Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-04 · Administracinė byla Nr. I-3783-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
I-3783-463/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijai „Žalesa“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3783-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01710-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai D. G., atsakovės atstovei Meilutei Saidienei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Žalesa“ dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Tarnybos Skyrius) 2017 m. balandžio (diena nenurodoma) atsakymą Nr. 48SD-...-(14.48.136) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Raštas yra neteisėtas ir naikintinas. Ji pažymėjo, kad Rašte išaiškinta, jog pareiškėja negali pirkti įsiterpusio žemės sklypo sodininkų bendrijos „Žalesa“ (toliau – ir Bendrija) teritorijos ribose, tačiau, pareiškėjos teigimu, ji neprašo leisti išsipirkti įsiterpusio žemės sklypo, kadangi šis sklypas prasideda nuo Bendrijos teritorijos ribos, kuri sutampa su pareiškėjos valdomo žemės sklypo riba. Akcentavo, kad atsakovas net nėra informuotas, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ribojasi ne su žemės ūkio paskirties valstybine žeme, bet su miško ūkio paskirties žeme. Pasak pareiškėjos, nors atsakovas ir pateikė Raštą praleidęs terminą atsakymui pateikti, tačiau jį paruošė skubotai, neaiškiai išdėstė aplinkybes, jų nesusiejo su prašymo turiniu. Be to, pačiame Rašte nenurodyta pilna data ir jo numeris.

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jos skundą tenkinti. Akcentavo, kad Rašte Tarnyba netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Pareiškėja siekė prisipirkti sklypo dalį, besiribojančią su jos sklypu, kurią ji tvarko ir prižiūri. Pabrėžė, kad su tokiu prašymu ji kreipėsi į Bendriją 2007 m. ir jai nebuvo pateiktas atsakymas. Akcentavo, kad ji nėra Bendrijos narė. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas, kurį ji siekia įsigyti, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Tokių aplinkybių atsakovas atsakyme nenurodė.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–37).

Tarnybos Skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymo „Dėl valstybinės žemės sklypo pripirkimo“ netenkino, kadangi norimas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp žemės sklypų, yra už Bendrijos ribos. Atsakovas, išnagrinėjęs 1992 m. Bendrijos generalinį planą, nustatė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su Bendrijos bendrojo naudojimo keliu, vakarinėje ir rytinėje pusėje – su privačiais žemės sklypais, o šiaurinėje pusėje su Bendrijos riba.

Pabrėžė, kad Rašte buvo paaiškinta, jog norimas pirkti iš valstybės žemės plotas, šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, negali būti parduotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadangi jis neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos ir yra už Bendrijos ribos.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Akcentavo, kad siekiant išsipirkti Bendrijai priklausantį žemės sklypą, pareiškėja su prašymu turi kreiptis į Bendriją. Bendrija gali sutikti parduoti arba sklypą pasilikti naudoti savo reikmėms. Nurodė, kad įprastai buvo suteikiami 6 arų dydžio žemės sklypai Bendrijoje, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra 8 arų. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad valstybės įmonės Registrų centre tikrino ir nustatė, jog 1992 m. Bendrijos planas yra nepasikeitęs. Atsakovo atstovė, remdamasi 1992 Plano originalu, nurodė, kad žemės sklypas, esantis už pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, nuosavybės teise yra atkurtas kitam fiziniam asmeniui. Pripažino, kad praleido terminą atsakyti į Raštą. Rašte yra nurodytas jo numeris.

Šalies argumentai

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad kol pareiškėja nėra atlikusi jos valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nežinomos tikslios sklypo ribos, todėl negali būti sprendžiamas ir žemės sklypo, esančio už pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, išsipirkimo klausimas. 1992 m. Bendrijos plane nurodyta Bendrijos riba yra nepasikeitusi. Jokių kitų planų bendrija neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja įsigijo žemės sklypą 0,0800 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pagal 1999 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–21, 40–41). Žemės sklypas yra Bendrijos teritorijoje.

Pareiškėja 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių su prašymu ,,Dėl valstybinės žemės sklypo pripirkimo“ leisti prisipirkti valstybinės žemės dalį, tokia tvarka ir tokio dydžio, koks yra leidžiamas šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Prašyme nurodė, kad Žemės sklypas šiaurine kraštine ribojasi su valstybine žeme, besitęsiančia iki upelio Žalesa (b. l. 39).

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 48SD-4749-(14.48.136E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ netenkino pareiškėjos prašymo ir nurodė, kad jos pageidaujamas pirkti žemės sklypas nėra įsiterpęs tarp žemės sklypų, yra už Bendrijos ribos. Atsakovas, išnagrinėjęs 1992 m. Bendrijos generalinį planą, nustatė, kad pareiškėjos Žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su Bendrijos bendro naudojimo keliu, vakarinėje ir rytinėje pusėje – su privačiais žemės sklypais, o šiaurinėje pusėje – su Bendrijos riba.

Pareiškėja teigia, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įsiterpusio sklypo sąvoką.

Vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Teismo vertinimu, Raštas nėra tinkamai pagrįstas tais faktais, kurie nurodyti jame kaip atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą pagrindas, t. y. atsakovas, nurodydamas, jog pareiškėjos prašomas įsigyti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, neišdėstė tai patvirtinančių argumentų, nepateikė jų ir teismui.

Minėta, kad Rašte atsakovas, įvertinęs 1992 m. Bendrijos generalinį planą, kuris yra vienintelis Bendrijos turimas planas, padarė išvadą, jog pareiškėjos pageidaujamas įsigyti sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos.

Pareiškėjos teigimu, ji siekia įsigyti valstybinės žemės dalį, kuria ji naudojasi ir ši sklypo dalis ribojasi su valstybine žeme. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo Žemės sklypą, kuris yra Bendrijos teritorijoje. Sklypo plotas 8 arai. Šio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (b. l. 20–21).

Atsakovas Raštą grindė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo bendrijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sodo teritorijoje“ nuostatomis.

Taigi, atsakovo Rašte minimi teisės aktai reglamentuoja žemės sklypų, priskirtinų mėgėjų sodo teritorijoms, įsigijimą. Pareiškėja teigia, kad ji nori įsigyti laisvą valstybinės žemės dalį, kuri eina už jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, kuris ribojasi su Bendrijos teritorija, ribos. Pasak pareiškėjos, norimas įsigyti žemės sklypas yra už Bendrijos ribos. Atsakovas teismui pateikė Bendrijos 1992 m. kadastro žemėlapio ištrauką (b. l. 43) iš kurios matyti, kad už Žemės sklypo teritorijos ribos eina laisvo žemės ploto ruožas, o už jo – nuosavybės teise atkurtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Planelyje (b. l. 42) taip pat matyti, kad už Žemės sklypo yra laisvas plotas. Pareiškėja teigia, kad tame plote yra skardis, o vėliau prasideda upelis.

Teismo posėdyje buvo apžiūrėtas originalus 1992 m. Bendrijos generalinis planas. Jokio kito plano, kaip teismo posėdyje patvirtino Bendrijos pirmininkas, nėra. Bendrijos teritorijos ribos nėra patikslintos. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo išvados, kad pareiškėjos siekiamas įsigyti žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, Rašte nurodytas teisinis reglamentavimas, tačiau nesusietas su realia faktine situacija.

Šiuo atveju atsakovas neatliko jokio tyrimo, t. y. rėmėsi tik 1992 m. generaliniu planu, planeliu, kadastro duomenimis, o realiai į įvykio vietą net nebuvo nuvykęs. Iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos, planelio bei teismui pateikto apžiūrėti generalinio plano negalima nustatyti, ar Žemės sklypas yra besiribojantis su privačiu žemės sklypu. Be to, atsakovas teigė, kad Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su Bendrijos teritorijos riba. Taigi, byloje nėra aišku, ar siekiamas įsigyti žemės sklypas yra už Bendrijos teritorijos, koks jo naudojimo būdas, paskirtis ir koks realus to sklypo dydis, konfigūracija. Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Raštas nėra tinkamai pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Be to, Raštas neatitinka ir gero administravimo principo reikalavimų.

Konstatuotina, kad tik atsakovui nuvykus į vietą ir užfiksavus apžiūros akte bei foto nuotraukose faktinę sklypo situaciją, atsakovas galėtų priimti argumentuotą ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos prašomo įsigyti žemės sklypo. Vien kadastro duomenų pateikimas bei teisės aktų citavimas nelaikytinas tinkamu pareiškėjos prašymo nagrinėjimu.

Kadangi administracinėje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjos prašomo įsigyti žemės sklypo vertinimo kaip įsiterpusio, pareiškėjos prašymas grąžinamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui nagrinėti iš naujo. Teismo nuomone, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

Pareiškėja teigia, kad Rašte nėra nurodyto jo numerio ir priėmimo datos. Nustatyta, kad Raštas buvo pasirašytas elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje, taigi, jis turi būtinus rekvizitus, t. y. skundžiamas 2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 48SD-4749-(14.48.136E). Tokia informacija pareiškėjai buvo pateikta (b. l. 23). Kadangi dokumentas suformuotas ir pasirašytas elektroniniu būdu, tai nelaikytina pažeidimu, kad pareiškėjai buvo pateiktas dokumentas tokiu formatu. Be to, ta aplinkybė, kad atsakymas buvo pateiktas praleidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytą terminą atsakymui pateikti (prašymas registruotas 2017 m. kovo 9 d., o Raštas parengtas 2017 m. balandžio 19 d.), ką pripažino ir pats atsakovas, laikytinas procedūriniu pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nevertinami tarp pareiškėjos ir Bendrijos susiklostę santykiai dėl ankstesnio pareiškėjos kreipimosi. Šioje byloje vertinamas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 36 straipsnyje įtvirtinta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ detalizuojami veiksmai, kuriuos atlieka Tarnyba.

Taigi, atsakovas, remdamasis anksčiau minėtais teisės aktais, atsižvelgdamas į tai, kad neaiškios Bendrijos teritorijos ribos, pareiškėjos pageidaujamo įsigyti sklypo pobūdis, paskirtis, lokalizacija, turi teisę atlikti žemės naudojimo valstybinę patikrą vietoje. Tokių veiksmų atlikimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Šiuo atveju atsakovas turi atlikti išsamų faktinių aplinkybių tyrimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas turi priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, jį tinkamai motyvuoti ir pagrįsti ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. sudaryti komisiją, nuvykti į įvykio vietą, įtraukti Bendriją į apžiūrą, surinkti papildomus duomenis dėl pareiškėjos prašymo įsigyti sklypą ir atlikti kitus būtinus veiksmus prašymui išnagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 48SD-4749-(14.48.136E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas