Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-550-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
2A-550-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Ramunė Čeknienė
Atsakovas
UAB „LR Clean service“
Ieškovas
O. S.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-550-280-/2010Procesinio sprendimo kategorija 121.15;11.9.4;14.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, šalims nedalyvaujant

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „LR Clean service“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-84-839/2010 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei UAB „LR Clean service“dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, buvusio darbdavio UAB „LR Clean Service“ neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas — viso 1656,79 Lt, delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį (jų konkrečių dydžių nenurodo), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas (2009-11-11 patikslintu ieškiniu prašė priteisti kitas su darbo santykiais susijusias 2598,05 Lt išlaidas, tačiau 2010-01-18 pareiškimu ieškinio šioje dalyje atsisakė (b.l.37-38 ir b.l.61) ir teismas bylą šioje dalyje nutraukė.

Ieškovė nurodo, kad 2009-06-22 nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal DK 127 str. 2 d. (darbuotojo pareiškimu), kadangi atsakovas nemokėjo darbo sutartyje nustatytu laiku jai priklausančio darbo užmokesčio – už 2 mėnesius, 2009 metais už dalį balandžio mėnesį ir už visą birželio mėnesį, tačiau atleidimo dieną atsakovas su ja neatsiskaitė, neišmokėjo visų jai priklausančių pinigų sumų (DK 140, 141str., 177 str. 2 d., 207 str. ir CK 6.37 str.), todėl ieškinį prašo tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovė O. S. iš darbo UAB „LR Clean service“ 2009-06-22 atleista pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisė iš atsakovės UAB „LR Clean Service“ ieškovės O. S. naudai 2041,62 Lt dydžio išeitinę išmoką, 10 208,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2010-04-22; vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (jam esant 1020,81 Lt) už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11,76 Lt delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį, indeksuojant delspinigių dydį kartą per metus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nusprendė sprendimą dalyje dėl vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio 1020,81 Lt priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.), likusioje dalyje ieškinį atmetė, civilinę bylą dalyje dėl 2598,05 Lt išlaidų priteisimo nutraukė.

Teismas priteisė iš atsakovės UAB „LR Clean Service“ į valstybės biudžetą 368 Lt žyminio mokesčio ir 23,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškove 2008-10-20 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2008-10-20 priimta dirbti pardavimų vadybininke, nustatant 1369,86 Lt dydžio darbo užmokestį. Nuo 2009-01-01 darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio pakeista ir sutartas 1000 Lt mėnesinis darbo užmokestis (b.l.22, 23, 24). Ieškovė 2009-06-19 ir 2009-06-22 pateikė atsakovei prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2009-06-22, kadangi atsakovė nesumoka darbo užmokesčio už 2 mėnesius iš eilės, tai yra 2009 m.balandžio ir gegužės mėnesius iki kito mėnesio 15 dienso (b.l.76, 77) ir tuo nevykdo darbo sutarties 3 p. (DK 127, 128 str.). Teismas nustatė, kad atsakovė nesilaikė darbo sutartyje sulygtos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir sutartu terminu, t.y. iki sekančio mėnesio 15 d., nesumokėjo ieškovei darbo užmokesčio ir todėl ieškovė turėjo teisę pasinaudoti DK 127 str. 2 d. nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu.

Teismas nurodė, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos pagal DK 127 str. 2 d., jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymu.

Iš 2009-06-22 atsakovės rašto, 2009-06-22 įsakymo Nr.2009-06-22/1 „Dėl atleidimo iš darbo“, atsakovės darbo sutarties, 2009-06-23 pažymos duomenų nustatė, kad atsakovės vadovas sutiko atleisti ieškovę nuo 2009-06-22 nesuėjus 3 dienų terminui ir ieškovės nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu - darbuotojo pareiškimu, tai yra pagal DK 127 str. 2 d (b.l 9, 22, 75, 76, 77), nors įsakyme dėl atleidimo, kuris priimtas 2009-06-22, nenurodyta konkreti DK 127 straipsnio dalis, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės valia dėl darbo santykių nutraukimo jos nurodytu pagrindu neaiški (b.l.75). Iš ieškovės darbdaviui pateiktų prašymų nustatė, kad juose ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl atleidimo iš darbo. Nurodė tiek pageidaujamą atleidimo iš darbo datą 2009-06-22, tiek atleidimo faktinį pagrindą dėl nemokamo darbo užmokesčio bei nurodė Darbo kodekso normą, pagal kurią prašė atleisti, t.y. DK 127 str. 2 d. (76, 77 b.l.).

Teismas sprendime nurodė, kad nors ieškovė reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo nereiškė, tačiau spręsdamas ginčą dėl ieškovei nesumokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio bei priteistinų delspinigių dydžio, teismas vadovaujasi įstatymo suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 str.). Teismas pripažino, kad UAB „LR Clean service“ 2009-06-22 įsakymu Nr.2009-06-22/1 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovė O. S. iš darbo 2009-06-22 atleista pagal DK 127 str. 2 d. (darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu nesant jo kaltės).

DK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad nutraukus darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal minėto aprašo 8 p. tais atvejais, kai teisės aktais garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (apskaičiuotą laikantis šio aprašo) dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Iš pažymos (74 b.l.) matyti, kad ieškovės 2009 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. atlyginimas 1000 Lt kas mėnesį, taigi vidutinis darbo dienos užmokestis — 48,38 Lt (3000 Lt : 62 darbo dienos = 48,38 Lt), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 1020,81 Lt (48,38 Lt x 21,1 (metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2009 m.)). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės darbo santykiai pas atsakovę pasibaigė pagal DK 127 str. 2 d. ir ieškovei priklauso 2041,62 Lt – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir ši suma iš atsakovės priteistina ieškovei (DK 140 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis darbo užmokestis 1656,79 Lt sumokėtas 2009-08-25 mokėjimo nurodymu Nr.489 pervedant 400 Lt ir 2009-09-02 mokėjimo nurodymu Nr.494 pervedant 1 256,79 Lt (b.l. 28, 29).I eškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas (72, 73 b.l.) patvirtina lėšų gavimą, to neginčija ir ieškovė (84 b.l.), todėl sprendė, kad ieškinys dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas.

Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams delspinigiai nebeskaičiuojami, nes vadovaujantis DK 143 straipsnio 3 dalimi, darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis, t. y. taikoma kitokio pobūdžio sankcija. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais susijusios išmokos, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato delspinigių dydį, kuris sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Iš 2009-06-19 mokėjimo nurodymo Nr.418 (25 b.l.) matyti, kad darbo užmokestis už 2009 m. balandžio mėn., kuris pagal šalių sudarytos darbo sutarties 3 p. turėjo būti sumokėtas iki 2009-05-15, buvo sumokėtas 2009-06-19. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 300 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. balandžio mėnesį buvo pervesta 2009-05-27.Iki 2009-06-19 vėluota išmokėti 700 Lt darbo užmokesčio už balandžio mėn., t.y. 28 d. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 11,76 Lt delspinigių už balandžio mėnesį mokėtino darbo užmokesčio išmokėjimo vėlavimą (700 Lt x 0,06 proc. = 0,42 Lt x 28 dienos = 11,76 Lt), indeksuojant delspinigių dydį kartą per metus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (DK 207 str., LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d.).

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir tai kliudė laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ieškove, nes atsakovė tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo realių galimybių atsiskaityti su ieškove (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog su ieškove nebuvo atsiskaityta ją atleidžiant iš darbo dėl ieškovės įmonei ir neapmokėtų sąskaitų atmestini, nes net ir kilus tokiam ginčui, nurodyta aplinkybė išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 str. įvardytas sumas arba, priklausomai nuo susidėjusių aplinkybių, darbuotojui išmokėti proporcingai mažesnę sumą.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-06-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nustačius, kad su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotoja nėra kalta, atsakovės atžvilgiu taikytinos DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės: ieškovei priteistinas jos vidutinis darbo užmokestis – 1020,81 Lt už uždelsimo laiką, t.y. nuo 2009-06-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. už visą uždelstą atsiskaityti laiką (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2010-04-22 yra 10 208,10 Lt, (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovei pagal formuojamą teismų praktiką (CPK 4 str.), nutrūkus darbo santykiams ir esant iš darbo santykių kilusiai piniginei prievolei, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos CK 6.37 str. įtvirtintos vadinamos procesinės palūkanos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-625/2008), todėl sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2598,05 Lt išlaidų priteisimo atsisakė (61 b.l.), o ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo pasekmės jai išaiškintos, teismas šį ieškovės atsisakymą priėmė ir sprendė, kad byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.). Nurodė, kad likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė iš atsakovės, kaip pralimėjusios bylą šalies (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.) — 368 Lt žyminio mokesčio ir nurodė, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl atsakovei pagal įgaliojimą atstovavusio ją jos darbuotojo teisininko išlaidos, nėra CPK numatytos bylinėjimosi išaidos ir atsakovei atmesto ieškovės reikalavimo dalyje šios išlaidos nepriteistinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „LR Clean service“ prašo panaikinti 2010-04-22 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu sutinka tik iš dalies. Sutinka tik dėl 11,76 Lt delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį ieškovei priteisimo, nesutinka su pripažinimu, kad ieškovė iš darbo atleista pagal DK 127 str. 2 d.; su 2041,62 Lt dydžio išeitinės išmokos priteisimu ieškovei; 10208,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2010-04-22 priteisimu ieškovei; su 1020,81 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimu ieškovei; su 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimu ieškovei; su 23,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimu valstybei; su 368,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą priteisimu iš atsakovo. Be to, nesutinka, kad ieškovei civilinė byla dalyje dėl 2598,05 Lt išlaidų priteisimo buvo nutraukta.

Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė O. S. iš darbo buvo atleista pagal DK 127 str. 2 d., dėl ko nėra darbuotojo (ieškovės) kaltės.

Byloje įrodyta, kad ieškovė (b.l. 76-77) prašymus 2009-06-19 ir 2009-06-22 atleisti ją iš darbo parašė atsakovui, nesilaikydama DK 127 str. 2 d. numatytų terminų, t.y. trijų darbo dienų termino (2009-06-19 buvo penktadienis, 2009-06-22 - pirmadienis). Tai nurodė atsakovas teismo proceso metu ir teismas priimtame sprendime. Pagal DK 127 str. 2 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbdavio įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymu. Ieškovė paduodama ieškinį teismui nurodė, kad ji buvo atleista pagal DK 127 str. 2 d., bet faktiniai bylos duomenys, atsakovo 2009-06-22 įsakymas Nr. 2009-06-22/1 dėl ieškovės atleidimo iš darbo be šio straipsnio dalies, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog ieškinio pagrindinis reikalavimas yra pagal kokį DK straipsnį ir dalį yra atleista ieškovė, o kiti ieškovės reikalavimai yra tik išvestiniai iš šio reikalavimo.

Teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, galėjo bei privalėjo surinkti reikalingus įrodymus dėl ieškovės atleidimo iš darbo ir tik tada spręsti pagal kokį DK straipsnį ir dalį turi būti pripažinta atleista ieškovė. Teismas iš byloje esančių įrodymų, ex officio ne tik, kad nenustatė ieškovės atleidimo pagrindų vadovaudamasis įstatymo normomis (teisėtumo, sąsajumo ir leistinumo), bet apskritai šališkai, nekvalifikuotai, nekompetetingai, neteisingai ir nepagrįstai nustatinėjo ir grindė savo sprendimą byloje, t.y. teismas vienašališkai, remdamasis tik ieškovės paaiškinimais, nepilnais faktinių aplinkybių nustatymais bei siauru teisės normų pritaikymu konstatavo ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. tik jos 2009-06-19 ir 2009-06-22 pateiktais rašytiniais prašymais atleisti ieškovę iš darbo bei jos paaiškinimais 2010-04-08 teismo posėdyje.

Ieškovė padavė ieškinį, paskui patikslintą ieškinį, kurį vėliau atsiėmė, bet teismas ieškovės atsiimto ir palikto nenagrinėto ieškinio neįformino nutartimi, kaip numatyta įstatyme. Be to, atsakovas teismui posėdyje pateikė įrodymus, kuriais remdamasis teismas galės visapusiškai ir objektyviai įvertinti visą susiklosčiusią situaciją bei priimti teisėtą ir teisingą sprendimą byloje. Teismas atmetė atsakovo pateiktus įrodymus kaip nesusijusius su byla. Tai patvirtina, kad teismas buvo šališkas, nekompetetingas ir nekvalifikuotas. Teismas, peržengęs ieškovės pareikštų reikalavimų ribas, privalėjo pats išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, neapsiribodamas procesinių teisių ir tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo imitavimu.

Teismas byloje pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo principą, nes neužtikrino atsakovo procesinių teisių, t.y. 2010-04-08 teismo posėdyje neleido atsakovui naudotis vienodomis proceso dalyvio teisėmis, lyginant su ieškove. Ieškovė buvo labiau privilegijuota, o atsakovas nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, kuriem būtinumas iškilo teismui priėmus 2010-03-18 nutartį. Atsakovas prašė teismo priimti įrodymus jau pirmajame teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, bet teismas juos atsisakė priimti, motyvuodamas, kad ieškovė neprašo nustatyti pagal kokį DK straipsnį ieškovė yra atleista, bet tik prašo pinigų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, todėl nutarė įrodymų nepriimti. Dėl to teismas šiurkščiai pažeidė atsakovo procesinio lygiateisiškumo principo reikšmę (CPK 17 str.). Nurodo, kad atsakovas 2010-04-08 teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyviu priežasčių, apie kurias teismas buvo informuotas faksimile (atsakovo atstovas dalyvavo kitoje byloje, kurioje jis yra nukentėjusysis, akistatoje) bei atsakovo atstovui atvykus į 2010-04-08 į teismo posėdį 14,30 valandai, neturint įgaliojimo ir prašant atidėti posėdį, teismas posėdžio neatidėjo arba, kad teismas sutiktų priimti vėliau atsiųstą faksu įgaliojimą atstovauti teismo posėdyje, po to pristatant įgaliojimo originalą valandos laikotarpyje, teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą ir tuo nepagrįstai ir neteisėtai apribojo atsakovo teisę ir pažeidė šalies teisės būti išklausytam principą.Pats teismas, parengęs 2010-04-08 posėdį, jog įrodymai dėl kilusio ginčo apie ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumą gali būti nagrinėjami tik posėdžio metu, užvilkino bylos įagrinėjimą, nes minimus įrodymus, atsakovas siūlė teismui priimti dar 2010-03-04 teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs taisyklę: „Jeigu yra teisė, turi būti ir priemonė ją apginti" - ubi ius bi remedium.

Reziumuojant, tai kas išdėstyta, apeliantas teigia, kad:

1) teismas išklausęs ir priėmęs atsakovo argumentus, būtų priėmęs visai kitokį sprendimą byloje dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nes faktiniai bylos duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo, kad ieškovė raštu pranešė atsakovui apie savo valios išraišką dėl atleidimo iš darbo bei įteikė 2009-06-19 ir 2009-06-22 rašytinius prašymus atleisti ieškovę iš darbo tik 2009-06-23;

2) iš ieškovės 2009-08-27 papildyto prašymo Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos kėlimo atsakovui, yra aiškiai ir tiksliai ieškovės akcentuota: „ Darbdavys šį laišką gavo, nes 2009-06-23 O. S. atvežė Raštą (pridedama) dėl atleidimo iš darbo. Šią dieną O. S. įmonės vadovui A. L. įteikė asmeniškai originalius prašymus dėl atleidimo iš darbo (pridedama) ir Pranešimą dėl kreipimosi į teismą (pridedama)", t.y. ieškovė raštu informavo atsakovą dėl noro nutraukti darbo sutartį tik 2009-06-23, t.y. ieškovė dvi dienas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą - tai DK 235 str. 2 d. 9 p. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas iš ieškovės pusės. Ieškovė rašytinį prašymą nutraukti darbo sutartį su atsakovu pateikė atbuline data - Lietuvoje įstatymai atgal negalioja (žr. LAT nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-358; Nr. 3K-3-218/2008).

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas konstatavo, jog „Iš ieškovės rašytų prašymų matyti, kad pirmas prašymas darbdaviui pateiktas 2009-06-19, patikslintas prašymas pateiktas 2009-06-22", todėl ieškovės atleidimą iš darbo teismas konstatavo pagal DK 127 str. 2 d., nes pasak teismo argumentų: „Iš ieškovės rašytų prašymų matyti, kad pirmas prašymas darbdaviui pateiktas 2009-06-19, patikslintas prašymas pateiktas 2009-06-22". t.y. teismas, konstatuodamas faktą, kad ieškovė pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš darbo 2009-06-19. patikslintą prašymą pateikė 2009-06-22 - nenurodė faktų ir nustatinėjimo metodų, kuriais byloje nustatė ir šiuo faktu grindė savo sprendimą, t.y. teismas pažeidė CPK 12, 13 straipsnių, 263 straipsnio 2 dalį ir CPK 17 straipsnį.

4) DK 10 str. yra nustatyta, kad Kodekso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Kodekso sistemą bei jos struktūrą siekiant užtikrinti Kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą. Teismas konstatuodamas, kad ieškovė turi būti pripažinta atleista pagal DK 127 str. 2 d., nes atsakovas pažeidė darbo sutartį, t.y. darbdavys (atsakovas) nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, kadangi nemokėjo ieškovei atlyginimo iki mėnesio 15 d., t.y. nevykdė savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Šiais argumentais teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė darbo sutarties su ieškove ir ieškovė turi būti atleista dėl atsakovo kaltės, t.y. nevykdant darbo sutarties dėl laiku nemokamo atlyginimo, pagal DK 127 str. 2 d.

Kadangi DK 10 str. yra nustatyta, kad Kodekso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Kodekso sistemą bei jos struktūrą siekiant užtikrinti Kodekso vientisumą ir atskirų jo sudedamųjų dalių suderinamumą, tai teismas privalėjo, be to, vadovautis, kad teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis, taip pat į tos teisės normos tikslą, todėl DK 127 str. 2 d., turėjo būti aiškinama viso DK 127 straipsnio bei kitų šio kodekso straipsnių kontekste. Teismui, teko taikant teisę, pačiam išgalvoti naują normą arba net teisės principą, nes to reikalavo bylos aplinkybės, kadangi teisės normų nėra tiek sukurta, kiek jų socialinės tikrovės teisiniam sureguliavimui reikėtų.Darbo sutarties sąlygose yra nustatyta imperatyvios sąlygos sudarant darbo sutartį: darbovietė ir darbo funkcijos, t.y. darbo apmokėjimo sąlygos nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga. Ieškovė turėjo konkrečią darbovietę ir konkrečias darbo funkcijas, t.y. pagrindinės darbo sutarties sąlygos buvo nepažeistos, ji turėjo visas socialines garantijas. DK 128 str. 1 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kada yra traktuotinas darbo sutarties pažeidimas dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo t.y. daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) - ieškovei buvo neišmokėtas darbo užmokestis tik už pusę mėnesio (532,00 Lt), todėl teismas neteisingai nurodė materialinę teisės normą, pagal kurią jis pripažino ieškovę atleidęs iš darbo.Taip pat teismas pažeidė pagrindinį teismo principą, jog įstatymo klausymas ir teisingumo vykdymas apima ir pareigą aiškinti prieštaringas teisės normas (LAT CBS teisėjų kolegija bylos Nr. 3K-3-673/2001).

5) teismas išsprendė bylą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t.y. teismas privalėjo įtraukti į bylą Utenos darbo biržą, kaip tretįjį asmenį, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad teismas privalo nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo, o Utenos darbo birža, kaip tretysis asmuo, privalėjo apie tai būti informuota, nes Utenos darbo birža remdamasi ieškovės pateikta pažyma apie atleidimą iš darbo galėjo mokėti ieškovei bedarbio pašalpą t.y. galėjo būti pažeisti trečiųjų asmenų turtiniai interesai, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Nustačius, kad teismas neteisėtai ir neteisingai nustatė pagrindinį ieškinio reikalavimą, t.y.ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, atmestinas ir teismo sprendimas priteisti ieškovei 2041,62 Lt dydžio išeitinę išmoką, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie savo sąskaitų areštą, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str) ir kad nuo atsakovo valios išraiškos nepriklausė jo galėjimas atsiskaityti su ieškove atleidimo iš darbo dieną. CPK 182 str. aiškiai ir nedviprasmiškai preziumuota, ko nereikia įrodinėti. Pati ieškovė dar pačiame pirmame savo paduotame ieškinyje (2009-08-20) nurodė 2009-07-27 VDI išvadą Nr. SD-17024, kurioje konstatuota, jog atsakovo sąskaitos yra areštuotos. Atsakovas savo 2009-09-21 atsiliepime, antrame lape, aiškiai argumentavo VDI atsakymą ieškovei.

Dėl 10208,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikotarpį nuo 2009-06-22 iki 2010-04-22 priteisimo nurodo, kad vykstant teisminiam procesui, ieškovei 2009-09-02 buvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis (tai įrodyta juridiniais faktais ir konstatuota pačios ieškovės bei teismo), todėl ieškovės reikalavimą teismas privalėjo patikslinti, nes toks ieškovės reikalavimas tapo nekonkretus bei visiškai neaiškus. Be to, sankcija numatyta įstatymo, turėjo būti taikoma tik už laikotarpį, nuo 2009-06-22 iki 2009-09-01, nes su ieškove atsakovas pilnai atsiskaitė 2009-09-02. Taip pat būtina pažymėti, kad atsakovui buvo uždėtas sąskaitų areštas (tai pažymėjo VDI 2009-07-27 rašte), t.y. atsakovui maksimali sankcija galėjo būti taikoma tik nuo 2009-07-28 iki 2009-09-01.

Teismas, grįsdamas savo sprendimą byloje dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovei nepriteisė jokių išlaidų, o juk ieškovė buvo padavusi patikslintą ieškinį, kurį vėliau atsiėmė, t.y. teismas nepaskirstė pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidų ieškovei dėl išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Be to, ieškovei padavus patikslintą ieškinį, teismas iš ieškovės nereikalavo sumokėti žyminio mokesčio (CPK 80, 85 str.) ir priėmė patikslintą ieškinį neturėdamas ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio (CPK 84 str.), o šį ieškinį ieškovei atsiėmus - ieškovė nebuvo įpareigota sumokėti žyminio mokesčio (patikslintu ieškiniu buvo reikalaujama iš atsakovo nuomos mokesčio už ieškovės automobilio nuomą).Tai šiurkštus CPK pažeidimas, nes nuoma, yra civilinės materialinės prievolinės teisės subjektiniai santykiai, kurie yra CK teisės normose reglamentuoti, o ne darbo santykiai, nuo kurių darbuotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas bylą dalyje dėl 2598,05 Lt išlaidų priteisimo nutraukė, nes ieškovė ieškinį atsiėmė, tačiau teismas tuo klausimu nepriėmė nutarties, kaip numatyta įstatyme, bet 2010-04-22 sprendime tai tik konstatavo

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė O. S. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai patenkino jos ieškinį ir jai priteisė sumas, kurias darbdavys privalo išmokėti.Atsakovas apeliciniame skunde įvairiais išvedžiojimais bando įrodyti tai, ko nėra, taip pat nepagrįstai teismą kaltina šališkumu.

Šalies argumentai

Prieš teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl vyro ligos, tačiau prašymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, nes šalių dalyvavimas apeliacinėsinstancijos teismo posėdyje nėra privalomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ( CPK 326 str.1 d., 3 p., DK 127 str. 2 d., DK 141 str. 3 d. ), Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimas keistinas.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo

Byloje nustatyta pagal atsakovo UAB „LR Clean service” 2009-06-22 raštą, kurį pasirašė UAB LR Clean service” direktorius A. L., ir kuriame nurodyta, kad sutinka su ieškovės prašymu atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2009-06-22 pagal DK 127 str. 2 d., kad ieškovė O. S. prašė ją atleisti iš darbo nuo 20099-06-22 ir pagal DK 127 str. 2 d. Atsakovas nesutiko tik išmokėti išeitinės kompensacijos (b.l.9), su kitais reikalavimais sutiko. 2010-06-22 darbdavys išleido įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2009-06-22( b.l. 75). Todėl atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodomi kiti darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir aplinkybės yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai pripažino, kad O. S. ir UAB „LR Clean service” 2008-10-20 sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose visiškai nenurodo ir nevertina nurodyto rašto, rašyto O. S. 2009-06-22. Be to, O. S. pareiškimas, kurį pateikė atsakovas teismui, liudija, kad dėl darbo sutarties nutraukimo ji į atsakovą kreipėsi 2009-06-19, jai tą pačią dieną buvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, tai ji 2009-06-22 prašymu 2009-06-19 pareiškimą pakeitė, prašydama darbo sutartį nutraukti DK 127 str. 2 d. pagrindu. Tai, kad ne visai tiksliai laikytasi įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo terminų, negali būti pagrindu darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nes įstatymai nedraudžia susitarti dėl konkrečių darbo sutarties pasibaigimo terminų. Nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį, ginčo dėl darbo sutarties pasibaigimo datos tarp šalių nekilo, ginčas iškeltas tik bylos nagrinėjimo metu, todėl jis nepagrįstas.

Dėl O. S. priklausančių sumų ir atsiskaitymo su ja

Nors ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta 2009-06-22, bet šią dieną su ieškove visiškai nebuvo atsiskaityta, kaip reikalauja DK 141 str., nebuvo susitarta dėl atsisakitymo tvarkos. Ieškovei priklausantis atlyginimas už darbą sumokėtas 2009-08-25 (400 Lt) ir 2009 rugsėjo 2 d. ( 1256,79 Lt). Kadangi UAB „LR Clean srvice” nesutiko mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ( DK 140 str. 2 d.), tai šios išmokos gera valia atsakovas ir nesumokėjo, ginčydamas iki šiol jos pagrįstumą.

Kadangi konstatuota, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. tai nurodyto dydžio išeitinė išmoka ieškovei turi būti išmokama ir ją Utenos rajono apylinkės teismas priteisė pagrįstai.

DK 141 str.3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Šiai normai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Nereikia nustatinėti, kad nėra darbdavio kaltės. Prievolė neatsiranda tik esant darbuotojo kaltei, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Tačiau jei atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tuomet darbo užmokesčio vidurkio priteisimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Kitu atveju vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką, net ir tuo atveju, kai neišmokama tik išeitinė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, turėtų būti priteisiamas.

Kaip jau yra nurodyta, ieškovė O. S. pas atsakovą UAB „LR Clean service” dirbo nepilnus metus : nuo 2008-10-20 iki 2009-06-22, 7 mėnesius.

Ieškovei priklausančios ir išmokėtos darbo pajamos už jos išdirbtą laikotarpį pas atsakovą yra mažesnės, nei Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką su ja atsiskaityti. Tokia situacija nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ieškovei O. S. priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su ja už 5 mėnesius, t.y. 5 104,05 Lt ( 1020,81×5= 5 104,05).

Kadangi ieškovei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką atsiskaityti su ja, tai kitos prašomos išmokos nepriteistinos, išskyrus procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiką nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Be to, 2010-01-18 teismo posėdyje kitų reikalavimų ji nebepalaikė (b.l. 63).

Kiti apeliacinipo skundo argumentai

Teismas surinko visus reikalingus bylai išnagrinėti įrodymus, nustatė kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes. Apelianto tvirtinimas apeliaciniame skunde, kad teismas buvo šališkas, nekompetetingas ir nekvalifikuotas yra nepagrįstas, deklaratyvus. Pats atsakovas linkęs kaltinti ne tik ieškovę, bet ir teismą netinkamu pareigų vykdymu, nors akivaizdu, kad savo pareigų tinkamai neatliko: nesumokėjo laiku ieškovei darbo užmokesčio, sutiko nutraukti darbo sutartį prašomu pagrindu, bet nesutiko mokėti visų įstatyme nustatytų ieškovei priklausančiu sumų.

Nenustatyta, kad atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą 2010-04-08 dėl svarbių priežasčių, nes atsakovui 2010-03-22 buvo įteiktas šaukimas su informacija, kad byla bus nagrinėjama 2010-04-08. Atsakovas yra juridinis asmuo, jeigu jo paskirtas atstovas negali atvykti į teismo posėdį nurodytą datą, yra galimybė skirti kitą atstovą. Nagrinėjamu atveju tik prieš pat teismo posėdį paprašyta posėdį nukelti į vėlesnį laiką, nenurodant konkrečių tokio prašymo priežasčių. Teismas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas dalyvauja kitame procese, nes apie tai nebuvop informuotas. Darbo bylos turi būti nagrinėjamos operatyviai, todėl teismas, neturėdamas konkrečių duomenų apie atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, negalėjo jų pripažinti svarbiomis ir atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas jau buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą atsakovo prašymu 2010-02-19, kai buvo nurodytos konkrečios aplinkybės apie atsakovo atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

Kadangi ieškovė nuo patikslinto ieškinio atsisakė, tai teismas galėjo bylą toje dalyje nutraukti nutartimi arba atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą toje dalyje nutraukti priimdamas sprendimą.

Apeliantas be teisėto pagrindo nurodo, kad ieškovės papildomas ieškinys turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes ginčas yra kilęs iš darbinių teisinių santykių, ieškovė, dirbdama pas atsakovą, darbinei veiklai vykdyti buvo su atsakovu sudariusi automobilio nuomos sutartį. CPK 83 str. 1 d. 1 p. nustato, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Atmestinas tvirtinimas, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta darbo birža, nes byloje nebuvo sprendžiama ir pasisakoma dėl šios įstaigos teisių ir pareigų. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nebeanalizuojami.

Dėl pasakyto Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimas keistinas, pakeičiant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ( CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p, CPK 330 str. DK 140 str. 2 d. 141 str. 3 d. kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad ieškovė O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iš darbo UAB „LR Clean service” 2009-06-22 atleista pagal DK 127 str. 2 dalį.

Priteisti iš atsakovės UAB „Clean sevice”, įm. kodas 3012 72999) ieškovei O. S. 2 041,62 Lt išeitinę išmoką ir 5 104.05 Lt vidutinio darbo užmokesčio užuždelsimą atsiskaityti bei 5 procentų metines palūkanas nuo 7 145,67 Lt priteistos sumos už laiką nuo 2009-08-28 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Clean service” į valstybės biudžetą 214 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteistas sumas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės reikalavimą dėl 2 598,05 Lt išlaidų priteisimo nutraukti, ieškovei šioje dalyje atsisakius nuo ieškinio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėRamunė Čeknienė