Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo komunalininkas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir G. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2017 m. gruodžio 22 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai: iš atsakovo V. S., gimusio 1957 m. sausio 3 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteista 306,34 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gruodžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Pakruojo komunalininkas“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atsakovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė kad skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2015 m. už daugiabučio administravimą ir techninės priežiūros mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos: daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rasa“, įm. kodas 168078280, narių susirinkimo protokolo, UAB „Pakruojo komunalininkas“ įstatų, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, mokesčių apskaičiavimo pažymos, Gyventojų registro išrašo, nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rasa“ narių susirinkime ieškovės pasirinkta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovai santuokos metu (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagal 1992 m. pirkimo pardavimo sutartį įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovų santuoka 1998 m. rugpjūčio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²-286/1998m. buvo nutraukta (santuokos nutraukimas įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d.), turtas nutraukiant santuoką padalytas nebuvo. Duomenų, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo savininkų vėliau pasidalintas ar kitaip pakeistas jo teisinis režimas, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nustačius, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso patalpos – butas – daugiabučiame name, kuriam ieškovė teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atsakovai laikytini namo bendrojo naudojimo patalpų savininkais ir jiems kyla pareiga mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis, vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini) Fbuvo įgytas atsakovų santuokoje, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką šis turtas nebuvo padalytas, byloje nėra. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Solidarioji prievolė galima tik esant įstatymo pagrindui ir nėra preziumuojama (CK 6.6 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. nustato, jog CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tokiu būdu šalių kaip bendraturčių santykiams taikytinos CK trečios knygos VI skyriaus normos. CK 3.100 str. nustato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.

Remiantis SŠK 40 str., santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių santuokos nutraukimą įregistruodavo civilinės metrikacijos organuose. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje nagrinėjamu atveju buvo įregistruotas 2001 m. rugsėjo 26 d., kai SŠK galiojimas buvo pasibaigęs.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniams nutraukus santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas – butas, padalintas nebuvo, todėl nuo santuokos nutraukimo (pasibaigimo įregistravus jos nutraukimą) atsakovų yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kadangi iš ieškovės prie ieškinio pateiktos pažymos apie įsiskolinimą ir ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad prašomą priteisti 306,34 Eur sumą sudaro įmokos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, techninę priežiūrą, bendrą elektrą, žolės pjovimą ir kaupiamosios lėšos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d., konstatuotina, jog prievolė atsirado dėl bendro daikto išlaikymo, išsaugojimo. Kadangi duomenų apie tai, kad būtų nustatyti konkretūs kiekvieno iš atsakovų (bendraturčių) dalių dydžiai, byloje nėra, vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad jų dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, taigi, ir prievolė atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas – dalinė.

Kadangi byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovai nesilaikė savo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82-4.85 straipsniai), iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 306,34 Eur skolos ieškovės naudai. Aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką nesinaudojo butu, jame negyveno, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nešalina jo, kaip bendrasavininko, pareigos mokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, administravimu ir eksploatavimu.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovų ieškovei priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428-430 straipsniais,

nusprendžia:

2017 m. gruodžio 22 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1308-1065/2017m. (teisminio proceso Nr. 2-31-3-01046-2017-0) pakeisti.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,17 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 17 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gruodžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo komunalininkas“, juridinio asmens kodas 167904337, buveinės adresas Pakruojo mieste, Ryto g. 10, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,17 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 17 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gruodžio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo komunalininkas“, juridinio asmens kodas 167904337, buveinės adresas Pakruojo mieste, Ryto g. 10, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.