčo plaukų dažus atsakovei perdavė naudotis konsignacijos pagrindais. Konsignacija (lot. consignatio — raštiškas patvirtinimas, dokumentas), komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią komisionierius prekių savininko (konsignanto) prekes parduoda iš savo sandėlio. Komisas kaip viena iš sutarčių rūšių yra įtvirtintas CK IV dalies XXXVIII skyriuje. Komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis (CK 6.780 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, komisas yra tarpininkavimas už tam tikrą atlyginimą perkant ar parduodant.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio ieškovės aiškinamą susitarimą dėl jos perduotų atsakovei kosmetinių plaukų dažų „Davines“ naudojimosi tvarkos ir atsiskaitymo už juos. Nors ieškovė paaiškino, kad susitarimas buvo žodinis, byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių teismui daryti tokią išvadą.

Ieškovė paaiškino, kad kosmetiniai plaukų dažai atsakovei buvo perduoti naudotis, remiantis tokiu pat principu, kokiu ji naudojo kito prekinio ženklo dažus, tiekėjo perduotus salonui būtent komisinės prekybos pagrindais, t. y. kuomet prekė buvo parduodama klientui arba išnaudojama, už ją tiekėjui buvo atsiskaitoma, o salone esanti šių produktų lentyna papildoma analogiška preke. Dėl to ieškovės teigimu, atsakovė jai perduotus dažus naudojo tokiu pat principu, t. y. išnaudojusi dažą jį pati atpirkdavo, nupirkdama analogišką produktą. Todėl išeidama iš darbo turėjo palikti analogiškos sudėties plaukų dažų „Davines“ komplektą, kokį atsakovė iš jos gavo atėjusi dirbti į grožio saloną.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti šį ieškovės aiškinimą pagrindžiantys duomenys. Nors ieškovė teigė, kad jos minėta salone esančios kosmetikos naudojimosi tvarka atsakovei buvo žinoma, tačiau nepatvirtino, kad apie tokią perduotų dažų naudojimosi tvarką su atsakove buvo kalbama, kad buvo aptartas ieškovės nurodomas dažų atpirkimas ar atsiskaitymas už juos. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė pati paaiškino, kad ji nesitikėjo atgauti pinigus už jos asmeninėmis lėšomis įgytus ir atsakovei perduotus naudotis dažus; kad ji nereikalavo atsakovės už juos atsiskaityti, nesidomėjo kaip jie naudojami, ar atstatomas jų pirminis kiekis; kad nuoširdžiai ėmėsi mokyti jaunąją darbuotoją, norėjo leisti jai įsidirbti; kad reikalauti dažų nutarė tik atsakovei išėjus iš darbo; kad nebūtų reikalavusi iš jos atsiskaitymo už plaukų dažus ar juos grąžinti, jeigu ji nebūtų tokiu būdu (t. y. niekam nepranešus) išėjusi iš darbo arba būtų po to atėjusi pasišnekėti, nes „visa esmė ne piniguose“. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jokio susitarimo dėl jai perduotų naudoti plaukų dažų nebuvo, tiesiog ieškovė jai juos pasiūlė sakydama, kad jeigu ji nesinaudos, jie tiesiog bus išmesti. Dėl to atsakovė suprato, kad jai šie dažai buvo tiesiog atiduoti, leidžiant jais naudotis neatlygintinai. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. įgyti ir išbandyti plaukų dažai „Davines“ jai nepatiko, dėl to jie gulėjo nenaudojami tris mėnesius iki atsakovė rugpjūčio mėnesį atėjo dirbti į saloną. Ši ieškovės pozicija leidžia manyti, kad ji galėjo atsakovei pasakyti pirmiau atsakovės nurodytą sakinį. Be to, per visą atsakovės beveik pusantrų metų grožio salone darbo laiką ieškovė nereikalavo už 2014 m. rugpjūčio mėnesį duotus dažus atsiskaityti ar juos grąžinti, nesidomėjo kaip jie naudojami, jeigu pačiai ieškovei reikėdavo „Davines“ plaukų dažų ji paprašydavo atsakovės užsakyti ir juos pati nusipirkdavo. Išdėstytų aplinkybių visuma paneigia ieškovės argumentus apie žodinį susitarimą dėl perduotų atsakovei plaukų dažų naudojimosi ir grąžinimo tvarkos.

Teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovei savaime suprantamai turėjo būti žinoma, kad ji ieškovės jai perduotais plaukų dažais naudojasi tokiu pat principu kaip ieškovė naudoja kito prekinio ženklo kosmetiką. Šiame kontekste pastebėtina, kad ginčo dažai nebuvo salonui priklausantis produktas, tai buvo už pačios ieškovės asmenines lėšas pirktos prekės, kurias ji savo laisva valia ir savo rizika, nesudariusi jokių susitarimų, perdavė atsakovei naudotis. Nesant jokių apibrėžtų, konkrečių susitarimų dėl perduotos naudoti priemonės tvarkos, atsiskaitymo už jas, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, išsinešdama iš grožio salono jau už savo asmenines lėšas įsigytus plaukų dažus „Davines“ (nes ieškovės dažai jau seniai buvo išnaudoti), padarė žalą ieškovei. Juolab, kaip jau buvo minėta, kad ieškovė pati yra nurodžiusi, jog ji nebesitikėjo atgauti pinigus už įsigytus ir atsakovei perduotus plaukų dažus „Davines“.

Liudytojos E. V. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl atsakovei perduotų plaukų dažų. Liudytojos išsakyta pozicija, kad ieškovė buvo susitarusi su atsakove, kad pastaroji už jai perduotus plaukų dažus atsiskaitys dalimis, neatitinka pačios ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, jiems prieštarauja. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsiskaitymo už dažus nereikalavo ir dėl to nesitarė, o paaiškino, kad išnaudotas dažų kiekis buvo atstatomas juos atperkant ir kad atsakovei išeinant iš darbo jie turėjo būti palikti salone. Be to, liudytoja patvirtino, kad atsakovei perduota „Davines“ kosmetika buvo pirkta už ieškovės asmenines lėšas, ji nepriklausė salonui, nebuvo padėta lentynoje kartu su kita ieškovės nurodoma tiekėjų atstatoma kosmetika. Taigi tai buvo asmenis ieškovės santykis su atsakove, kuri gavusi iš ieškovės plaukų dažus, nesant jokių konkrečių susitarimų dėl jos naudojimosi ir atsiskaitymo tvarkos, turėjo pakankamai pagrįstą pagrindą manyti, kad jai buvo leista jais naudoti neatlygintinai. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė po pusantrų metų išeidama iš darbo ir išsinešdama jau už savo asmenines lėšas įsigytus plaukų dažus, neteisėtai pasisavino ieškovės pagal PVM sąskaitas faktūras įgytas priemones.

Tuo tarpu atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė dirbo su plaukų priežiūros priemonėmis „Davines“, jas pirko savo darbui. Kaip minėta, atsakovė pradėjo dirbti salone 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Plaukų priemones ji jau pirko 2014 m. rugsėjo 12 d., už savo asmenines lėšas, nors užsakymas buvo pateiktas ieškovės vardu, mokėtojas buvo atsakovė (šių aplinkybių ieškovė teismo posėdžio metu neneigė). Kadangi iš bylos duomenų nenustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl išnaudoto dažo atpirkimo, teismas neturi pagrindo šias, atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūros vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, kad išnaudotus dažus atsakovė atpirkdavo. Juolab, kad atsakovė dirbo su „Davines“ prekinio ženklo produktais, juos pirko darbui su savo klientais ir iš sąskaitų matyti, kad užsakomi buvo ne tik plaukų dažai, o labai įvairi produkcija (plaukų lakas, šampūnai, darbo įrankiai ir pan.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, teismas, neanalizuodama kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurių visuma yra būtina, ieškinį atmeta.

Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą teisme (b. l. 20). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovei (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.