Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-04-04 · Civilinė byla Nr. 2-243/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-04
Bylos Nr.
2-243/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio turto investicija“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Pamario kiras“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-243/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio turto investicija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui, civilinėje byloje Nr. L2-494-125/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Pamario kiras“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio turto investicija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Pamario kiras“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 102 471,59 Lt skolos, 10841,98 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Pajūrio turto investicija“.

Tuo pačiu pareiškimu kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Pareiškime nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nutarė areštuoti skolininkui UAB „Pajūrio turto investicija“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, 113 313,57 Lt sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas nutartimi leido iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti tik privalomuosius mokėjimus.

Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis pradinėje bylos stadijoje dar nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Prašoma priteisti suma yra didelė, skolininkas turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Pajūrio turto investicija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai taikė CPK 144 straipsnį, neatsižvelgęs į skolininko turtinius interesus. Teismo sprendimo neįvykdymo rizika nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar argumentais.

2. Kreditorius nepagrindė savo prašymo, nes nepateikė duomenų apie bendrovės turtinę padėtį. Skolininko turimo turto vertė daug kartų viršija ieškinio sumą.

3. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, nes neatsižvelgė, kokią įtaką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės įmonės turtiniams interesams ir veiklai bei darbuotojų ekonominiams interesams.

4. Pagal 2007 m. gegužės 14 d. rangos sutartį atlikti darbai yra nekokybiški, darbų priėmimo-perdavimo aktai nėra pasirašyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Pamario kiras“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui ir jos parenkamos tokios, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Nepagrįsti skolininko UAB „Pajūrio turto investicija“ atskirojo skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė CPK 144 straipsnį, neatsižvelgęs į skolininko turtinius interesus, pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

Apeliantas nepateikė patikimų duomenų ir įrodymų, kad teismas neparinko mažiausiai jo veiklą varžančių laikinųjų apsaugos priemonių.

Pažymėtina, kad pinigų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Nors apeliantas į bylą nepateikė duomenų, koks bendrovės turtas, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį, buvo faktiškai areštuotas, be to, ar ir koks bendrovės turtas yra apsunkintas ar disponavimas juo apribotas kitais pagrindais, tačiau, jam atskirajame skunde nurodžius, kad jo turimo turto vertė daug kartų viršija ieškinio sumą, manytina, kad, atsižvelgiant į teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties pagrindu areštuotino turto eiliškumą, piniginės lėšos, pakakus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nebus areštuotos, tad nevaržys bendrovės veiklos.

Pagal CPK 145 straipsnio šeštąją dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

Atskirajame skunde apeliantas UAB „Pajūrio turto investicija“ nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kokią įtaką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės darbuotojų ekonominiams interesams.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas. Draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais apsunkina ne tik pačios įmonės veiklą, bet yra susijęs ir su trečiųjų asmenų esmine teise – darbuotojų teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, nurodant, kad skolininkui leidžiama iš areštuotų atsiskaitomosiose sąskaitose lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį.

Skolininkui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Dėl šios priežasties teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumento dėl darbų pagal rangos sutartį atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį, kuria nustatytos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išdėstyti taip:

„Kreditoriaus UAB „Pamario kiras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies;

areštuoti skolininkui UAB „Pajūrio turto investicija“, įmonės kodas 300547474, adresas – Ganyklų g. 18, Palanga, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT567300010093734416, AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, 113 313,57 Lt sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą;

laikinosios apsaugos priemonės taikomos kreditoriaus UAB „Pajūrio turto investicija“, įmonės kodas 152607383, adresas – Medvalakio g. 8 a, Palanga, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 884010041800020426, AB DnBNord bankas, banko kodas 40100, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui;

iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama vykdyti privalomuosius mokėjimus ir išmokėti darbuotojams darbo užmokestį.“

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė MitkuvienėDonatas Šernas