Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-3065-637/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2-3065-637/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01215-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Ežerskė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Atsakovas
A. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3065-637/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01215-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. I. (A. I.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 66,34 Eur žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą byloje, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-795/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 27 d., atsakovas A. I. pripažintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimo metu atsakovas užpuolė ir sužalojo R. Ž., padarydamas R. Ž. poodines veido kraujosruvas, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų R. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Minėtu laikotarpiu R. Ž. buvo laikinai nedarbingas dėl 2015 m. gruodžio 1 d. įvykio metu patirtų sužalojimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus už šį laikotarpį R. Ž. paskyrė 176,90 Eur ligos išmoką.

VSDFV Klaipėdos skyrius dėl 176,90 Eur padarytos žalos pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-795/2019. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nustatė, kad R. Ž. dėl minėto įvykio buvo laikinai nedarbingas, tačiau jo ilgalaikis iki 2015 m. gruodžio 29 d. trukęs nedarbingumas neadekvatus įvykio metu patirtiems sužalojimams.

Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 9 punktu, nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Ligos išmoka iš VSDFV biudžeto lėšų mokama nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos, už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. VSDFV Klaipėdos skyrius R. Ž. priskaičiavo 66,34 Eur ligos išmoką, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė 66,34 Eur žalą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas buvo siųsti 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. (1.55) DV_S-40235 ir pakartotinai 2019 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. (1.55) DV_S-44584 su prašymu savanoriškai atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs. Ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 66,34 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo A. I. (A. I.) 66,34 Eur (šešiasdešimt šešių eurų trisdešimt keturių centų) žalą.

Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Ežerskė