Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-7-491/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-10
Bylos Nr.
1S-7-491/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-7-491/2025Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 13 metų. Šios bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo 2014 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam T. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė nuteistojo T. J. skundą dėl Komisijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo panaikinimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam taikymo. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdamas laisvėje, nuteistasis T. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis T. J. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino tokių svarbių aplinkybių, kad jis nusikaltimą padarė būdamas labai jaunas. Šis nusikaltimas nebuvo jo ankstesnio asocialaus gyvenimo pasekmė. Daugiau nusikalstamų veikų jis nepadarė, atliko reikšmingą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – daugiau nei 10 metų.

4.2. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepakankamai įvertino jam nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, apelianto vertinimu, teismas pernelyg sureikšmino ankstesnius jo padarytus režimo reikalavimų pažeidimus ir paskirtas nuobaudas, kurios nebegalioja, ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis buvo skatintas 5 kartus.

4.3. Nurodo, kad Komisija atsižvelgė tik į neigiamai jį apibūdinančius bylos duomenis, nevertino teigiamų duomenų, todėl buvo šališka. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, todėl gali būti paleidžiamas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis 2023 m. spalį buvo perkeltas į atvirąją koloniją, o 2024 m. liepą – į pusiaukelės namus.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Būdamas laisvėje jis ketina tęsti darbą ten pat, turi dėl to darbdavio patvirtinimą. Taip pat jis turi socialinių ryšių bei turi rūpintis savo ligotais bei senyvo amžiaus šeimos nariais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde nuteistasis T. J. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų – kad jis motyvuotas dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai, turi socialinių ryšių, daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemą. Tuo vadovaudamasis, nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su nuteistuoju, kad jo resocializacijos procesas šiuo metu jau gali būti tęsiamas jam būnant laisvėje.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo asmens bylos duomenis bei resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo T. J. elgesyje stebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau tai šiuo metu nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai motyvavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad T. J. taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu šiuo metu nėra pagrindo. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, o Komisiją, priėmusią sprendimą taip pat netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, šališka.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. J. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Tačiau vien žema pakartotinio nusikalstamumo rizika nenulemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam.

11. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo T. J. asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nekelia, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi, dirba, patvirtinta galimybė jam įsidarbinti laisvėje, turėtų kur gyventi laisvėje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais bei kita. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, mokydamasis, dirbdamas jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Nuteistasis nuo 2024 m. liepos 11 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, toliau dirba, jam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus ir pažeidimų nefiksuota. Taigi, nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį struktūruotoje aplinkoje, pastangas, palengvinta pakankamai.

12. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog jis laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius). Nustatytas vienas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija. Sutiktina, kad nuteistasis negali šio statinio veiksnio pakeisti, eliminuoti, tačiau jis gali būti įvertintas nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus, ir tokiu būdu spręsti, ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo elgesys ir mąstymas nėra pakankamai pakitę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vertindamas nuteistąjį T. J. charakterizuojančius bylos duomenis, pagrįstai nurodė, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo smurtinė, sukėlusi negrįžtamas pasekmes – nužudymas. Už šį nusikaltimą šiuo metu nuteistasis ir atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Todėl sutiktina su teismu, kad šiuo atveju ypač svarbu tampa tai, kaip nuteistasis sugeba valdyti priežastis, nulėmusias jo tokio labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo T. J. dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: smurtinis elgesys alkoholio poveikyje; impulsyvaus elgesio apraiškos; nepakankamas probleminių situacijų atpažinimas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nuteistasis T. J. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis ateityje daugiau nebenusikals. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad itin reikšmingų pokyčių, galinčių suteikti pagrindą tikėtis, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko.

14. Nuteistojo T. J. nuostatos į jam taikomą priežiūrą nebuvo itin teigiamos. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis 16 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, drausmine tvarka žodžiu buvo baustas 7 kartus, o drausminėmis nuobaudomis – 9 kartus. Tai rodo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nesielgė itin nepriekaištingai. Nors nuteistasis T. J. 5 kartus buvo skatintas, jo pažeidimų ir paskatinimų dinamika rodo, kad jo resocializacijos procesas nebuvo nukreiptas nuosekliai tik teigiama linkme. Net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo įstaigoje nustatytą tvarką. Įvertinus aptartas aplinkybes, matyti, kad nuteistasis išimtinai teigiamo elgesio neišlaikydavo ilgesnį laiko tarpą. Labiau teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu pasireiškė nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., kai jis buvo perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Po kiek laiko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Kita vertus, tai įvyko tik 2024 m. balandžio 22 d. atlikto vertinimo. Įvertinęs tai, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu nuteistajam vis dar nustatomi tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso nuo paties asmens elgesio, mąstymo, nors jis jau ilgą laiką atlikinėja bausmę. Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti nukreiptas į dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymą, kad įrodytų kryptingą, nuoseklų šių rizikų valdymą. Kaip matyti, šiuo metu nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad jis jau bausmės atlikimo metu įrodytų realų jo pasirengimą gyventi laisvėje laikantis teisės aktų reikalavimų.

15. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, už labai sunkų nusikaltimą nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. T. J. neatlikta bausmės dalis (daugiau nei 2 metai), įvertinus ją anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nustatyti nuteistojo T. J. įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, nepakankamas mąstymo ir elgesio pasikeitimas suteikė pagrindą apylinkės teismui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi jis neatitiko šioje dalyje nustatytų lygtinio paleidimo taikymui būtinų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus