Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-157-270/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
1-157-270/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Nukentėjusysis
O. A., L. A.
Kaltinamasis
L. P. J.
Advokatai
Vladislavas Latušinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-157-270/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00981-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskui,nukentėjusiosioms O. A. ir L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. J. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, o būtent:

L. P. J. 2010-07-02, apie 20.02 val., Vilniuje, T. Narbuto įkalnėje, 450 m. nuo Sėlių g. link Laisvės prospekto pusės, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamos sporto priemonės arba apvažiuoti kliūties, t.y. pirmoje jo važiavimo krypties eismo juostoje stovėjusio sugedusio su įjungta avarine šviesos signalizacija ir pastatytu avarinio sustojimo ženklu automobilio „VW Passsat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinį kairį ratą keitė L. A. ir V. S.. Automobilis „Ford Mondeo“ kliudė stovintį automobilį „VW Passat", ir partrenkė prie jo kairio šono buvusius V. S., kuris žuvo eismo įvykio vietoje, ir L. A., kuris 2010-07-03 VGPU ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Šiais veiksmais L. P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 4 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Kaltinamasis L. P. J. apklaustas teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2010-07-02, apie 20.00 val., važiavo automobiliu „Ford Mondeo“ Narbuto gatve, pirma eismo juosta, nuo Žvėryno mikrorajono pusės link Laisvės prospekto pusės, apie 50 km/h greičiu. Važiuojant į įkalnę visą laiką į akis spigino saulė, nors buvo nuleista uždanga nuo saulės. Važiuojant į įkalnę buvo kelio vingis. Kada privažiavo zoną kai kelias jau buvo šešėlyje, o akys dar buvo apšviestos saulės, pradėjo nieko nematyti. Pradėjo mažinti greitį ir tolti nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto į kairę. Važiuojant ir nutolus apie pusantro metro nuo šaligatvio kažkas priekyje sujuodavo, išgirdo kažkokį garsą ir pamatė, kad ant jo vairuojamo automobilio žmonės. Tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykusi GPM vienam žmogui konstatavo mirtį, o kitą nugabeno į ligoninę, kur kitą dieną po įvykio mirė. Prieš įvykį žmonių, taisančių automobilį, nematė. Dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jomis susitaikė. L. A. žalą atlygino visiškai, o O. A. atlygina dalimis.

Specialisto išvadoje Nr. T-A3152/10(01) nurodyta, kad L. P. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 76).

Nukentėjusioji O. A. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-02 vakare jai paskambino ir pranešė, kad jos brolis V. S. žuvo eismo įvykio metu T. Narbuto gatvėje, o uošvis L. A. po eismo įvykio nuvežtas į ligoninę. Jokių eismo įvykio aplinkybių nežino ir nurodyti negali. Ji su L. P. J. susitaikė, jis atsiprašė, žalą atlygina dalimis.

Nukentėjusioji L. A. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-02 jos vyras L. A. buvo sužalotas eismo įvykio metu, o sekančią dieną mirė. Ligoninėje sužinojo, kad V. S., kuris važiavo kartu su vyru, žuvo eismo įvykio metu. Vyrui L. A. VGPU ligoninėje iškarto padarė operaciją dėl dešinės rankos atviro lūžimo, vėliau jis buvo perkeltas į traumatologinį skyrių. Jai vyras sakė, kad pirmiausia smūgis buvo jam, o V. S. buvo už jo, jis pasakojo, kad keitė automobilio ratą, buvo pastatęs įspėjamą ženklą ir įjungęs avarines šviesas, daugiau apie įvykio aplinkybes jis nieko nenurodė. Ji su kaltinamuoju susitaikė, jis jai žalą atlygino.

Liudytojas R. Č. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-02, apie 19.58 val., važiavo T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr., pirma eismo juosta, apie 50 km/h greičiu. Kylant į T. Narbuto kalną prieš jį maždaug 10 metrų atstumu važiavo automobilis „Ford Mondeo“. Tuo metu kylant į kalną labai akino saulė. Važiuojant į kalną yra kelio vingis. Važiuojant vingiu į kalną prieš jį važiavęs šis automobilis staiga metėsi į antrą eismo juostą ir tada jis pamatė, kad pirmoje eismo juostoje stovėjo „VW Passat“ automobilis. Kai pamatė „VW Passat“ iki jo buvo likę gal 5 metrų atstumas, iki tol šio automobilio nematė. Jis pristabdė automobilį ir apvažinėjo „VW Passat“ automobilį, kuomet pamatė, kad „Ford Mondeo“ sustojo priekyje „VW Passat“, o ant važiuojamosios dalies gulėjo du žmonės. Įvykio vietoje buvo įjungtos avarinės šviesos, nors kai pirmą sykį pastebėjo šį automobilį, dėl saulės nepastebėjo avarinių šviesų. Avarinio ženklo taip pat apvažinėdamas „VW Passat“ nematė. Žmonių, buvusių prie „VW Passat“ automobilio, nematė.

Liudytojas E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-07-02, apie 19.58 val., važiavo T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr., pirma eismo juosta, apie 30-40 km/h greičiu. Prieš jį apie 150 metrų atstumu nuo Žvėryno pusės važiavo pora automobilių. Kylant į T. Narbuto kalną labai akino saulė. Važiuojant priekyje gal 150-200 metrų atstumu pamatė avarines šviesas, ir privažiuojant arčiau pamatė, kad „VW Passat“ automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Avarinio ženklo važiuojamojoje dalyje nematė, žmonių, esančių ties „VW Passat“ automobilio galine dalimi, taip pat nematė. Pamatęs, kad automobilis paliktas stovėti, persirikiavo į antrą eismo juostą ir apvažiavęs šį automobilį, maždaug po 100 metrų vėl persirikiavo į pirmą eismo juostą, įjungė dešinio posūkio signalą ir pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad automobilis partrenkia žmogų. Sustojęs įvykio vietoje pamatė, kad iš žmogų partrenkusio automobilio „Ford Mondeo“ išlipo vairuotojas, tarp automobilių „Ford Mondeo“ ir „VW Passat“, ant važiuojamosios dalies, gulėjo du vyrai, vienas arčiau „VW Passat“, kitas arčiau „Ford Mondeo“. Vyrų, kuriuos partrenkė automobilis „Ford Mondeo“, važiuojamojoje dalyje prieš eismo įvykį nepastebėjo (b.l. 67-68).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonių, kūno ir kitų eismo įvykio pėdsakų padėtis po eismo įvykio (b.l. 7-23).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota transporto priemonių „Ford Mondeo“ ir „VW Passat“ būklė po eismo įvykio (b.l. 26-27, 31-32).

Specialisto išvadoje Nr. M921/10(01) nurodyta, jog V. S. lavone nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio dešinėje, kaukolės pamato ir skliauto dešinės pusės kaulų lūžiai su kraujosruvomis minkštuose galvos audiniuose ir po smegenų voratinkliniu dangalu bei kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius; odos nubrozdinimai veide; stuburo kaklinio 7-krūtininio 1 lūžimas per tarpslankstelinį diską su priekinio lygiojo raisčio plyšimu; krūtinės ląstos kairės III, IV, V šonkaulių lūžiai su aplinkinių audinių kraujosruva; kepenų dešinės skilties įplyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje; dvi pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais (išskyrus pjautas žaizdas kairėje šlaunyje, kurios padarytos aštriais, pjaunančių savybių turinčiais daiktais), paveikiant veidą, rankas, krūtinės ląstą, kairę koją ir ypač didelės jėgos smūgiu paveikus galvos dešinę pusę ne užilgo prieš mirtį. Į tai nurodo sužalojimų lavone pobūdis ir lokalizacija bei apimtis. Tokie sužalojimai (patirti vieno transporto įvykio metu) kvalifikuojami visumoje ir šiuo atveju atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (b.l. 45-49).

Specialisto išvadoje Nr. T-A3112/10(01) nurodyta, kad L. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 56).

Specialisto išvadoje Nr. M939/10(01) nurodyta, kad L. A. lavone nustatyti: odos nubrozdinimai veide: trys tos dešinėje, viena dešiniame skruoste, viena nosies nugarėlėje, viena apatinės lūpos kairėje; muštinė žaizda pakaušio centrinėje dalyje su aplinkiniu odos nubrozdinimu; poodinė kraujosruva kairės mentės – peties projekcijoje; poodinė perėjusi į minkštuosius audinius kraujosruva nugaroje tarp menčių; poodinė perėjusi į minkštuosius audinius kraujosruva C7-Th1 slankstelių projekcijoje; nubrozdinimas ir dvi kraujosruvos dešiniame kelyje; poodinė kraujosruva dešinės blauzdos vidurinio trečdalio išoriniame – užpakaliniame paviršiuje; nubrozdinimas ir kraujosruva dešinėje išorinėje kulkšnelėje; poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidurinio trečdalio vidiniame – užpakaliniame paviršiuje; gilus nubrozdinimas ir kraujosruva kairėje išorinėje kulkšnelėje; stuburo kaklinės dalies C6/C7-to lūžis, kairio I-mo šonkaulio lūžis per kaklelį, kairio II-ro šonkaulio išnarinimas; aortos dvimomentinis plyšimas; dešinio dilbio abiejų kaulų uždaras lūžis. Tokio pobūdžio sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y 2010-07-02 judančio automobilio atsikišusia dalimi partrenkus pritūpusį nukentėjusįjį iš nugaros dešinės pusės. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 58-63).

Specialisto išvadoje Nr. 11-921(11) nurodyta, jog automobilio „Ford Mondeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. P. J., artėdamas prie jo važiavimo eismo juostoje priverstinai sustabdyto automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo buvusių ir gedimą šalinusių L. A. ir V. S., saugiai neapvažiavo jų, dėl to kliudė automobilį „VW Passat" ir šalia jo kairiojo šono buvusius ir gedimą šalinusius L. A. ir V. S., kas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiųjų L. A. ir V. S. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b.l. 135-139).

Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 str. kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl šiuo atveju nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija).

L. P. J. yra kaltinamas pažeidęs KET 133, 134 punktus. KET 133 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. O KET 134 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“ ir važiavo T. Narbuto gatve nuo Sėlių gatvės link Laisvės prospekto, įkalne. Tuo metu pirmojoje eismo juostoje jo važiavimo kryptimi stovėjo automobilis su įjungta avarine šviesos signalizacija ir pastatytu avarinio sustojimo ženklu, o prie jo galinio kairio rato buvo L. A. ir V. S., kurie keitė ratą. L. P. J. nepastebėjęs šio stovinčio automobilio ir prie jo buvusių žmonių kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ ir partrenkė prie jo buvusius L. A. ir V. S..

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. P. J., vairuodamas kelių transporto priemonę neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, t.y. stipriai akinant saulei nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir laiku nepamatė kelyje atsiradusio kliūties, taip pažeidė KET 133 ir 134 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S. mirė eismo įvykio vietoje, o L. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir nuo patirtų sužalojimų jis mirė ligoninėje. Kaltinamasis L. P. J. pripažino savo kaltę, parodydamas, kad jis nepastebėjo jo važiavimo kryptimi stovėjusios transporto priemonės ir prie jos buvusių asmenų, nurodė, kad tuo metu kylant į įkalnę į akis labai spigino saulė. Tokie parodymai atitinka eismo įvykio vietos schemą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą bei kitą byloje esančią medžiagą. Juos patvirtino ir liudytojas R. Č., kuris parodė, kad važiavo T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr., pirma eismo juosta, prieš jį važiavo kaltinamojo automobilis, jis pamatė, kad automobilis staiga metėsi į antrą eismo juostą ir tik tuomet pastebėjo, kad pirmoje eismo juostoje stovėjo „VW Passat“ automobilis, prie kurio gulėjo du žmonės. Šis liudytojas patvirtino kaltinamojo teiginius, kad važiuojant įkalne labai akino saulė. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, kad L. A. ir V. S. prieš automobilį „VW Passat“ buvo pastatę avarinio sustojimo ženklą, įjungę avarinę šviesos signalizaciją, t.y. įspėję kitus eismo dalyvius, kad kelyje yra kliūtis. Todėl galima konstatuoti, kad eismo įvykio metu L. A. ir V. S. KET nepažeidė.

L. P. J. buvo inkriminuotas ir KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas. Šis punktas numato, kad eismo dalyviai privalo elgtis atsargiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą palyginus ją su KET 133, 134 punkto reikalavimais. Esant bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma. Atsižvelgiant į tai kaltinimo dalis, pagal kurią kaltinamasis pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimus, pašalintina kaip perteklinė.

Šie duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu L. P. J. veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo KET pažeidimo gali įvykti eismo įvykis dėl kurio gali žūti du žmonės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl L. P. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis bei nukentėjusiosios L. A. ir O. A. prašo teismo baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., kadangi kaltinamasis ir nukentėjusiosios susitaikė. Teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. yra teismo teisė, o ne pareiga. Tenkinti šį prašymą teismas neturi pagrindo, kadangi, nors kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, su nukentėjusiomis susitaikė, visiškai atlygino L. A. nusikalstama veika padarytą žalą, o su O. A. susitarė dėl šios žalos atlyginimo, tačiau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo kilo itin sunkių ir negrįžtamų pasekmių – žuvo du žmonės, todėl teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 8 m. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: L. P. J. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, yra gydytas VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra pensininkas, 71 metų amžiaus, į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijos vidurkiui artimą bausmę. Tačiau teismo manymu šios bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus vykdymo. Dėl to teismas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pagrindu laiko tikslingu atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą paskiriant jam Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytus įpareigojimus.

Kaltinamasis byloje ištirtą nusikaltimą padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė naudojimosi teise vairuoti motorines kelių transporto priemones uždraudimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., 3 metams.

Vadovaujantis LR BPK 297, 298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d., ir paskirti jam 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. L. P. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. L. P. J. 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas