Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Kristina Serdiukienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-682-366/2012

2012 m. gruodžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. ir suinteresuoto asmens G. B. atstovo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. J. nubaustas už tai, kad jis 2012-05-18 apie 00.52 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), automobilyje Volvo V70, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vandens šildytuvuose, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 499 pakelius cigarečių „Denim blue American blend“, 924 pakelius cigarečių „Denim red American blend“, 786 pakelius cigarečių „JIN LING“, kurių bendra vertė 15394, 16 Lt (118 MGL), t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. ir suinteresuoto asmens G. B. atstovo advokato apeliaciniai skundai netenkinami.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, jog M. J. kaltė padarius ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą neabejotinai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu M. J. veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Pažymėtina, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Nors M. J. neigia padaręs ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą – gabenęs akcizais apmokestinamas prekes, t.y. cigaretes, pažeisdamas nustatytą tvarką, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma jo kaltė įrodyta. Panevėžio meisto apylinkės teismas pasisakydamas dėl M. J. kaltės pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, apklaustų kaip liudytojų, I. D., V. B., E. S., R. M., A. S., P. M. parodymais, kuriuose užfiksuotos cigarečių suradimo aplinkybės, apžiūros protokolo duomenims, specialisto išvada, iš kurių matyti, jog ant vandens šildytuvų rasti rankų pirštų pėdsakai yra palikti M. J.. Vertinant šiuos parodymus tarpusavyje abejonių dėl M. J. kaltės nekyla. Taigi, šis pažeidimas įrodytas apylinkės teismo nutarime aptartų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, viso proceso metu M. J. bandydamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės iš dalies keitė savo parodymus, vis nurodydamas naujas aplinkybes, susijusias su vandens šildytuvų atsiradimu ir priklausomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino M. J. pateiktas versijas, remdamasis surinktų įrodymų visuma pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad cigaretės priklauso kitam asmeniui atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pažymėtina, jog teismui pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, būtent automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, pažeidimų. Kaip matyti iš apžiūros protokolų (b.l. 5-16), M. J. dalyvavo minėtose apžiūrose, ką patvirtina jo parašas, jokių pareiškimų ir pastabų nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl šių procesinių veiksmų teisėtumo. Beje, ikiteisminio tyrimo metu atlikti pareigūnų procesiniai veiksmai skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka (BPK 62 str.), todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, nepasisakytina.

ATPK 163² str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimu, M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, pagrįstai, nepažeisdamas ATPK 30² str. 1 d. nuostatų, M. J. skyrė baudą, kuri savo dydžiu lygi ATPK 163² str. 4 d. numatytos sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta.

Gabenimo ir kitų priemonių, skirtų akcizais apmokestinamų prekių gabenimui pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimas ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtai gabeno didelį prekių kiekį ir be automobilio jis nebūtų galėjęs gabenti tokio kiekio (2 209 pakelių) cigarečių. Taigi transporto priemonę „Volvo V70“ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darydamas ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą, panaudojo kaip pažeidimo įrankį. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai skyrė M. J. papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal ATPK 26 str. nuostatas, daiktas, kuris buvo ATPK 163² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Tokiu būdu, nors ir transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, nepriklauso pažeidėjui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė papildomą nuobaudą. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Šiuo atveju, automobilio „Volvo V70“ konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl G. B. atstovo advokato apeliacinio skundo teiginiai, jog paskirta papildoma nuobauda nebus pasiekti ATPK 20 str. tikslai, atmetami kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad G. B. patiriami nepatogumai dėl automobilio konfiskavimo yra nelaikoma išskirtine aplinkybe ir nesudaro pagrindo panaikinti šios administracinės nuobaudos paskyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, tame tarpe ir ATPK 163² str. 4 d., toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Taigi, G. B. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę reikalauti atlytinti žalą, susijusią su jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimu. Kadangi įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti visuomenės saugumą, laikytina, kad papildoma administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisingai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. J. ir G. B. atstovo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.