- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-1296-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25140-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- P. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. B. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-06-12 nutarimą Nr. 13.12-44 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyriaus 2017-04-18 nutarimą Nr. 2.1.5-30.
2. Nurodė, kad pareiškėjas skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prašė stabdyti neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skriaus vedėjos veiksmus ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pateikti ataskaitą kaip laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintų metodikų sudarant pretendentų sąrašus bei eiliškumą nuosavybės teisių atkūrimo procese; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių perduoti sprendimą parengtą pagal išvadą Nr. 49IP-147 dar 2013 metais, kuris yra pareiškėjo žemės grąžinimo byloje. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, kurių pagrindu pareiškėjui pagal 2012-12-07 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 49IP-147 nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, o piliečiui J. N., buvusiam tame pačiame sąraše, nuosavybės teisė buvo sugrąžinta, todėl, pareiškėjo nuomone, prokuratūra turėjo ne formaliai nagrinėti kilusį ginčą, o įvertinti faktinę situaciją, identifikuoti imperatyviųjų nuostatų pažeidimą bei imtis priemonių ginti viešąjį interesą, tačiau vietoje to, prokuratūra formaliai nurodė, kad tai yra asmeninio intereso gynyba ir nėra pagrindo pradėti procedūros.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Generalinė prokuratūra su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiami prokuratūros nutarimai, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėti ir nepagrįsti bei turi būti panaikinti. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos galimų pažeidimų, delsiant atkurti nuosavybės teises pareiškėjui ir atkuriant pretendentui J. N., sudarinėjant pretendentų eiliškumo sąrašus ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas pareiškėjo P. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimų panaikinimo.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas prokuratūros sprendimas neteisėtas, o išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo skundą, sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais bei taikytinomis teisės normomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimų panaikinimo.
7. Nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl prokuratūroje priimtų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tik formaliai nurodė, kad suinteresuoti asmenys ištyrė visas aplinkybes, tačiau nesukonkretino, kas buvo ištirta ir atlikta tiriant pareiškėjo skundus, t. y. teismas neįrodė, kad suinteresuoti asmenys ėmėsi kokių nors veiksmų siekiant tinkamai ištirti pareiškėjo skundą. Teismas visiškai nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog skundžiami prokuratūros nutarimai, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimti pagrįstai.
Atsiliepimas
8. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad jo skundai buvo išnagrinėti nepažeidžiant procesinių normų, reglamentuojančių piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimą Lietuvos Respublikos prokuratūroje. Vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
11. Pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos delsimo atkurti jam nuosavybės teises ir suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje, kai tuo tarpu pretendentui J. N. nuosavybės teisės atkurtos ir sklypas suteiktas bei parduotas kitiems asmenims. Prokuratūroje priimtais sprendimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvuojant tuo, kad ginčo situacijoje nenustatyta viešojo intereso požymių, kadangi pareiškėjo keliami klausimai yra susiję išimtinai su jo privačiu interesu atsikurti nuosavybės teises. Taip pat nutarimuose buvo aptartos nuosavybės teisių atkūrimo J. N. aplinkybės, pripažinta, jog nuosavybės teisės J. N. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje atkurtos pažeidžiant įstatyme numatytus eiliškumo reikalavimus, tačiau, kadangi sklypas perleistas kitiems asmenims, kurių sąžiningumas nekvestionuojamas, prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones netikslinga.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-501/2012 nurodė, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl prokuratūros sprendimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pagrįstai nurodė, jog iš skundžiamų prokuratūros nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjo skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tirdamas pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Teismas šiuos teiginius pagrindė išsamiai išvardindamas konkrečius veiksmus, kuriuos atliko prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundus. Todėl atmetami pareiškėjo argumentai, kad teismas konkrečiai nenurodė prokurorų atliktų veiksmų.
14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prokuratūroje pagal pareiškėjo pareiškimą surikta medžiaga, nuodugniai patikrino, ar buvo ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos galimų pažeidimų delsiant atkurti nuosavybės teises pareiškėjui ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjo nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl pretendentų grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinius žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Nemėžio seniūnijos Nemėžio kadastrinėje vietovėje, sąrašo eiliškumo pažeidimai patenka į viešojo intereso sritį ir sutiko su prokurorų išvada, kad tokių pažeidimų nenustatyta, o net jeigu ir būtų nustatyta, tai tokiu atveju jie nepatenka į viešojo intereso sritį.
15. Skundžiama nutartis netenkinti pareiškėjo skundo buvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta byloje surinkta medžiaga bei teisiniais argumentais. Teismas rėmėsi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog prokuratūroje buvo tinkamai atliekamas pareiškėjos skundų tyrimas ir šią išvadą pagrindė teisės aktų nuostatomis. Remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pareiškėjo skundą dėl prokurorų veiksmų pagrįstai nagrinėjo tik dėl galimo proceso normų pažeidimo prokurorų atlikto tyrimo metu. Konstatavęs, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo skundą rinko reikiamą medžiagą, savo sprendimuose analizavo ir įvertino surinktus įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadą dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamus prokurorų sprendimus.
16. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde, pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų, nagrinėdami pareiškėjo skundus neatliko prokurorai, kokių įrodymų nesurinko ir jų neįvertino. Atsižvelgiant į paminėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas bylų dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo taisykles ir ribas, pareiškėjo argumentai dėl to, kad prokurorai nukrypo nuo teismų suformuluotos praktikos dėl viešojo intereso sampratos, yra visiškai nepagrįsti.
17. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.