- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-364-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Būsto industrijos grupė“
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Arūnas Dirvonas Procesinio sprendimo kategorija 42.4.; 42.11.1.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Būsto industrijos grupė“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2004-08-23 tarp ieškovo R. M. ir atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ sudarytos Preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 75 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 24 773 Lt negrąžintą avansą, 49 568,85 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-08-23 preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovui butą ir automobilio stovėjimo aikštelę, bute atlikti tam tikrą apdailą ir įrengti įrangą, tačiau nesilaikė sutarties vykdymo terminų. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti statybos darbų vėlavimo priežastis, tačiau tinkamo atsakymo nesulaukė. Atsakovas informavo, kad buto pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos nuo 2005-10-10 ir ieškovui elektroniniu paštu persiuntė pirkimo-pardavimo sutartį peržiūrai. Kadangi preliminarioje sutartyje nebuvo įsipareigojimų, kurie jau buvo numatyti naujoje sutartyje, ieškovas pateikė savo pastabas. Šalims nesutarus dėl sutarties pakeitimų, atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų ir nutraukė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi sutartis buvo nutraukta, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, o atsakovas tuo metu pardavė ieškovui sąlyginai priklausančius objektus kitam pirkėjui, nors ieškovas jau buvo sumokėjęs 20 % šių objektų kainos. Kadangi bute jau buvo atlikta vidaus instaliacija, santechnikos darbai, panaudotos tam tikros medžiagos apšildymui, buvo tartasi su rangovais dėl kitų darbų, ieškovas patyrė daug finansinių nuostolių. Net ir gavęs tą dalį kurios atsakovas nesutiko grąžinti, ieškovas už tuos pinigus jau nebenusipirktų būsto. Atsižvelgiant į tai, ieškovas reikalavo, kad būtų sugrąžintas pirminis įnašas į būsto statybą, visos išlaidos, kurias jis patyrė investuodamas į būstą ir, kadangi būsto kainos ženkliai išaugo, sugrąžintas pokytis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-12-06 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. 2004-08-23 ieškovo R. M. ir atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ sudarytos Preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 75 nutraukimą pripažino neteisėtu. Priteisė iš atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ 71 880 Lt nuostolius, 3 656,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, viso - 75 536,40 Lt, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 71 880 Lt sumą nuo 2006-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. M. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas motyvavo, kad 2004-08-23 sutartį atsakovas nutraukė nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos bei nesant tam realių pagrindų: 2005-12-29 raštu nutraukdamas sutartį, atsakovas nesilaikė CK 218 str. 1 d. numatyto imperatyvaus reikalavimo iš anksto pranešti ieškovui apie sutarties nutraukimą per sutarties 6.3. p. nustatytą terminą - prieš 15 dienų. Atsakovo teiginius, kad po sutarties nutraukimo atsakovas dar pakankamai ilgą laiką laukė ir tik po to pardavė nekilnojamus daiktus, kurie buvo šalių sutarties dalykas, kad viską buvo galima ištaisyti, teismas laikė nereikšmingais. Motyvavo, kad 2005-12-29 atsakovo rašte nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas sutartį nutraukia, čia nėra jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovas dar gali pakeisti savo valią, nustato kokius nors terminus ar pan. Atitinkamai - kaip sutarties nutraukimą - šį atsakovo veiksmą suprato ir ieškovas, kuris, gavęs 2005-12-29 raštą, 2006-01-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos sudarymo patvirtinimo, taip pat 2006-02-02 raštu nurodęs su sutarties nutraukimu nesutinkąs bei prašęs jį atšaukti bei vykdyti sutartį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pagrindai, kuriais atsakovas nutraukė sutartį - sutarties 6.3. p punkto c) ir e) papunkčiuose - buvo realūs, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti juos esant bei kad sutarties tolesnis galiojimas būtų sukėlęs jos sudarymo metu nenumatytus didelius turtinio ar asmeninio pobūdžio praradimus. Motyvavo, kad iš pateiktų raštinių įrodymų matyti, jog ieškovui kilo daug klausimą dėl jam pateiktų sutarčių projektų nuostatų, reikalavo jas keisti, tikslinti ir t.t., su dalimi pastabų atsakovas sutiko, todėl nėra pagrindo tokius veiksmus vadinti nesąžiningais ar vengimu sudaryti pirkimo-pardavimo ir kitas sutartis. Sutarčių projektus ieškovui teikė atsakovas, todėl jis, manydamas, kad ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus, galėjo ir turėjo aiškiai apibrėžti šių derybų ribas - t.y., nurodyti, kad vienas ar kitas pasiūlymas yra galutinis, tačiau to nedarė, o tiesiog nutraukė sutartį, kas sudaro pagrindą manyti, kad ieškovo veiksmai, kurie formaliai atitiko sutarties nutraukimo pagrindus, buvo tik pretekstas nutraukti sutartį. Atsakovas taip pat neįrodė, kad sutarties tolesnis galiojimas protingą laiką - kad ir iki 2006-02-03, kada jis pardavė butą ir automobilių aikštelę A. M. - būtų galėjęs sukelti didelius turtinio ar kitokio pobūdžio praradimus: kaip jis nurodė ir 2005-12-29 rašte dėl sutarties nutraukimo, tuo metu ne visos gyvenamosios patalpos buvo parduotos - tokios sutartys buvo pasirašinėjamos dar ilgą laiko tarpą, namas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti 2007-02-14, nėra duomenų, kad jis būtų pripažintas tinkamu naudoti netgi šiuo metu. Teismas taip pat nurodė, kad sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, atsakovas turi atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius (CK 6.249 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.), kuriuos šiuo atveju sudaro: 24 773 Lt, kuriuos atsakovas išskaičiavo iš ieškovo Sutarties 3.4. a) punkto pagrindu sumokėtų lėšų kaip baudą; 47 107 Lt - t.y., nauda, kurią atsakovas gavo nutraukdamas sutartį ir perleisdamas A. M. nekilnojamąjį turtą, kuris buvo sutarties dalykas (CK 6.249 str. 2 d.), ir atitinkamai ieškovo prarastos galimybės įsigyti minėtą turtą piniginė vertė. Reikalavimo priteisti 2 461,85 Lt - t.y., vertę darbų ir medžiagų, kuriuos ieškovas bute, kurį atsakovas pardavė A. M., buvo atlikęs iki sutarties nutraukimo, teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad minėtą butą su visais pagerinimais atsakovas pardavė A. M., jo gauta, tame tarpe ir už ieškovo atliktus pagerinimus, nauda - skirtumas tarp kainos, už kurią sutarties dalyku buvusius daiktus galėjo įsigyti ieškovas, ir atsakovo iš A. M. gautos (212 261 Lt – 165 154 Lt) - pripažinta ieškovo nuostoliais ir atlyginama priteisiant 47 107 Lt, todėl nėra pagrindo dar kartą priteisti ieškovo atliktų pagerinimų vertę.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Būsto industrijos grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant R. M. ieškinį. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino teisinės civilinės atsakomybės klausimą, nustatydamas, jog kaltas atsakovas, nors ieškovo R. M. preliminarios sutarties pažeidimai yra akivaizdūs. Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: žala, neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Žalos padarymo faktu patvirtinama, kokia žala padaryta, žalos dydis nusako, kaip pablogėjo turtinė padėtis, išreikšta nuostoliais, t.y. pinigais. Faktiškai ne atsakovas, o ieškovas pagal materialinės teisės normas ir nusistovėjusią teismų praktiką laikomas pažeidusiu prievolę, kadangi net ir pasibaigus prievolės terminui, ieškovas tinkamai neįvykdė prievolės. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal preliminariosios sutarties 4.2.2. punktą pagrindinę sutartį ieškovas privalėjo sudaryti per vieną mėnesį nuo pardavėjo pranešimo apie galimybę sudaryti šią sutartį. Pagal preliminariosios sutarties 4.2.3. punktą pirkėjas privalo raštu informuoti pardavėją apie pasiruošimą sudaryti pagrindinę sutartį per 21 dieną po pardavėjo pranešimo apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, nurodant mokėjimo būdą, tačiau ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Šio savo įsipareigojimo ieškovas visiškai neįvykdė net ir 2005-10-25, jį aiškiai informavus, kad pagrindinės sutartys pradėtos pasirašinėti nuo 2005-10-10, taigi pagal CK 6.165. str. 5 d. (jei šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia) atsakovo pareiga sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi dar iki pranešimo apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Terminas sudaryti pagrindinę sutartį yra naikinamasis ir negali būti atstatytas, ir jį praleidus pripažįstama, kad šalys nebėra suinteresuotos sudaryti pagrindinę sutartį. Darytina išvada, kad ieškovui per 21 dieną nepranešus apie savo pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, jis jau buvo praradęs savo interesą ją sudaryti ir sąmoningai vilkino procesą siekdamas išprovokuoti sutarties nutraukimą iš atsakovo pusės. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad su visais kitais butų, esančių Trinapolio g. 9D, Vilnius, pirkėjais, iki 2005 m. pabaigos UAB „Vilniaus valda“ pavyko suderinti abipusiai priimtinas administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo bei šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas ir šias sutartis pasirašyti ir kad pagrindines sutartis taip pat pasirašė visi, išskyrus du pirkėjus, kurių prašymu dėl objektyvių ir mums iš anksto žinomų priežasčių jos buvo sudarytos 2006 m. sausio pradžioje. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas pats nesąžiningai reikalavo sumažinti buto kainą, iškeldavo vis naujus klausimus ir reikalavimus dėl pateiktų dokumentų projektų, nors pagal preliminariosios sutarties 4.2.2. punktą per vieną mėnesį nuo pardavėjo pranešimo apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį pirkėjas privalo šią sutartį sudaryti. Tokiu būdu ieškovas padarė ne tik formalius, bet ir esminius preliminariosios sutarties pažeidimus, kurie atsakovo įmonei lėmė ir galėjo lemti dar didesnius nuostolius. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog nėra pagrindo manyti, kad pagrindai, kuriais atsakovas nutraukė sutartį - buvo realūs. Pirmiausia, jei atsakovas sutiktų su ieškovo neteisėtu ir nepagrįstu reikalavimu sumažinti buto kainą, įmonė būtų patyrusi 38 617 Lt nuostolių ir butą būtų tekę tuo momentu parduoti pigiau nei jo savikaina. Be to, ieškovui nesumokėjus visos buto su automobilio stovėjimo aikštele kainos, UAB „Būsto industrijos grupė“ negalėjo šių pinigų panaudoti statybų finansavimui. Svarbi ir ta aplinkybė, jog tam, kad būtų nuimtas viso namo adresu Trinapolio g. 9D, Vilnius, įkeitimas, UAB „Būsto industrijos grupė“ AB „Parex bankas“ reikalavimu turėjo sumokėti bankui kredito dalį (17 000 eurų už kiekvieną butą). Butas buvo įrengtas pagal ieškovo pageidautą išplanavimą ir todėl apsunkintai buvo pritaikytas kito pirkėjo poreikiams. Bute buvo įjungtas šildymas, o vėliau šias išlaidas turėjo padengti UAB „Būsto industrijos grupė“. Taipogi pabrėžtina, jog tam, kad namas, kuriame yra ginčo butas, Valstybinės komisijos būtų pripažintas tinkamu naudoti (eksploatuoti) yra būtina, kad visuose butuose būtų atlikta pilna apdaila, kurią pagal preliminariąsias ir pirkimo-pardavimo sutartis įsipareigojo atlikti visų butų pirkėjai savo jėgomis ir lėšomis. Šiuos darbus ieškovas, kaip ir kiti pirkėjai, bute turėjo pradėti nedelsiant po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, perdavus nuosavybės teisę į butą. Atsakovas turėjo pasirinkti - arba taikstytis su ieškovo neteisėtais veiksmais, atsisakant pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir neapibrėžtam terminui nukelti namo, kuriame yra ir ginčo butas, pripažinimo tinkamu naudoti datą, tokiu būdu padarant žalą kitiems pirkėjams, arba sutikti su visais ieškovo keliamais reikalavimais ir patirti nuostolius. Taigi, ieškovui pažeidus sutartį, UAB „Būsto industrijos grupė“ prarado interesą tęsti sutartinius santykius ir pasinaudojo vienašališku sutarties nutraukimu kaip teisėta savigynos priemone. Ieškinyje R. M. akcentavo, kad sutartis galėjo būti nutraukta, tik įspėjus apie tai prieš penkiolika dienų. Po 2005-12-29 pranešimo „Dėl sutarties nutraukimo“ išsiuntimo atsakovas daugiau nei 15 kalendorinių dienų laukė ir nesiėmė jokių veiksmų buto ir automobilio stovėjimo aikštelės atžvilgiu, nors kaip aukščiau nurodė, bet koks delsimas lėmė nuostolius. Vėliau paaiškėjo, jog vietoj sutarties 10.1 punkte numatytos galimybės ir pareigos šalims derėtis dėl iškilusio ginčo, R. M. tiesiog pateikė ieškinį teismui. Be kita ko 2006-01-24 išsiuntus jam pranešimą „Dėl bendros sutarties kainos dalies likučio grąžinimo“ ieškovas ne tik kad nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, sutarties nutraukimas yra negalimas, o tik dar kartą oficialiai raštu pareikalavo atsakovo vykdyti sutartį, o tai reiškia pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pagal jo reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad per penkiolika dienų nuo pranešimo jis galėjo ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus, tačiau iš tiesų toks ištaisymas galėjo būti tik su atsakovo sutikimu, nors ieškovas ir nesiėmė jokių veiksmų trūkumų pašalinimui. Tai dar kartą įrodo, kad sutartį atsakovas nutraukė teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimą palikti nepakeistą atsakovo UAB „Būsto industrijos grupė“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, veikdamas nesąžiningai - naudodamasis tiek jo kaip verslo subjekto, tiek šiuo metu susiklosčiusios nekilnojamojo turto rinkos padėtimi, be jokio teisėto pagrindo nutraukė sutartį, tuo šiurkščiai pažeisdamas ieškovo kaip vartotojo teises. Be to, ieškovui dėl šio paties atsakovo inicijuoto ir atlikto sutarties nutraukimo, apeliantas priskaičiavo 24 773 Lt baudą, kurią išskaičiavo iš jau ieškovo sumokėtos už butą sumos, kas taip pat atitinkamai charakterizuoja atsakovo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino apeliantą neteisėtai nutraukus sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo apgynė ieškovo kaip vartotojo pažeistas teises. Priteistas nuostolių atlyginimas nėra sietinas su sumokėto avanso dydžiu. Tai ieškovo patirti nuostoliai dėl prarastos galimybės įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą (o dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų - ir analogišką turtą) - nauda, kurią atsakovas neteisėtai gavo nutraukdamas sutartį ir perleisdamas nekilnojamąjį turtą A. M.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Tai, jog apeliaciniame skunde nurodyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad LR CK 6.217 str. 5 d. nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutinka, jog nutraukė sutartį su ieškovu jam iš esmės nepažeidus sutarties sąlygų, tačiau dėl to, kad šis nepagrįstai delsė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais terminais (Sutarties 6.3.p. c papunktis). Dėl to byloje reikšminga yra tai, ar atsakovas įrodė, jog ieškovas nepagrįstai delsė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovui reikalavimo pagrindu nurodžius tai, kad jam atsiųstuose elektroniniu paštu Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutarties, Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties projektuose buvo daug neaiškumų, o atsakovo atsiųstuose pakoreguotuose projektuose nebūdavo esminių pakeitimų, atsakovas turėjo byloje pateikti šių sutarčių projektus ir įrodymus, kad ieškovui buvo pranešta, jog atsisako priimti jo pasiūlymus bei siūlo ieškovui pasirašyti tam tikro turinio sutartis, kurias atsisako keisti pagal ieškovo pageidavimus. Atsakovas nepateikė byloje tokių įrodymų. Teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas, manydamas, kad ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus, galėjo ir turėjo aiškiai apibrėžti šių derybų ribas - nurodyti, kad vienas ar kitas pasiūlymas yra galutinis, tačiau to nepadarė, o tiesiog nutraukė sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visos jo siūlomos pasirašyti sutartys atitiko įsipareigojimus, jo prisiimtus preliminariąja sutartimi. Tai, kad sutarties 4.2.5.p. buvo numatytas įpareigojimas ieškovui, kaip pirkėjui, pasirašyti sutartis, dėl kurių turinio nebuvo susitarta preliminariąja sutartimi, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo teikiami pasiūlymai keisti šias sutartis, prašymai aiškinti sutarčių prasmę buvo pagrįsti, nes ieškovas pagal sutartis, kurias buvo įsipareigojęs sudaryti kaip papildomas prie buto pirkimo-pardavimo sutarties, turėjo prisiimti eilę įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie nebuvo pagrindinės sutarties šalimis. Preliminarioje sutartyje nebuvo numatyti terminai, kuriais ieškovas būtų įsipareigojęs baigti derybas dėl papildomų sutarčių prie pirkimo-pardavimo sutarties turinio, todėl jo veiksmų, siekiant suderinti šių sutarčių turinį su trečiaisiais asmenims, nebuvo pagrindo vertinti kaip delsimo. Tai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas delsė sudaryti sutartį, yra pakankamu pagrindu pripažinti 2004-08-23 Preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 75 nutraukimą neteisėtu.
Kita aplinkybė – tai, kad ieškovui iš anksto, t.y. prieš 15 dienų, nebuvo pranešta apie sutarties nutraukimą ir tuo neįvykdytas Sutarties 6.3 p. reikalavimas, yra papildomu pagrindu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. LR CK 6.217 str. 3 dalies nuostata, jog tuo atveju, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą, taip pat nebuvo įvykdyta atsakovo, todėl jis neįgijo teisės 2005-12-29 raštu pranešti ieškovui apie sutarties nutraukimą. Šio rašto nebuvo galima prilyginti įspėjimui apie sutarties nutraukimą, ieškovas pagrįstai šį raštą (b.l. 79-81, t. I) įvertino kaip priimtą atsakovo sprendimą, o ne ketinimą jį priimti. Ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu 2006-01-13 buvo po to, kai atsakovas nutraukė ieškovo ginčijamą sutartį.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad ieškovas nevykdė pareigos informuoti atsakovą per 21 dieną nuo pranešimo apie pasiruošimą sudaryti sutartį gavimo, nėra reikšmingos, nes byloje ieškovas įrodė, jog jis nebuvo pasiruošęs sudaryti sutarties dėl to, kad vedė derybas su trečiaisiais asmenimis ir atsakovu dėl papildomų sutarčių prie pagrindinės sutarties sudarymo ir šie jo veiksmai teismo buvo pripažinti būtinais, o ne sutarties sudarymo vilkinimu.
Tai, kad ieškovas buvo sumokėjęs tik 1/5 dalį bendros sutarties kainos, neturi reikšmės nuostolių dydžiui byloje, nes nuostolius ieškovas prašė priteisti atsižvelgiant į tai, kad atsakovas butą, kurį buvo įsipareigojęs parduoti ieškovui, pardavė trečiajam asmeniui A. M. už žymiai didesnę kainą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., , teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.